„Mes tikime, kad veiksmai, atlikti Lietuvos Vyriausybės, pažeidžia „vienos Kinijos principą“, – trečiadienį žurnalistams surengtoje spaudos konferencijoje sakė Kinijos reikalų patikėtinis Lietuvoje.
Jo teigimu, kiekvienas žmogus, išmanantis diplomatinius niuansus, supranta, kad Lietuva, atidarydama Taivaniečių atstovybę, iš esmės legitimizuoja Taivaną kaip atskirą šalį.
„Lietuva tapo pirmąja šalimi, kuri komplikavo santykius su Kinija, atidariusi Taivano vardo ambasadą, sukurdami įvaizdį, kad yra „viena Kinija“ ir „vienas Taivanas“. (...) Tai sunkūs laikai dvišaliams santykiams ir atsakomybė dėl to yra ne Kinijos“, – teigė Q. Baihua.
Kiek vėliau jis paaiškino, kad žodžiai „Taivanas“ ir „taivaniečiai“ kinų kalba skamba identiškai.
„Prekybiniams ryšiams jūs galite turėti Taipėjaus atstovybę. Su tuo viskas būtų tvarkoje“, – komentavo Q. Baihua.
Reikalų patikėtinis kalbėjo, kad Lietuva pažeidė Kinijos suverenitetą, tačiau teigė, kad Pekinas pasiryžęs palaikyti santykius su Lietuva, jei šie paremti pagarba ir lygybe.
„Kinija daug kartų aiškino Kinijos poziciją apie problemas ir išreikšdama viltį turėti konstruktyvų dialogą. Tikėjomės, kad Lietuvos Vyriausybė gali pakeisti savo sprendimus. Deja, Lietuvos Vyriausybė atsisakė atsižvelgti į Kinijos susirūpinimą“, – kalbėjo reikalų patikėtinis.
Q. Baihua teigė suprantantis, kad Lietuva nori sulaukti paramos iš Vakarų valstybių, tačiau, pasak jo, bandoma sukurti dvi „priešiškas stovyklas“.
„Lietuva bando dvišalių santykių problemą paversti Kinijos ir ES problema“, – akcentavo jis.
Q. Baihua teigė, kad santykius blogina ir tai, kad Lietuva nepripažįsta savo veiksmų kaip klaidingų.
„Mes manome, kad Lietuva, kaip ES narė, turėtų laikytis ES politikos pagrindiniais diplomatiniais klausimais, įskaitant ir „vienos Kinijos politiką“, vietoje to, kad siektų ES vieningumo ir paramos jau po to, kai pakliuvo į bėdą“, – tvirtino reikalų patikėtinis.
Pakomentavo ekonominius iššūkius: ragina „nuoširdžiai ištaisyti savo klaidas“
Kalbėdamas apie ekonominius iššūkius, kurie dabar išryškėjo Lietuvai, Q. Baihua teigė, kad visi klausimai gali būti sprendžiamai „per normalius kanalus“ ir tikino, kad Kinija visada veikia pagal Pasaulio prekybos organizacijos principus.
„Mes visada atviri žmonėms. Kai Lietuva susiduria su tokiais sunkumais, mes manome, kad Lietuva pirmiausia turi pripažinti savo klaidas ir suprasti, kodėl atėjome iki tokio taško, kuriame esame dabar. Manome, kad Lietuva galėtų įvertinti save teisingai ir nuoširdžiai ištaisyti savo klaidas“, – kalbėjo Q. Baihua.
Taip, pasak jo, būtų pagerinamas ir Lietuvos įvaizdis.
„Kiek aš žinau, daugybė Kinijos įmonių nebelaiko Lietuvos kaip patikimos prekybos partnerės. (…) Kai prarandi pasitikėjimą, tai normalus rinkos atsakas“, – sakė reikalų patikėtinis.
Q. Baihua teigimu, Kinija visgi netaikė jokių specialių priemonių, sankcijų prieš Lietuvą. Požiūris į Lietuvos prekes, pasak jo, pasikeitė natūraliai.
„Nemanau, kad tai taktiniai ar politiniai sprendimai“, – aiškino Kinijos reikalų patikėtinis.
Jis piktinosi, kad Lietuva bando apriboti Kinijos investicijas, laikant jas grėsme nacionaliniam saugumui.
„Mes prašome teisingo ir lygiaverčio požiūrio į Kinijos politiką“, – sakė Q. Baihua.
Reikalų patikėtinis ne kartą minėjo istorinius faktus, kurie, kaip akcentavo Q. Baihua, gina Kinijos suverenitetą.
Kinijos reikalų patikėtinis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šalies ambasados pavadinimas buvo pakeistas į Kinijos reikalų patikėtinio biuro pavadinimą.
„Mes taip pat paprašėme Lietuvos padaryti tą patį – pakeisti ambasados pavadinimą į reikalų patikėtinio biurą. Mes manome, kad tai normalus atsakas, parodantis realius dvišalius santykius“, – komentavo Q. Baihua.
Q. Baihua taip pat kritikavo sprendimą sumažinti darbuotojų ambasadoje Pekine skaičių. Tai, anot jo, buvo padaryta vienašališkai ir nėra konstruktyvu.
Jis tikino, kad prieš dvi savaites Kinija ištaisė visas technines problemas ir lietuviai vėl gali kreiptis į biurą dėl vizų.
„Tai buvo grynai techninės problemos, nes mes keitėme pavadinimą iš ambasados į biuro“, – paaiškino Q. Baihua.
Jis teigė, kad Kinija yra Vakarų taikomų veiksmų prieš ją auka.
„Mes kenčiame nuo to. JAV yra paskelbusi prekybos, technologijų karą Kinijai. (…) Jie naudoja uigurų, Taivano, Tibeto klausimus prieš Kiniją. Kinija yra šių veiksmų auka“, – tvirtino Q. Baihua.
Reikalų patikėtinis patvirtino, kad buvo susitikęs su užsienio reikalų viceministru Egidijumi Meilūnu. Jo teigimu, susitikimo metu buvo aptarti techniniai klausimai po ofiso pavadinimo keitimo, taip pat buvo paaiškinta Kinijos pozicija ir kodėl taip jautriai žiūrima į Taivaniečių atstovybės atidarymo klausimus.
„Esu tikras, kad yra daug žmonių, kurie žino, kas yra blogai ir kas yra teisinga. (…) Esu tikras, kad jų balsas bus jūsų Vyriausybės galiausiai išgirstas ir situacija pasikeis kuo greičiau, nes tai būtų naudinga ne tik Kinijai, bet ir Lietuvai. Mes norime būti draugais su visais. Tikimės, kad ateityje turėsime normalius santykius, bet reikia, kad jūsų Vyriausybė suprastų viso to priežastis ir ištaisytų klaidas“, – aiškino Q. Baihua.
Jo teigimu, Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimas į Taipėjaus būtų pirmas žingsnis link dvišalių santykių normalizavimo.
Oficialių sankcijų neplanuoja
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai prieš kurį laiką laišku įspėjo Vyriausybę, jog dėl Pekino veiksmų vokiečių investuotojams gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje, jei nebus rastas „konstruktyvus sprendimas atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius“.
Prekybos rūmai skundėsi, jog su Lietuvos įmonėmis bendradarbiaujantis verslas negali tęsti pradėtų investicinių projektų, nes nebegauna reikalingų komponentų. Taip pat baigtų gaminių, kuriose yra Lietuvoje pagamintų dalių, nebegalima gabenti į Kiniją.
Qu Baihua teigė apie tai sužinojęs iš žiniasklaidos. Jis pabrėžė, kad nėra jokių oficialių įrodymų, jog šios problemos yra politiškai angažuotos, tačiau dar kartą pakartojo, kad verslas gali nenorėti bendradarbiauti, nes Lietuva pakirto pasitikėjimą.
Remdamasi anoniminiais šaltiniais, naujienų agentūra „Reuters“ rašė apie tai, jog Kinija spaudžia Vokietijos automobilių dalių milžinę „Continental“ nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų.
Pasak Q. Baihua, Kinija neketina Lietuvai pritaikyti ekonominių sankcijų. Laikinasis reikalų patikėtinis taip pat teigė, kad Lietuva savo problemas bando permesti Europos Sąjungai ir paimti Bendriją įkaitais.
Qu Baihua teigė, kad Lietuvos paprasčiausiai buvo paprašyta pakeisti ambasados pavadinimą, kad jis atitiktų realią diplomatinę situaciją, tačiau dėl to buvo sukelta dirbtinė panika.
„Lietuva mūsų neįspėjo, kad atšaukia visus diplomatus, – sakė jis. – Tai vaikų žaidimai, o ne diplomatija.“
Kinijos atstovas patikino, kad dėl to Lietuvos diplomatų padėtis Kinijoje nepasikeis, Pekinas ir toliau yra įsipareigojęs užtikrinti jų diplomatinę neliečiamybę.
Paskelbė griežą įspėjimą Taivanui
Q. Baihua skaitytame pranešime taip pat buvo griežtai įspėjamas Taivanas.
„Kad ir kaip „Taivano separatistų“ pajėgos bandytų klaidingai pateikti faktus ir supainioti juodą ir baltą, istorinio fakto, kad žemynas ir Taivanas priklauso vienai ir tai pačiai Kinijai, negalima pakeisti. „Taivano nepriklausomybės“ siekimas prašant užsienio paramos yra visiškai klaidingas bandymas, kuris pasmerktas žlugti“, – sakoma Kinijos pozicijoje.
URM nekomentuoja
Delfi paprašė Užsienio reikalų ministerijos (URM) pakomentuoti Kinijos reikalų patikėtinio spaudos konferencijoje išsakytas pozicijas.
„Bendravimas tarp Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvoje reziduojančių ambasadų vyksta oficialiais kanalais. Šiuo atveju neturime jokios Kinijos ambasados užklausos ar pranešimo, tad komentaro galimybės nematome“, – rašoma URM atsakyme.
Santykiai pašliję
Įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.
Lietuvos atstovybė Kinijoje laikinai dirbs nuotoliniu būdu, konsultacijoms atšaukiama ambasados laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė, gruodžio viduryje pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Ministerijos teigimu, šiuo metu vyksta diskusijos dėl Lietuvos atstovybės Kinijoje ir Kinijos atstovybės Lietuvoje darbo tvarkos techninių aplinkybių – laukiama, kol Kinija priims sprendimą pratęsti Lietuvos diplomatų akreditacijų Kinijoje galiojimą.
Kadangi pavaduojančio diplomato Pekine nėra, ambasada laikinai tęsia darbą nuotoliniu būdu.
Kaip ir anksčiau, Kinijoje esantiems Lietuvos piliečiams konsulinės paslaugos bus teikiamos nuotoliniu būdu ribota apimtimi.
URM teigia, kad Lietuva pasirengusi ir toliau tęsti diskusijas su Kinija ir atkurti ambasados darbą pilna apimtimi, kai bus pasiektas abiem pusėms tinkantis susitarimas.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Pašlijus šalių santykiams, Kinija rugpjūtį atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad Vilnius padarytų tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.
Lapkritį Kinija, reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje, pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva – diplomatinėms atstovybėms Vilniuje ir Pekine pradėjo vadovauti žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai, o ne ambasadoriai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją.
Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.