Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis po susitikimo sakė, kad su G. Kirkilu šalies vadovas kalbėjosi apie Seimo Europos reikalų komiteto planus, taip pat buvo aptartos prezidento iniciatyvos tiek viešųjų pirkimų tobulinime, tiek Civilinio turto konfiksavimo įstatymo pakeitimus, kuriuos pateikė prezidentas.
„Taip pat buvo diskutuota apie papildomas laisvas dienas vieną vaiką auginantiems tėvams (siūlymą Prezidentūra žada įregistruoti netrukus - „Delfi“). Taip pat buvo kalbėta apie pasiruošimą Seimo rinkimams, galimus prioritetus kitai Seimo kadencijai, apie tai, kaip mažinti socialinę atskirtį, ir diskutuota apie nacionalinį švietimo susitarimą“, - sakė P. Mačiulis.
Prezidento patarėjas sakė, kad buvo šiek tiek diskutuota ir apie siūlymus dėl rinkimų sistemos reformos. Tačiau P. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad tai – ne artimiausių rinkimų klausimas.
„Iki rinkimų liko bemaž 7,5 mėnesio. Iki tada, kada prezidentas pasirašys ir bus paskelbta rinkimų data – 1,5 mėnesio. Akivaizdu, kad laiko, kalbant apie artimiausius rinkimus, keisti įstatymus nėra, bet diskutuoti tikrai galima“, - sakė P. Mačiulis.
Įteikė siūlymą reformuoti sistemą
Po susitikimo socialdarbiečių lyderis sakė prezidentui įteikęs jų rinkimų įstatymo projektą, kuris taikomas 2024 metams.
„Prezidentas yra pasisakęs, kad reikia galvoti apie rinkimų sistemą. Šiuo metu švenčiame Steigiamojo Seimo šimtmetį, Steigiamasis Seimas pagal panašią (ji šiek tiek modernizuota) sistemą buvo renkamas. Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra panašus įstatymas, mes vieninteliai esame likę šiame regione, ir apskritai Europoje, išskyrus Jungtinę Karalystę, kuri išeina iš mūsų, su tokia keista mažoritarinės sistemos dalimi“, - po susitikimo sakė G. Kirkilas.
Partijos pirmininko nuomone, šie siūlymai atliepia į žmonių norą rinkti asmenybes.
„Kitaip sakant Jūs paimate sąrašą, ir išsirenkate asmenybę, už jį balsuojate. O tos asmenybės dalyvauja Tauragės arba Vilniaus apskrityje. Tai mes siūlome dvi apskritis Vilniuje, visur kitur – pagal esamus apskričių rėmus, plius – viena apskritis mūsų išeivijai“, - sakė G. Kirkilas.
Žvalgosi į bendradarbiavimą su valstiečiais-žaliaisiais
Socialdarbiečių lyderis į Seimo rinkimus, nepaisant maždaug 2 proc. partijos reitingo, žvelgia optimistiškai.
„Reitingas tam ir yra, kad jį įveiktume. Įveiksime“, - sakė G. Kirkilas.
Partijos pirmininkas sakė, kad jie yra linkę bendradarbiauti su kita politine jėga per rinkimus. Pirmiausia jis žvalgosi į „valstiečius“.
„Kol kas mes kalbamės su savo koalicijos partneriais „valstiečiais“, su kuriais ir esame atsakingi už valdžią. (…) Kol kas mes kalbamės apie tai, kad nekonkuruotume vienas prieš kitą apygardose. (…) Tai yra bent jau aišku, kad lyderiai viens prieš kitą nesikels. Tai turbūt pirmas ir pats lengviausias susitarimas, o paskui gal eisime giliau. (…) O giliau – tai galima eiti iki bendro sąrašo sudarymo“, - sakė G. Kirkilas.
Siūlo keisti rinkimų sistemą iš esmės
Socialdarbiečiai Juozas Bernatonis, Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas yra įregistravę Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo pataisą, kuria siūlo nuo 2024 m. iš esmės keisti rinkimų sistemą.
Įstatymo pakeitimu siūloma vietoj dabartinės vienos - Lietuvos teritorijoje sudaryti 13 daugiamandačių rinkimų apygardų. Panašiai, kaip yra Estijoje, kur yra 12 daugiamandačių apygardų. Vienmandačių apygardų iš viso neliktų.
Iš visų 141 Seimo narių konkrečioje rinkimų apygardoje renkamų Seimo narių skaičius būtų nustatomas proporcingai šios apygardos rinkėjų skaičiui naudojant kvotų ir liekanų metodą.
Pagal 2020 m. rinkėjų skaičių būtų sudaroma ir Pasaulio lietuvių rinkimų apygarda, dėl ko nežymiai, vieno mandato ribose, pasikeistų kai kurie mandatų skaičiai rinkimų apygardose.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad rinkėjas balsuoja už vieną pasirinktą kandidatą. Tam biuletenyje rinkėjas įrašo konkretaus kandidato rinkimų numerį ir nurodo, kuriame kandidatų sąraše įrašytas pasirinktas kandidatas (65 straipsnis). Kandidatas, surinkęs balsų skaičių lygų ar didesnį už apygardos paprastąją kvotą, tai yra balsų skaičių vienam mandatui gauti, būtų laikomas išrinktu. Dėl balsų išsisklaidymo tarp kandidatų galima tikėtis, kad pagal apygardos paprastąją kvotą būtų išrinkta apie 5 – 15 Seimo narių, skaičiuojant per visas apygardas.
Likę apygardoje mandatai tarp kandidatų toliau būtų skirstomi sudedant kandidatų, surašytų į tą patį sąrašą, balsus. Tokia sudėtis tolygu balsų perkėlimui tarp kandidatų, todėl ši rinkimų sistema dar vadinama perkeliamo balso ar vieno perkeliamo balso sistema. Sąrašui būtų skiriami mandatai po vieną už kiekvieną surinktą paprastą kvotą. Mandatai pagal dalijimo liekaną, tai yra nepilną kvotą, apygardoje nebūtų skirstomi. Jie kaip kompensaciniai mandatai būtų perduodami skirstyti Lietuvos lygmenyje tarp nacionalinių kandidatų sąrašų. Tokiu būdu kaip kompensaciniai mandatai būtų paskirstoma nuo 40 iki 60 mandatų.
Pagal paduotus už kiekvieną kandidatą balsus būtų sudaromos naujos porinkiminės kandidatų sąrašo eilės apygardose ir nacionaliniu mastu. Sąrašui priklausantys mandatai būtų paskirti konkretiems kandidatams pagal porinkiminę eilę. Kompensaciniai mandatai būtų skirstomi tarp nacionalinių sąrašų, gavusių bent vieną mandatą rinkimų apygardoje.
Kandidatus į Seimo narius galėtų kelti Lietuvos Respublikos piliečiai laisvanoriškai apsijungę į politinę partiją, o taip pat jie gali keltis patys.