Pavyzdžiui, šį savaitgalį Klaipėdoje vykusio „Klaipėda Sound“ festivalio teritorijoje pareigūnai sulaikė vieną merginą ir du vaikinus, pas kuriuos rasta narkotikų. Pradėti ir 3 ikiteisminiai tyrimai dėl galimo disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Dar vienas toks atvejis sekmadienį užfiksuotas kitame Lietuvos gale – Rumšiškėse. Festivalio „Granatos Live“ metu apsaugos darbuotojas, atlikdamas dalinę apžiūrą, pas vyrą (gim. 1999 m.) kišenėje rado plastikinį paketėlį su tabletėmis, galimai narkotinėmis medžiagomis. Atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Sekmadienį Rumšiškėse Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT) nuo ryto surengė ir reidą. Iš dešimties įkliuvusių neblaivių vairuotojų du buvo išskirtiniai: vienas – policijos pareigūnas, o kitas puolė ant kelių maldaudamas jo netikrinti. Policininkui tai reiškia išmetimą iš tarnybos.
„Aš maldauju, drauge. Aš maldauju. Jūs mane įtikinote, kad aš darau blogai. Atleiskit. Aš nevažiuosiu, aš paliksiu čia mašiną“ ir t.t. Pamatęs alkoholio matuoklį ėmė verkti: „Dieve... Gal galim susitarti?“, – tokiais žodžiais klūpėdamas ant kelių į pareigūnus kreipėsi antrasis vairuotojas.
Išlipęs iš automobilio jis ėmė vaitoti, į pareigūno reikalavimus sėsti į automobilį, atsakinėjo: „Kas tau daros?“. Galiausiai jam nustatytas 0,91 prom. girtumas.
Savaitę prieš pranešta, kad festivaliuose „Supynės“, „Betsafe Radistai Village“, „Galapagai“ policija narkotikų rado pas 12 asmenų.
Negana to, ketvirtadienį pranešta, kad Palangoje galimai dėl narkotinių medžiagų perdozavimo paryčiais buvo pristatyta mergina, gim. 1999 m., kuri ligoninės Reanimacijos skyriuje mirė.
Nemoka įvertinti rizikos
Psichologė Laima Bulotaitė DELFI sakė, kad kalboms apie narkotikus ir alkoholį šiuo metu skiriame daugiau dėmesio, tačiau tokios kalbos esą – tik draudimai.
„Iš esmės, mes nelabai aiškiname apie visus pavojus. Mums atrodo, kad jaunimas ir taip žino. Bet jie nelabai žino apie tai, kad dauguma narkotikų, kurie pardavinėjami, nėra gryni, turi labai daug priemaišų. Mes, specialistai, žinome, kad surogatai padaro daug didesnę žalą, reikėtų ir jaunimą šviesti apie tai“, – užtikrino ji.
Anot pašnekovės, labai ilgą laiką alkoholis ir narkotikai, iš esmės, visuomenės buvo toleruojami.
„Atrodydavo, kaip mes be alkoholio galime ką nors švęsti. Naujos tradicijos formuojasi palaipsniui. Aš manau, draudimai yra gerai, tačiau šalia to visada turi būti paaiškinimas, koks gresia pavojus, kas tau gali atsitikti. Jaunimui neretai atrodo, kad tai – neatsiejama festivalių dalis ir jie net nesigilina. Jiems atrodo, kad, jei atvažiavai į festivalį, būtinai turi arba gerti, arba vartoti narkotikus. Tai rodo, kad jie tiesiog neįvertina rizikos“, – kalbėjo specialistė.
Festivalis – padidintos rizikos zona?
Pasak psichologės, kaip bebūtų, festivaliai vis dar yra siejami su narkotikais.
„Dauguma mano, kad čia yra galimybė pavartoti. Negalėčiau 100 proc. pasakyti, bet, manau, kad ten ir pasiūla yra didesnė“, – įžvalgomis dalijosi L. Bulotaitė.
Anot jos, festivaliai pritraukia daug jaunų žmonių, tad greičiausiai – ir narkotinių medžiagų platintojų. Be to, su priklausomybėmis esą kartais siejasi ir muzika.
„Gatvėje tu gal ir neatpažinsi, kas norėtų vartoti, kaip saugiai pasiūlyti, gali kilti triukšmas ir tave sulaikys. Festivaliuose yra daug paprasčiau“, – spėjo pašnekovė.
Mano, kad įtakos turėjo viešos diskusijos
L. Bulotaitės teigimu, kalbėdami apie alkoholį, turėtume propaguoti atsakingą vartojimą. Savo ruožtu narkotikams, žinoma, turime tarti griežtą ne.
„Aš manau, kad didesnis susidomėjimas yra dėl to, kad apie kanapes dabar prišnekėta įvairių žmonių, ne specialistų – esą tai nieko baisaus, legalizuokime. Tai rodo visišką nesupratimą, kas, kokiais atvejais vartojama. Apie kanapes paplitę labai daug mitų. Daugumoje pasaulio šalių kanapes vartoti uždrausta. Ten, kur legalizuota, stebima, kokie pavojai kyla.
Dabar jaunimui kanapės asocijuojasi su laisve. Atrodo, jei leis vartoti, būsi laisvas ir nepriklausomas. Manau, dėl to kalti žmonės, kurie neatsakingai žiniasklaidoje apie tai pasisako. Nemanau, kad tai turėtų būti visos visuomenės diskusijų objektas, nes tuomet kyla masė neprofesionalių interpretacijų. Aptarti tai turėtų specialistai, o ne žymūs žmonės, influenceriai“, – įsitikinusi ji.
Kokie jaunuoliai yra labiau linkę vartoti narkotines medžiagas, alkoholį?
Paklausta, ar galima išskirti, kokie jaunuoliai yra labiau linkę vartoti narkotines medžiagas, alkoholį, psichologė patikino, kad tai padaryti bandoma. Svarstoma, kad teisingai nustačius būdingus tokiam asmeniui bruožus, bus galima nelaimėms užbėgti už akių.
„Kalbant apie asmenybės bruožus, tai – aštrių pojūčių siekis. Yra žmonių, kurie visada nori viską išbandyti, jiems visada kažko trūksta. Didesnė rizika, kad jie pradės vartoti – jiems reikia kažko naujo“, – įžvelgė L. Bulotaitė.
Tiesa, naujų įspūdžių troškimą verčiau reikėtų ne bandyti pažaboti ar nuslopinti, o stengtis nukreipti „tinkamesne“ linkme. Pavyzdžiui, tokius asmenis verta bandyti sudominti sportu, ekstremaliomis pramogomis.
„Tai – biologinė priežastis, kad jiems visuomet reikia naujų įspūdžių, sujaudinimo. Nustatę tokius dalykus mes jau mokyklose galėtume siūlyti, kur tokie asmenys galėtų išlieti savo energiją, gauti adrenalino. Jei negaus, didėja tikimybė, kad jis bus linkęs vartoti narkotikų. Ši teorija pasaulyje labai populiari. JAV net siūloma, kad mokyklose būtų vis daugiau sporto užsiėmimų, organizuojami žygiai su netikėtumais, iššūkiais ir pan.“, – pasakojo pašnekovė.
Turi patarimą tėvams
L. Bulotaitės teigimu, vaikas turi rizikuoti, kad patirtų, ką reiškia rizika, suprastų savo veiksmų pasekmes. Todėl tėvams ir pedagogams svarbu ne drausti, o padėti, paaiškinti, kas laukia, jei imsiesi vienų ar kitų veiksmų.
„Iš pradžių tai turi būti saugesni dalykai. Pavyzdžiui, žygiai, sporto varžybos. Taip vaikas išmoktų vertinti riziką ir gal, kai jam pasiūlys narkotikų vėliau, jis sugebės suvokti tokio savo veiksmo riziką“, – svarstė ji.
Kalbėdama apie vyresnio amžiaus jaunuolius, psichologė aiškino, kad jiems taip pat vertėtų parodyti platesnį galimų alternatyvų spektrą.
„Tėvams visuomet siūlome, jei jie bijo, kad vaikai pradės vartoti narkotikus, siųsti juos į įvairius būrelius: alpinizmo, greito važiavimo. Ten, kur prižiūrimi trenerių, patyrusių specialistų, jie nerizikuos savo gyvybe, bet gaus įspūdžių, kurių nori“, – sakė L. Bulotaitė.
Stebi situaciją festivaliuose: yra tokių, kuriuos atsinešame
„Visko ten vyksta. Mes labai linkę jaunimo festivalius demonizuoti, kad ten – Sodoma ir Gomora, bet, iš tikrųjų, 99 proc. žmonių atvaro linksmintis. Tik maža dalis tokių, kurie į savo sveikatą ir aplinką žiūri neatsakingai. Jie – mūsų taikinys“, – DELFI sakė koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys.
Jau trečius metus iš eilės kartu su psichologais, skubios pagalbos gydytojais, socialiniais darbuotojais ir savanoriais jis vyksta į muzikos festivalius, kur teikia dviejų rūšių paslaugas – edukacinę ir psichologinės pagalbos.
Iš esmės, festivalių lankytojams teikiama informacija apie psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir riziką, lytiškai plintančias ligas, vairavimą apsvaigus, lankytojams suteikiama galimybė pasitikrinti blaivumą alkotesteriais, atlikti greitąjį ŽIV testą. Visą parą teikiama ir profesionali psichologinė pagalba psichoaktyviąsias medžiagas vartojusiems asmenims. Šiemet komanda planuoja aplankyti keturis festivalius, jau buvo dviejuose.
Anot G. Duoblio, festivaliai iniciatyvos organizatorius paprastai įsileidžia noriai – supranta, kad priemonių imtis būtina.
„Nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo kriminalizuotas nedidelio narkotikų kiekio turėjimas be tikslo juos platinti, mums, aišku, tai – ne į naudą. Žmonės galvoja, kad jie pas mus ateis, mes juos areštuosime ir atiduosime policijai. Tačiau mūsų darbas – padėti žmogui.
Dauguma ateina. Daug ką draugai atveda. Yra tokių, kuriuos atsinešame. Jei žmogui yra bloga, jis elgiasi neadekvačiai – yra tam tikri požymiai, kad jis apsinuodijo galbūt dėl tam tikrų sumaišytų psichoaktyvių medžiagų. Būna žmonių, kuriems sutrinka kvėpavimas, elgesys. Tokie ir yra mūsų klientai“, – pripažino jis.
Mano, kad perka LSD, o LSD – nė pėdsako
Pasak G. Duoblio, dėmesys festivaliuose skiriamas ne tik apsvaigusiems nuo narkotinių medžiagų, bet ir nuo alkoholio. Kalbėdamas apie svaigalų paplitimą, pašnekovas patikino, kad „alkoholis – į vienus vartus, net nėra, ką diskutuoti“.
„Po to – kanapės, „chymkė“. Tai chemiškai apdorotos kanapės. Kadangi prekyba – nelegali, žmonės nežino, ką nusiperka. Yra tokių atvejų, kai parduoda LSD, o atsakymas – LSD medžiagos nerasta. Tai – didžiulė problema“, – aiškino pašnekovas.
Jis patikino tikrai nesantis už narkotinių medžiagų legalizavimą, tik norintis įspėti apie problemas.
„Prevencija užsiimti festivaliuose – vėloka, todėl užsiimame žalos mažinimu. Darome viską, kad žmogus patirtų kaip įmanoma mažesnę žalą sveikatai ir, be abejo, gyvybei. Atvažiuoja dalis žmonių, kurie nusprendė vartoti vienokias ar kitokias medžiagas, ir atkalbinėti juos – per vėlu. Prevencija reikėtų užsiimti nuo vaikystės“, – pripažino jis.
Daugiau nei pusė pasilinksminimo vietų lankytojų narkotikų vartojo bent kartą gyvenime, beveik trečdalis – per paskutinį mėnesį
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas DELFI nurodė, kad 2018 m. buvo atlikta pasilinksminimo vietų lankytojų apklausa.
„Ši tiriamoji grupė turbūt labiausiai atspindi vasaros muzikos festivalių lankytojų psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročius“, – rašoma atsakyme DELFI.
Apklausos rezultatai parodė, kad 64 proc. pasilinksminimo vietų lankytojų nors kartą gyvenime vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas parodė, 41 proc. – per pastaruosius metus ir 27 proc. – per paskutinį mėnesį.
Vyrai (32 proc.) dažniau nei moterys (19 proc.) vartojo narkotines medžiagas per pastarąjį mėnesį. Jauni asmenys dažniau nei vyresni (30 m. ir >) yra vartoję draudžiamų medžiagų pastarąjį mėnesį.
Statistiškai reikšmingai skiriasi ir narkotinių medžiagų vartojimas tarp skirtingo išsimokslinimo asmenų – neturintys aukštojo (31 proc.) dažniau nei turintieji (23 proc.) pastarąjį mėnesį vartojo narkotinių medžiagų.
Didžiausias narkotikų vartojimas yra tarp Vilniaus (49 proc.) pasilinksminimo vietų lankytojų, mažiausias – Šiauliuose (7 proc.).
Narkotikų nebandžiusių mažėja
Draudžiamų narkotikų vartojimas per 5 metus tarp pasilinksminimo vietų lankytojų nurodžiusių, kad narkotikus vartojo per pastarąjį mėnesį, išaugo 3,2 karto (nuo 8,3 proc. 2013 m. iki 26,7 proc. 2018 m.), per paskutinį mėnesį – du kartus (nuo 20,1 proc. 2013 m. iki 39,8 proc. 2018 m.), o nors kartą gyvenime – 1,7 karto (nuo 38,3 proc. 2013 m. iki 63,2 proc. 2018 m.).
Narkotikų nebandžiusių respondentų sumažėjo 1,7 karto (nuo 62 proc. 2013 m. iki 37 proc. 2018 m.)
Tyrimo metu respondentų buvo klausima, ką yra vartoję per paskutines 24 valandas.
79 proc. tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad per pastarąsias 24 valandas buvo vartoję alkoholio, 47 proc. – tabako gaminių, 8 proc. – draudžiamų narkotinių medžiagų.
Dažniausiai vartojamas narkotikas – kanapės
Kanapės yra dažniausiai vartojamas narkotikas. Vienas ketvirtadalis respondentų dalyvavusių tyrime nurodė, kad vartojo kanapes per pastarąjį mėnesį.
Dažniau kanapes vartojo 22-24 m. amžiaus respondentai. Rečiausiai kanapes vartojo 30 m. ir vyresni respondentai. Nebandė kanapių nurodė 37 procentai respondentų, iš jų dažniausiai 30 m. ir vyresni. 2018 m. respondentų, per pastarąjį mėnesį vartojusių kanapes, skaičius išaugo 3,4 karto lyginant su 2013 m. tyrimo rezultatais.
Per pastaruosius metus vartoję kanapių nurodė 39 proc. apklaustųjų ir tai yra 2,1 karto daugiau nei 2013 m. (18,1 proc.). Nors kartą gyvenime kanapes vartojo 63 proc. respondentų, t.y. 1,8 karto daugiau nei 2013 m.
2018 m. tyrimas atskleidė, kad ekstazis (MDMA) yra antras populiariausias narkotikas tarp pasillinksminio vietų lankytojų. Šią medžiagą vartojo 6,9 proc. respondentų per pastarąjį mėnesį, 15,2 proc. – per pastaruosius metus ir 22,4 proc. – nors kartą gyvenime. LSD populiarumas išaugo 11,5 karto tarp respondentų nurodžiusių, kad vartojo šią medžiagą per pastarąjį mėnesį lyginant su 2013 m. rezultatais.
Amfetaminas / metamfetaminas ir kokainas yra vienodai dažnai vartojami narkotikai tarp pasilinksminimo vietų lankytojų. Jų populiarumas augo atitinkamai 4,7 ir 3,6 kartus. Respondentai taip pat nurodė vartojantys sintetinus kanabinoidus, LSD, haliucinogeninius grybus, lakiąsias medžiagas, katinonus, ketaminus.
Alkoholio gaminius vartoja mažiausiai kelis kartus per mėnesį
81 proc. naktinių pasilinksminimo vietų lankytojų alkoholio gaminius vartoja mažiausiai kelis kartus per mėnesį. Iš jų – 29 proc. alkoholį vartoja „kelis kartus per savaitę“.
Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp alkoholį dažnai vartojančių vyrų ir moterų bei respondentų, gaunančių didesnes ar gaunančių mažesnes pajamas.
Kalbant apie respondentų amžių, dažnas alkoholio vartojimas mažiau būdingas vyresnio amžiaus respondentams (30 m. ir daugiau) nei jaunesniems.
Aukštąjį išsimokslinimą turintys asmenys taip pat nurodo dažniau vartojantys alkoholį nei aukštojo išsimokslinimo neturintys asmenys.