Apsauginę tvorą 46,6 kilometrų atkarpoje, einančioje palei valstybės sieną su Karaliaučiaus sritimi, už kiek daugiau nei 1,3 mln. stato bendrovė „Gintrėja“. Pagal sutartį, ji turi artimiausiu metu 44,6 km ruože prie sienos su Rusija pradėti statyti apsauginę tvorą. Darbai turi būti pabaigti iki šių metų gruodžio 20 dienos - tvora bus statoma ne visoje 109 kilometrų Nemunu einančioje valstybės sienos su Rusija atkarpoje, bet tose vietose, kur siena eina sausuma.
„Jei gamintojas nepaves ir laiku atiduos, kaip sutarta sutartyje, gaminius, pradėsime nuo pirmadienio. Paruošiamieji darbai jau vyksta“, - BNS sakė „Gintrėjos“ direktorius Gintaras Brokevičius.
Jis sako, kad tvora bus pradėta statyti Jurbarko rajone, apie 10 kilometrų atkarpoje.
Pati „Gintrėja“ tvoros negamina - ją įsigijo iš lietuvių įmonės, kurios G.Brokevičius sakė negalintis atskleisti dėl komercinių aplinkybių. Jis tikino, kad įmonė sulaukė net keleto pasiūlymų iš Rusijos įsigyti tvorą, netgi panašia kaina, tačiau galiausiai pasirinko lietuvius.
„Labiausiai buvo susidomėję gamintojai, siūlydami savo produkciją: siūlymą davė lenkai su danais ir belgais, bet mes išsirinkome lietuvišką įmonę, su lietuviais pasirašėme sutartį dėl gaminimo. O šiaip skambino ir Turkija, ir Kinija, ir keletas rusų įmonių siūlė, bet jau dabar, kai viskas praėję. Dirbti su vietiniais paprasčiau: lenkai, kurie siūlė, kalba tik lenkiškai (...), kai paskutinėje stadijoje kaina buvo panaši, mes pasirinkome tik dėl to, kad buvo lietuviška įmonė. Kad ir kokia padėtis valstybėje, bent jau patys save laikome patriotais“, - sakė „Gintrėjos“ vadovas.
Iš viso Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), rengusi viešųjų pirkimų konkursą, gavo 27 įmonių pasiūlymus. „Gintrėja“ tvorai įrengti pasiūlė mažiausią kainą - 1,335 mln. eurų.
Atkarpose palei valstybės sieną su Karaliaučiaus sritimi bus pastatyta apie dviejų metrų aukščio metalinė segmentinė tvora su papildomais įrengimais. Ji iškils ruožuose nuo trišalio Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos valstybių sienų sankirtos taško ties Vištyčiu ir atkarpomis tęsis Šakių bei Vilkaviškio rajonuose iki Nemuno.
Palei visą apie 109 kilometrų Nemunu einančią sieną dar anksčiau pasieniečiai yra įrengę technines jos stebėjimo sistemas. Nauja tvora bus įrengiama vietovėse, kur valstybės siena eina sausuma.
Lėšos tvorai įrengti skirtos iš Lietuvos biudžeto.
Pareigūnai taip pat planuoja iki 2020 metų pastatyti tvorą ties Lietuvos siena su Baltarusija. Anot jų, tvoros pirmiausiai statomos siekiant pažaboti kontrabandą ir apsisaugoti nuo nelegalios migracijos.