„Tyrimo rezultatai rodo tai, kad apie 60 proc. yra pasakę, kad tikrai ruošiasi dalyvauti referendume. Jei žiūrėtume, kiek dar svarsto dalyvauti ir tų, kurie jau žino, kad dalyvaus, tikrai nemažas procentas susidaro – beveik 80 proc.“ – LRT radijui antradienį kalbėjo M. Gurskas.
Visgi, kaip atkreipia dėmesį A. Orlova, esamas rinkėjų aktyvumas – nepakankamas daugumos sprendimui priimti. Todėl šiame referendume bendruomenė ketina jį didinti.
„Šiais metais mūsų visų tikslas yra padidinti rinkėjų aktyvumą. (...) Praeitame referendume dėl pilietybės išsaugojimo, 2019 m., 70 proc. Lietuvos piliečių pasisakė už pilietybės išsaugojimą. (...) Akivaizdu, kad nepritariama ne dėl to, kad nėra to pritarimo, o todėl, kad Konstitucijoje numatyta kartelė tokia aukšta, kad norint, jog daugumos nuomonė laimėtų, būtina turėti didesnį rinkėjų aktyvumą“, – pažymėjo A. Orlova.
Antradienį Seimo ir Pasaulio lietuvių komisijos posėdyje bus diskutuojamas pasirengimas pilietybės išsaugojimo referendumui.
ELTA primena, kad kitąmet, 2024 m. gegužės 12 d., Lietuvoje vyks privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo.
Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai Seimas savo nutarimu pavedė valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie spręsti referendumu teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.