Senuosius metus palydės ir naujuosius pasitiks užgesintos eglės, eismo ribojimai ir kitos koronaviruso pandemijos valdymo priemonės. Tiesa, gyventojams nereiktų nustebti, jei į namų duris per ilgąjį Naujųjų savaitgalį pasibels ir policijos pareigūnai.
Vilniuje ir Kaune – ribojimai prie eglučių
Kalėdinis savaitgalis parodė, kad laikytis karantino reikalavimų švenčių metu lietuviams sekėsi sunkiai: žmonės būriavosi viešose vietose, ne visi tinkamai dėvėjo kaukes, nepaisė judėjimo draudimų. Viniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė patikino, kad per Kalėdas taikyti ribojimai centrinėse miesto erdvėse suveikė, todėl jų bus griebiamasi ir per Naujuosius.
„Norime, kad Vilnius naujametinę naktį išliktų ramus ir visi vilniečiai liktų savo namuose. Esame priėmę sprendimą dėl naujametinių fejerverkų – šiais metais jų nebebus. Turėjome priimti tokį skaudų sprendimą, bet iš tiesų norime, kad vilniečiai būtų saugūs, nes matome, kad virusas klesti. Kitas sprendimas yra eismo ribojimas Katedros aikštės prieigose, taip pat parkavimo draudimas.Tokius ribojimus buvome įvedę šventiniu – kalėdiniu laikotarpiu. Matome, kad tai pasiteisino.
Yra raginimas miestam išjungti kalėdines egles. Po valandos turėsime Kalėdų komitetą, tai tokį, matyt, sprendimą ir priimsime: gruodžio 31 d. išjungti tiek Katedros aikštėje eglę, tiek Rotušės aikštėje eglę“, – teigė Vilniaus savivaldybės atstovė.
Laikinoji sostinė, sutinkant naujus metus, planuoja riboti gyventojų galimybę patekti į Rotušės aikštę. Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius džiaugėsi, kad praėjusį šventinį savaitgalį kritinės situacijos Kauno mieste tikrai nebuvo, todėl, pasak jo, labai drausminti gyventojus nėra dėl ko.
„Naujųjų išvakarėse, Naujųjų naktį nuo gruodžio 31 d. 20 val. iki sausio 1 d. 8 val. bus fizinėmis priemonėmis ribojamas žmonių patekimas į Rotušės aikštę. Manome, jog tai yra ta priemonė, kuri padės išvengti masiškiausio žmonių susibūrimo vienoje vietoje Naujųjų naktį. Šventinis fejerverkas Rotušės aikštėje į dangų nekils“, – sakė Kauno atstovas.
Vis tik, anot T. Jarusevičiaus, miestas spręsti esamą situaciją imasi savaip. „Norint paraginti kauniečius likti namuose, miestas nutarė iki dešimties vietų atrinkti vsiame mieste, jų iš anksto neskelbti ir tose vietose paleisti simbolinius fejerverkus. Taip sustiprinant šventinę dvasią ir paraginant kauniečius likti namuose“, – aiškino jis.
Dėmesys ir miegamiesiems rajonams
Artėjantį ilgajį savaitgalį papildomos policijos ir jai padedančių pareigūnų pajėgos tvarką ir karantino sąlygų laikymąsi prižiūrės ir miegamuosiuose didžiųjų miestų rajonuose.
E. Tamošiūnaitė informavo, kad, iš praktikos matant, jog visgi žmonės yra linkę susirinkti, skirtinguose sostinės mikrorajonuose bus užtikrintas didesnis saugumas. Kauno mero patarėjas T. Jarusevičius akcentavo, kad, visų pirma, siekiama apeliuoti į žmonių sąmoningumą, tačiau papildomų pajėgumų, prižiūrint tvarką ir saugumą, bus imamasi ir Kaune.
„Būkime realistai – visų miegamųjų rajonų neaprėpsime, tačiau tam tikra pajėgų dalis bus skirta užtikrinti tvarką ir ten. Pirmiausia, turime prašyti pačių gyventojų atsakingai, sąmoningai suprasti, kad šiandienos situacija yra tokia, kad negalime vieni kitų apkabinti ir bent šiemet šventes turime pasitikti kitaip“, – pabrėžė jis.
Pareigūnai gali belstis ir į namų duris
Advokatė dr. Dovilė Murauskienė priminė, kad vienas iš ribojimų yra susijęs su galimybe privačioje erdvėje susiburti daugiau nei vienam šeimos ūkiui. Todėl, įtariant šio ribojimo pažeidimą, pareigūnai per šventes gali pasibelsti ir į namų duris.
„Vienas iš draudimų, kuris yra numatytas Vyriausybės nutarime, kuriuo yra paskelbtas karantinas, yra būtent draudimas būriuotis, rengti asmenines, privačias šventes tiek privačioje erdvėje, tiek viešoje erdvėje ir susiburti daugiau nei vienai šeimai. Šis draudimas yra numatytas remiantis įstatymu. Šis draudimas yra viena iš karantino sąlygų ir už jo nesilaikymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė“, – aiškino ji.
Teisininkės teigimu, aptariamas draudimas išsiskiria iš kitų, nes jautriai paliečia žmones ir riboja asmens teisę į privatų gyvenimą bei būsto neliečiamybę. „Niekaip kitaip nepatikrinsi, ar yra laikomasi šio reikalavimo, kaip tik policijos pareigūnams ar kitiems subjektams, kurie turi teisę priimti sprendimą dėl administracinės atsakomybės taikymo, patikrinti ar tikrai privačioje erdvėję yra būriuojamsi tik vienos šeimos“, – tikino teisininkė.
Kartu D. Murauskienė detalizavo ir šeimos sąvoką. „Teisinis apibrėžimas šeimos, kuris buvo pakankamai nusistovėjęs, šioje vietoje yra visai tinkamas. Laikoma, kad šeima yra santuoką arba partnerystės susitarimą sudarę asmenys. Tačiau kalbant būtent apie šitą draudimą, šeimos ūkis turėtų būti suprantamas šiek tiek plačiau. Tai yra asmenys, kurie veda bendrą ūkį, gyvena po vienu stogu“, – sakė ji.
Šeimos nariai, anot advokatės, laikomi ir išsituokę tėvai savo vaikų atžvilgiu. Tai reiškia, kad per šventes ar kitu metu išsituokę tėvai gali leisti laiką su savo vaikais, nepaisant to, kad jie kartu ir negyvena.
Paklausta, ar pareigūnai, tikrindami ar namuose nesibūriuoja daugiau nei vienos šeimos ūkis, gali atlikti profilaktinius patikrinimus, advokatė tikino, kad, jos supratimu, profilaktinių patikrinimų neturėtų būti, nes tai būtų neproporcingas kišimasis į žmogaus gyvenimą.
„Esu tokios nuomonės, kad policijos pareigūnai turėtų turėti tam tikros pirminės informacijos, kuri leistų manyti, kad tam tikroje privačioje erdvėje yra daromas pažeidimas“, – detalizavo D. Murauskienė.
Pirminė informacija gali būti įvairi: kaimynų skundai dėl triukšmo, pačių pareigūnų pastebėjimas, kad į vienus namus renkasi didelė grupė žmonių.