„Skaičiai nėra labai gražūs. Palyginti su tuo, kas buvo praeitą ketvirtadienį, spalio 15-ąją, tai rodiklis išaugo tris kartus (buvo 31). Klaipėdos mieste atvejų skaičius, jei žiūrėtume nuo spalio 5 iki 11 d., buvo 42, nuo spalio 12 iki 18 d. – 98. Tai nereiškia, kad jų nebus daugiau, nes patvirtinta liga, yra duomenų, kad kas valandą atvejų daugėja“, – sako Raimundas Grigaliūnas, visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius.
Anot R. Grigaliūno, rugsėjo mėnesį buvo atliekama 0,5–0,8 proc. tyrimų, o pastaruoju metu, nuo spalio 8 d., tyrimų skaičius sparčiai augo ir iki spalio 11 d. užfiksuota jau 1,85 proc. tiriamųjų, spalio 12–18 dienomis tyrimų apimtys išaugo iki 3,3 proc. Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, kritinė riba laikoma, kai atliekama 4 proc. tyrimų. Anot R. Grigaliūno, augimas kelia nerimą, mat sparčiai artėjama prie kritinės ribos.
Dar vienas nerimą keliantis skaičius – sergančiųjų sąsajos. Toli gražu ne visi yra susiję su aiškiais židiniais.
„Nesusijusių atvejų turime apie 24 proc. Jie nesusiję su židiniais, yra naujai atsiradę, šie duomenys – nuo spalio 2 dienos. Mieste ryte buvo 27 židiniai, ugdymo įstaigose yra apie 20, sveikatos priežiūros įstaigose – 3, sporto įstaigose – 3, kitur (įvairios įmonės ir pan.) – 2. Pagrindiniai plitimo keliai – popamokinė veikla. Kitose įstaigose – meno kolektyvų veikla, įvairūs susirinkimai, kai dalyvauja įvairių įstaigų žmonės“, – vardija R. Grigaliūnas.
Anot specialisto, žmonės bendraudami gana dažnai nė nežino, kad netrukus sulauks teigiamo testo rezultato, – taip viruso platintojais tampa simptomų nejaučiantys sergantieji, kurie nesitiki esantys užsikrėtę. V. Grigaliūnas neslepia, kad kai kurie platintojais tapę asmenys, net ir jausdami panašius į peršalimo simptomus, į juos nežiūri rimtai ir toliau bendrauja su žmonėmis.
Vienas iš didesnių pavojų, anot R. Grigaliūno, išlieka asmens darbas keliose darbovietėse. O dalis žmonių tiesiog kelia sau pavojų, kai netinkamai naudoja apsaugos priemones.
„Patys matome ir mieste, ir įvairiose patalpose, autobusuose. O veikla per kelias įstaigas – turime su krepšiniu susijusių atvejų. Įvežtiniai didelės įtakos nedaro, kaip matome, pagrindinis plitimas yra vietoje“, – esamą situaciją paaiškina R. Grigaliūnas.
Bene didžiausią nerimą keliančios ugdymo įstaigos jau sulaukė nemažai permainų, nemažai jau mokosi nuotoliniu būdu, dalis mokinių ir darželinukų bei pedagogų yra saviizoliacijoje.
Vyriausybė Klaipėdos rajoną, pirminėmis žiniomis, priskyrė geltonajai zonai. Klaipėda kol kas nepatenka į kritinę pavojaus zoną, tačiau manoma, kad tai laiko klausimas, kada ir miestas sulauks karantino. Savivaldybei tai – ženklas spręsti, kokie ribojimai būtų naudingi, kad kuo ilgiau neatsidurtų tarp miestų, kur sergančiųjų skaičiai peržengia pavojaus ribą. Vyriausybė, paskelbusi, kuri savivaldybė į kokią zoną patenka, pateiks ir informaciją, kokios prievolės ir ribojimai laukia gyventojų.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis pritaria, kad įtampa po truputį auga.
„Šiuo metu turime 33 kovidinius pacientus, iš jų 3 – reanimacijoje skyriuje. Vieno paciento situacija labai sudėtinga. Šeši asmenys gauna deguonį. Mes stengiamės išrašyti galinčius izoliuotis arba perkeliame į Abromiškes. Kai kurie rajonai neišsprendė transporto problemos, tad mes tą padarėme patys. Pacientų skaičius kasdien auga. Buvome prieš kelias dienas atlaisvinę psichiatrijos skyrių, atlaisvinome papildomų 15 lovų, šiandien – dar vieno vidaus ligų skyriaus 30 lovų. Faktiškai dabar turime 105 lovas“, – informavo V. Janušonis.
Realiai, anot profesoriaus, vienu metu ligoninėje galėtų būti gydoma apie 80–90 pavienių pacientų. Dalis pacientų į ligoninę patenka visai dėl kitų priežasčių, jie atvykta planinei operacijai ar dėl kitos planinės pagalbos.
„Turėjome gimdyvę, įvežtinis atvejis iš Švedijos. Ji pagimdė. Moteris kartu su emigrantais buvo pobūvyje. Dar vienas atvejis susijęs su nėštumo patologija. Visgi padėtis truputį geresnė nei kituose miestuose. Šiandien kalbėjau su Kaunu, ten ligoninė greit bus pilna, jie turi apie 60 pacientų“, – sako V. Janušonis.
Medicinos įstaigos vadovas teigia, kad situacija valdoma, laboratorija veikia, priemonių šiandien pakankamai. Be to, planinė pagalba nėra nutraukiama.
V. Janušonis sako, kad turi problemų dėl lovų sergantiesiems – nuo liepos mėnesio iš ligonių kasų nesulaukia bent 1/12 išlaidų, skiriamų virusu užsikrėtusiems pacientams. Anot mediko, išmokų ligoninei buvo skirta tik esant visuotiniam karantinui. Pasak Janušonio, dėl viruso tenka patirti finansinių nesklandumų.
Vyriausybei paskelbus vėl įsigaliojant karantinui, kaip teigia V. Janušonis, ligoninė turėtų gauti finansinę paramą iš ligonių kasų.