Čia vyko „taiki“ protesto akcija, kurią organizavo Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“.
Be partizanų vadą palaikančių ir V. Titovą smerkiančių plakatų buvo ir keli asmenys, laikantys politiką palaikančius šūkius: „Šalin rankas nuo Titovo“, „Jeigu ne Titovas, tai kas?“ ir kt.
V. Titovui priėjus prie protestuotojų jis buvo pasitiktas šūkiais „Gėda“, „Lauk iš Lietuvos“, „Okupantai lauk“. Negana to, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys liberalas Audrius Vaišvila jį apipylė miltais.
A. Vaišvila DELFI teigė, kad tokiu savo elgesiu jis išreiškė asmeninę poziciją: „Savo nuomonę galima išreikšti įvairiais būdais. Aš jį pavaišinau miltais.“
„Man gėda už A. Vaišvilą. Jeigu toks jo lygis, ką aš galiu padaryti“, – pečiai gūžtelėjo V. Titovas.
Vienas iš agresyviausiai nusiteikusių protestuotojų kelis kartus norėjo smogti šiam politikui, tačiau buvo sulaikytas ir policininkų išvestas.
„Aš esu Lietuvos pilietis, mano tėvai ir seneliai gyveno Lietuvoje. Jie kilę iš Šiaulių rajono, kur gyveno ir daugiau sentikių šeimų“, – sakė V. Titovas.
Ketvirtadienį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, be kitų, svarsto du klausimus, susijusius su pokario rezistencija: dėl Adolfo Ramanausko-Vanago, Lietuvos partizanų vado atminimo įamžinimo.
Klaipėdos valdžia ketvirtadienį taip pat turėtų spręsti dėl apkaltos komisijos Lietuvos rusų sąjungos atstovui Viačeslavui Titovui, kuris melagingai viešai apkaltino partizanų vadą dėl nekaltų civilių žudymo.
Šių metų pradžioje į Klaipėdos miesto savivaldybės merą kreipėsi Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, siūlydama pakabinti atminimo lentą ant buvusio Klaipėdos pedagoginio instituto (S. Neries g. 5), kuriame Adolfas Ramanauskas-Vanagas studijavo 1937–1939 metais, sienos.
Sužinojęs, kad liepos mėnesį vyksiančiame savivaldybės Tarybos posėdyje jau bus svarstomas klausimas, kaip įamžinti partizanų vado atminimą, V. Titovas pareiškė turintis dokumentų, kad A. Ramanausko-Vanago iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkst. Lietuvos piliečių, taip pat ir vaikų. V. Titovas teigė šią informaciją radęs LTSR Aukščiausiojo teismo nutartyje, o ten parašytų dalykų teisingumo nekvestionuoja.
V. Titovas teigė apie A. Ramanauską nieko negirdėjęs tol, kol nenuspręsta įamžinti jo atminimo. „Man šitas žmogus buvo neįdomus, kol meras nepasiūlė jo įamžinti. Ėmiau domėtis. Ieškodamas informacijos radau tai, kas man nepatiko. Supratau, kad ne visi tai žinojo, mūsų biurokratai jo taip pat nežinojo. Yra teismo sprendimas, jis nepanaikintas, todėl aš ir pareiškiau tokią savo nuomonę. Mane daug žmonių palaiko, daug skambučių gavau ir čia žmonės atėjo manęs palaikyti“, – DELFI sakė V. Titovas.
Jis tvirtino, tokiu pareiškimu išsakęs savo nuomonę, nes gyvename demokratinėje valstybėje.
Istorikai pabrėžia, kad tiriant Lietuvos partizaninį pasipriešinimą, negalima remtis vien jų budelių – KGB bylomis, kuriose partizanai vadinami banditais ir kur apstu netikrų, juos juodinančių teiginių.
Pirmadienį prokuratūra dėl jo pasisakymų pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Reaguojant į V. Titovo pareiškimus ketvirtadienio rytą Klaipėdoje buvo surengta protesto akcija.