Liberalų sąjūdžiui patekus į krizę, šiemet intrigos gali būti daugiau. Rinkimų komitetą subūrusiam V. Grubliauskui rimtą iššūkį bandys mesti „valstiečių“ atstovas, jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus, Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė, Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė ir buvęs dabartinio mero bendražygis liberalas Simonas Gentvilas.
Kovoje dėl mero posto dalyvaus iš viso 11 kandidatų.
„Už Grubliauską balsuodavau. Galimas dalykas, kad laikysiuosi tokios pat pozicijos, man viskas yra neblogai. Iš kitos pusės, pokyčiai visada yra gerai, tai pasilieku sau galimybę mąstyti“, – svarstė Herkaus Manto gatvėje BNS kalbinta 59-erių klaipėdietė Jūratė.
Panašiai mąsto ir Klaipėdos skulptūrų parke sutiktas 40-metis projektuotojas Marekas.
„Dar galvoju, iš tikrųjų. Miestas vis tiek gana apleistas yra. Sakykim, ta apgriuvusi krantinė, kažkaip užtvėrė ten prieš porą metų ir paliko“, – teigė jis, turėdamas galvoje 2016-aisiais dėl saugumo užtvertą Malkų įlankos krantinę.
Dėmesio centre – švietimas ir ekologija
Rinkimuose dalyvaujantys kandidatai savo programose išskiria švietimą, kuris padėtų Klaipėdoje išlaikyti jaunus žmones. Aštria tema tapo ir ekologinė situacija mieste.
Klaipėdos oro užterštumo problema praėjusiais metais buvo aptariama ir vyriausybėje, o dulkės nuo uoste kraunamų birių krovinių sklido net po žmonių namus – centrinės miesto dalies ir Vitės rajono gyventojai praėjusią vasarą socialiniuose tinkluose ėmė dalintis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti pajuodę paviršiai jų namuose.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Klasco“, kurios terminaluose kraunami birūs kroviniai, žadėjo imtis kovos su tarša, tačiau ekologinė situacija mieste vis tiek liko vienu ryškiausių aspektų Klaipėdos mero rinkimų kovoje.
Politiku tapęs žinomas džiazo muzikantas V. Grubliauskas rinkėjus prie balsadėžių vilioja žadėdamas tęstinumą, gyventojų skaičiaus didinimą, Klaipėdos universiteto stiprinimą. Jis taip pat žada suderinti naują bendrąjį planą.
„Esminis klausimas – kasdieniai ūkiniai darbai. Tai Baltijos, Statybininkų prospektų sutvarkymas, kaip pavyzdys, vadinamojo Mėmelio miesto išvystymas, Jono kalnelio sutvarkymas, Atgimimo aikštė, Danės skveras. Tai yra tie kasdieniai darbai, kuriuos turės padaryti bet kas, kas bus miesto meru“, – BNS sakė V. Grubliauskas.
Klaipėdos uosto vadovas A. Vaitkus tarp pagrindinių miesto problemų įvardija ekologiją, švietimą ir aukštąjį mokslą.
„Pagrindinės sritys, kuriose miestas susiduria su didžiausiais iššūkiais, yra ekologija, miesto infrastruktūra, transporto srautų reguliavimas, švietimas, aukštasis mokslas, verslo integracija, emigracija ir turizmas“, – BNS sakė A. Vaitkus.
Tarp savo kaip mero prioritetų jis mini bendrojo miesto plano patvirtinimą, estakadą Šilutės plento–Baltijos prospekto sankryžoje, taršos ir kamščių mažinimą bei senjorų užimtumo gerinimą.
Jo kampaniją paženklino žiniasklaidos paviešintos sąsajos su uosto verslininkais.
Miesto ekologijos problemą akcentuoja ir konservatoriai.
„Pagrindinės problemos, kaip visi supranta, yra gyventojų skaičiaus mažėjimas. Didžiulė taršos problema, pagrindinis taršos objektas yra uoste esančios įmonės. Svarbu ekonomikos augimas, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų atėjimas į Klaipėdą. Mums reikia investicijų ne tik į pramonę, o ir į kitokias darbo vietas“, – kalba A. Bilotaitė.
Ji taip pat pasisako už nemokamo viešojo transporto idėją.
N. Puteikienė savo programoje teigia, kad į sprendimų priėmimą labiau turi būti įtrauktos bendruomenės, turi būti ieškoma sprendimo dėl išorinio uosto, nepamirštant jo poveikio aplinkai.
„Mano tikslas yra kalbėti ne apie ekonomiką, o apie gyvenimo gerovę“, – BNS sakė N. Puteikienė.
„Pagrindinis mano programos pamatas – bendruomeniškumas (...). Mano nuomone, visi miesto klausimai turi būti sprendžiami ne taip, kaip yra dabar, – kai sprendžia tik taryba, bet įtraukiant bendruomenes ir ekspertus. Mano uždavinys – dirbant kartu su Vyriausybe ir Seimu, o ne vien verslo grupių ir jūrų uosto direkcijos“, – sako kandidatė.
S. Gentvilo tikslas – Klaipėda iki 2030-ųjų turi tapti 200 tūkst. gyventojų miestu, kai 2016-aisiais, Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdoje gyveno beveik 153 tūkst. gyventojų.
„Klaipėda turi vėl tapti 200 tūkst. gyventojų miestu, o tai galima padaryti per milžinišką pokytį švietime ir ypač aukštajame moksle. Antrasis akcentas – Klaipėda turėtų virsti šeimoms palankiu miestu, kuriame mes, kaip liberalai, įsipareigojame 9 valandas per dieną gyventojus aprūpinti europietišku ir nemokamu vaikų užimtumu“, – sako S. Gentvilas.
„Trečias dalykas – valdžią norime perduoti žmonėms. Siekiame apversti mąstyseną mieste, kad ne penkiems ar septyniems politikams priklauso miestas, bet gyventojams ir kur tik įmanoma perduoti apsisprendimo teisę dėl sąlygų pačioms bendruomenėms“, – teigė kandidatas.
Liberalų skilimas
Klaipėdoje rinkimų išvakarėse liberalai skilo į dvi stovyklas. Anksčiau po Liberalų sąjūdžio vėliava rinkimuose dalyvavęs V. Grubliauskas pernai rugsėjį susilaukė akibrokšto – kandidatu į merus partija iškėlė ne jį, o S. Gentvilą.
Netrukus po to V. Grubliauskas paskelbė pasitraukiantis iš partijos ir į rinkimus einantis su visuomeniniu rinkimų komitetu „Vytautas Grubliauskas ir komanda“.
Rinkimų dalyviai pripažįsta, kad liberalų skilimas yra vienas faktorių, dėl kurių šie rinkimai gali būti atkaklesni nei 2015-aisiais, kai antrajame ture V. Grubliauskas gavo tris ketvirtadalius balsų.
Kandidatu į merus taip pat yra išsikėlęs skandalingas politikas Viačeslavas Titovas. Jam prokuratūra pateikė kaltinimus dėl neteisingų pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.
Į Klaipėdos mero postą taip pat pretenduoja savivaldybės tarybos nariai Benas Šimkus, Benediktas Petrauskas, Lina Šukytė-Korsakė, verslininkas Kazys Paulikas bei Žaliųjų partijos kandidatas Modestas Nugaras.