Prie posėdžio prisijungusi „Klaipėdos hospiso“ vadovė Rasa Dagienė pranešė, jog šeštadienį mirė vienas globotinis.
Pastarasis mirties atvejis - 35-oji mirtis Lietuvoje, siejama su koronaviruso infekcija.
„Vienas ligonis mirė vakar, deja, sergantis vėžiu su ligos išplitimu į plaučius ir į dubenį. Užrašėme COVID-19 diagnozę ir šalia – vėžio diagnozę“, – kalbėjo R. Dagienė.
Ji teigė, jog visų kitų užsikrėtusiųjų būklė yra stabili.
Vakar, šeštadienį, pranešta, jog „Klaipėdos Hospise“ užsikrėtimas koronavirusu virusu patvirtintas 30 šios privačios įstaigos globojamų žmonių ir 10 personalo darbuotojų. Sekmadienį vykusio posėdžio metu svarstyta, kaip izoliuoti sveikus žmones ir kas galėtų rūpintis susirgusiais.
Svarstyta neužsikrėtusius asmenis perkelti
Vakar dienos duomenimis, iš šiuo metu „Klaipėdos hospise“ gydomų asmenų, 8 koronavirusu buvo neužsikrėtę. Posėdžio metu svarstyta, kaip juos atskirti nuo 30-ies sergančiųjų.
Iškelta problema, kad pačiose hospiso patalpose tinkamai izoliuoti neužsikrėtusiųjų praktiškai neįmanoma.
„Procedūrinis kabinetas yra vienas. Maitinimas tiekiamas per vieną patalpą. Ir personalui kabinetas yra vienas, jų įrengti dėl patalpų trūkumo būtų sudėtinga“, – kalbėjo Klaipėdos Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro direktorius Viljaras Reigas.
Posėdžio metu pasiūlyta neužsikrėtusius asmenis bent laikinai iškelti į Kretingoje turėtus atidaryti privačius globos namus.
„Ten yra galimybė izoliuoti 27 ligonius. Iki pat karantino jie spėjo įsivertinti higieną, buvo atvažiavę specialistai, bet paskelbus karantiną tas procesas sustojo“, – priežastis, kodėl šie globos namai dar nebuvo atidaryti, vardijo V. Reigas.
Pokalbio metu taip pat užsiminta apie galimybę šeimoms pasiimti artimuosius globoti patiems, nes toks noras jau buvo pareikštas.
Trūksta personalo
Kita problema, kurią mėginta išspręsti ekstremalių situacijų komisijos posėdyje, buvo ta, kad, vadovaujantis reglamentais, „Klaipėdos hospise“ neliko nei vieno personalo darbuotojo, galinčio prižiūrėti užsikrėtusiuosius, nes visi jie jau turėjo kontaktą su sergančiaisiais, todėl privalo izoliuotis.
„Reikia izoliuoti absoliučiai visus darbuotojus, iki vieno. Nes per tą laiką, kadangi tai yra žmonės, gulintys ilgą laiką, jie visi kontaktuoja“, – sakė V. Reigas.
Jis sakė, jog Kretingoje yra trys darbuotojai, kurie iš bėdos galėtų atvažiuoti dirbti ir į hospisą, tačiau darbuotojai kuriems siūloma eiti dirbti, bijo židinio, nepaisant to, kad jiems užtikrintos asmeninės apsaugos priemonės.
Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė antrino, jog situacija dėl personalo yra įtempta.
„Mes irgi peržiūrėjome savo miesto pirminius centrus, ieškodami darbuotojų. Tikrai situacija pas mus yra įtempta dėl mobilių punktų, mobilių komandų ir karščiavimo kritikos. Visi yra mobilizuoti ten ir atliekamų darbuotojų priprašyti, net ir fiziškai neturime“, – sakė ji.
V. Reigas sakė, kad 30-iai ligonių reikia trijų pamainų po kelis darbuotojus, iš viso – apie 15 darbuotojų.
Tuo metu Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus iškėlė idėją, kad hospiso globotinius galėtų slaugyti ir socialiniai darbuotojai.
„Mintis kilo apie socialinio sektoriaus, kitų slaugos namų įveiklinimą. Čia iš tikrųjų reikia pakankamai nedaug – 15-os žmonių“, – sakė D. Steponkus.
V. Reigas patikslino, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato galimybę slaugos namuose įdarbinti ir kitus asmenis.
„Aišku, pamainoje privalomai turėtų būti slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas“, – sakė jis.
Yra tikimybė, jog užsikrėtę visi
Nepaisant to, kad vakar 8 „Klaipėdos hospiso“ globotiniams koronavirusas nustatytas nebuvo, Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vadovas Vinsas Janušonis sakė, jog yra didelė tikimybė, kad koronavirusu užsikrėtė visi.
Pasak jo, neužsikrėtę aštuoni „Klaipėdos hospiso“ globotiniai pakartotinai dar nėra tikrinti.
„Dabar jie pakartotinai netikrinti, juos dar reikėtų tikrinti. Bet kadangi jie gulėjo vienose palatose, išskyrus vieną, kuris gulėjo vienutėje, tai tikimybė, kad jie visi užsikrėtę, yra labai didelė“, – Klaipėdos savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje sakė V. Janušonis.
Šeštadienį pranešta, kad „Klaipėdos hospise“ koronavirusu užsikrėtė 40 žmonių. Iš jų 30 užsikrėtusiųjų yra globotiniai, 10 – personalas.
Labiausiai tikėtina, kad virusą į hospisą atnešė personalo darbuotojai, nes patys globotiniai karantino metu kontaktų už hospiso ribų neturėjo.
Šiuo metu sprendžiamas globotinių priežiūros klausimas, nes nuspręsta, jog pervežinėti juos į kitas globos įstaigas būtų pernelyg rizikinga.
Svarstoma sergančiuosius perkelti į regionines ligonines
V. Grubliauskas posėdyje sakė, kad atmetami variantai, jog hospiso užsikrėtusieji galėtų būti vežami į KUL arba Respublikinę Klaipėdos ligoninę.
Dėl to vienintelė alternatyva – vežti ligonius į regionus.
„Tada belieka važiuoti į regioną, jeigu bus tokia neišvengiamybė, turbūt reikia šita kalba, šitomis kategorijomis kalbėti“, – sakė meras.
Jis nurodė, kad KUL turi įgaliojimus nurodyti Palangos, Gargždų ir Kretingos ligoninių vadovams pasakyti apie tokią alternatyvą.
„Nėra kito varianto (...) Tą reikia daryti jau šiandien. Aš prašau, daktare, jūsų, šiandien pat iškart susisiekti su Gargždų, Kretingos ir Palangos ligoninių vadovais, informuoti juos apie tokią situaciją. Mes juos tikrai suprantame. Bet laikas suprasti ir mus“, – kreipdamasis į V. Janušonį sakė V. Grubliauskas.
KUL ligoninė pasirengusi padėti
Respublikinės ligoninės vadovas Darius Staponkus neslėpė, kad jei nauji koronaviruso pacientai būtų vežami pas juos, jie jau nebegalės teikti kitų būtinųjų paslaugų. Mat rezervinė ligoninės dalis jau užpildyta laukiančiais atsakymų dėl viruso.
Vinsas Janušonis sako, kad KUL ligoninė jau yra pasiruošusi teikti skubią pagalbą, jei tik tą leis Visuomenės sveikatos centras. „Pirmadienį, antradienį jau galime priimti pacientus ir nuimti krūvį nuo Respublikinės ligoninės“, – sakė V. Janušonis.
Be to, anot KUL vyr. gydytojo, COVID-19 pacientai yra atskirame pastate, kuris nėra sujungtas su pagrindiniu pastatu.