Antradienį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje paviešintas R. Dagienės pasirašytas kreipimasis dėl paramos. Pateiktais skaičiavimais, vieno paciento slauga per mėnesį nurodoma 1300 eurų. R. Dagienė prašo 93600 eurų paramos, esą tiek reikės balandžio ir gegužės mėnesį paslaugas gavusiems garbaus amžiaus žmonėms, kuriems valstybės parama skiriama tik 120-čiai dienų.
Skaičius paviešinusi Klaipėdos tarybos narė Ligita Girskienė sako, kad su R. Dagiene abiejų įstaigų bendraturčiu nurodomas ir paramą iš Ligonių kasų bei savivaldybės gaunančios UAB „Salumeda“ savininkas Viljardas Reigas. Jis iki kilusio skandalo „Klaipėdos hospise“ buvo ir Klaipėdos regiono slaugos koordinatorius.
„Būčiau linkusi neskirti paramos, nes pradėti ikiteisminiai tyrimai, kaip „vaikščiojo“ ten pinigai. Manau, kad direktorė dabar nori lengviausiu būdu išsisukti iš susidariusios situacijos. Jie uždirba, manau, turi patys surasti finansų, galimybių tuos žmones laikyti ar išleisti į kitas įstaigas gydyti“, – sako L. Girskienė ir pridūrė, kad Kontrolės komitetas užfiksavo, jog su paliatyviosios pagalbos centru ir hospisu susijusi dar viena įstaiga gauna išties įspūdingas sumas.
L. Girskienė perskaitė ir vieną ataskaitą, kad iš savivaldybės 2018 metais „Salumeda“ gavo 143 tūkstančius eurų.
Tiesiogiai iš savivaldybės VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ ar UAB „Klaipėdos hospisas“ finansavimo nėra gavęs. Anot Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vadovės Rožės Perminienės, paliatyviosios pagalbos centras buvo remiamas iš Valstybės biudžeto, tačiau kilus skandalui, kad veikla vykdoma nesutvarkius reikiamos dokumentacijos, įstaigai gresia ieškiniai dėl jau išmokėtų pinigų už žmonių priežiūrą.
Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai sutarė, kad R. Dagienės nurodytas argumentas, esą Vilniuje jau priimtas nutarimas dėl paramos tokioms kaip jos vadovaujamoms įstaigoms, nėra pagrįstas. Komiteto narys Artūras Razbadauskas patikino, kad tai – tik svarstomas projektas, kuriuo norima suteikti pagalbą, kai yra būtina. Be to, jis pabrėžia, kad jei jau būtų svarstoma parama, tai sprendimas turi būti priimtas ne dėl vienos įstaigos, o dėl paties slaugos fakto, ir tai turi būti orientuota į visų įstaigų poreikį.
Nė vienas komiteto narių nesutiko svarstyti R. Dagienės pateikto prašymo, o pagrindiniu ir kone vienbalsiu argumentu tapo tai, kad įstaigos veiklą tiria prokuratūra.
„Pagal šios dienos informaciją, šioje institucijoje yra 12 pasveikusių pacientų, 17 dar serga. Gauname iš R. Dagienės raštų dėl finansavimo. Mano akimis, teisiškai, net jei mes paramos tvarką ir parengtume, galėtume finansuoti tas įstaigas, kurios yra susitvarkiusios teisinę bazę. Jei ir būtų toks mechanizmas, abejoju, ar būtų teisinė galimybė skirti finansavimą šiai įstaigai. Turbūt atsidurtume teismuose. Kiek teko girdėti, ir Ligonių kasos planuoja pateikti į teismą ieškinį, kad būtų išieškotos lėšos už mokėtą slaugą“, – pasidalijo R. Perminienė.