Įprasta, jog pradedant naujo objekto statybas ar rekonstrukciją, į pamatus įbetonuojama kapsulė su laišku ateities kartoms.
Klaipėdos piliavietės atkūrimo darbų rangovai pasirinko kitą būdą – nuspręsta paslėpti lobių skrynelę. Į ją įdėtas Klaipėdos ženklas, strateginiai dokumentai, esantys skaitmeninėje laikmenoje, pasaga, kurią archeologai rado kasinėdami piliavietės teritoriją.
Klaipėdos piliavietės atkūrimo vizija realybe virto šiemet liepą, kai Klaipėdos savivaldybė ir bendrovė „Pamario restauratorius“ pasirašė sutartį dėl Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo darbų, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir visuomeninių renginių infrastruktūrą.
Kelis mėnesius statybininkai piliavietės teritoriją buvo užleidę archeologams, kurie iškasinėjo didžiulį plotą ir rado kelias dešimtis tūkstančių radinių iš viduramžių.
Archeologinių tyrimų metu buvo iškasta ir ištyrinėta daugiau nei 6000 kubinių metrų grunto, buvo kasamasi į 7 metrų gylį, net 3 metrais giliau nei piliavietės kontūrą supančio uostelio kanalo dugnas.
Rekordinių apimčių ir spartos archeologinių tyrimų organizavimas – tik vienas iš šio projekto iššūkių.
„Su juo jau susitvarkėme, lik dar devyni mėnesiai, per kuriuos turime atlikti kitus darbus. Apskritai, projektui įgyvendinti turime tik 14 mėnesių. Kitų metų rudenį piliavietės žvaigždės rytinį kontūrą jau turi žymėti pylimas, vadinamoji rytinė kurtina, kurioje po žeme veiklą pradės šiuolaikinis konferencijų centras, bus restauruotos ir muziejininkų reikmėms pritaikytos II pasaulinio karo dažų sandėlio patalpos“, – teigė bendrovės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.
Šio etapo darbų, kuriems duotas 14 mėnesių terminas, vertė – 14,7 mln. litų. Daugiau nei pusę šios sumos iš ES fondų skyrė Ūkio ministerija. Kaddangi baigiasi 2007-2013 metų ES finansavimo laikotarpis, todėl ir skubama atlikti visus darbus, kad nereikėtų grąžinti skirtų pinigų.
Kito etapo darbai, kuomet bus atkuriama ir šiaurinė kurtina, vertinami 15,9 mln. litų.