Šią situaciją jis ne tik aprašė savo feisbuko paskyroje, bet ir kreipėsi į KU akademinės etikos komitetą, kad ištirtų dėstytojos dr. Ramutės Čepienės pasisakymus.

Paskaita sukėlė gėdą

„Delfi“ V. Pajaujis pasakojo, kad aptariama paskaita jį labai nustebino, nuvylė ir netgi sukėlė gėdą.

„Galvoju, jeigu aš pats būčiau LGBT bendruomenės narys, tai turbūt viskas būtų dar skaudžiau“, – tikino jis.

LGBT eisena

Studentas pasakojo, kad šis dalykas vadinasi šeimos psichologija ir dėstytoja dėstė apie santuokinį gyvenimą.

„Taigi, priėjo kalba apie seksualines orientacijas. Tada ji ėmė cituoti katalikų kanonų šaltinius. Vienas šaltinis, atrodo, buvo 1987 m. Tokie jau senoki tie šaltiniai ir paskui vyko, pavyzdžiui, biseksualumo gretinimas su pedofilija“, – prisiminė V. Pajaujis.

Jis taip pat stebėjosi, kad prie šio teiginio dėstytoja pridūrė, kad kažkada turbūt pedofilija ir vaikų tvirkinimas irgi bus normalus reiškinys.

„Žodžiu, reikėjo suprasti, kad tai bus priskirta seksualinei orientacijai. Taip pat ir daugiau ten buvo tokių „perliukų“. Pavyzdžiui, jei moteris prastai jaučiasi, vis tiek turi atliepti vyro seksualinius poreikius, kadangi jos yra tokia rolė. Tokie, sakyčiau, užsikonservavę kažkuriame laikmetyje pasakymai.

Noriu akcentuoti, kad viena yra turėti tokią nuomonę ir nuostatas, kadangi vis tiek gyvename laisvoje šalyje, bet visai kas kita, kai esi tribūnoje, profesorės, dėstytojos rolėje, ruoši būsimus psichologus ir trimituoji tokias makabriškas, neva mokslines tiesas. Manau, tada jau yra visai kitas lygis“, – aiškino V. Pajaujis.

Jo nuomone, tokie pasisakymai kertasi su akademine etika ir apskritai su žmogiškumu.

„Paradoksalu, kad Klaipėdos universiteto vienas iš iniciatorių ir įkūrėjų buvo Leonidas Donskis. Jis visada skleisdavo žmogaus teisių ir lygiateisiškumo idėjas mūsų šalyje. Aš nežinau, ar jis būtų patenkintas, jeigu matytų, kas toje paskaitoje vyko.

Galime tik numanyti, ką jis apie tai galvotų. Man toks paradoksas, nuo ko tas universitetas prasidėjo ir apie ką dabar yra kalbama“, – aiškino studentas.

Nenori generalizuoti

Jis pridūrė, kad nenori generalizuoti apie visą akademinę bendruomenę, bet tik apie šias paskaitas ir jas dėsčiusią profesorę. Taip pat nurodė, kad nepritardamas išdėstytai pozicijai, atsistojo ir išėjo iš paskaitos tai aiškiai įvardydamas dėstytojai.

„Tebūnie tai mano protesto forma iš pagarbos seksualinių mažumų žmonėms.“

V. Pajaujis šiandien kalbėjosi ir su katedros vedėju, kuris studento atsiprašė ir sakė, kad netoleruos tokio dėstymo. Vaikinas sako nebijantis, jei taip kažkaip paveiktų jo mokslus, mat šiuo atžvilgiu studentui svarbiau jo vertybės.

Taip pat priminė, kad kad Lietuvos psichologų sąjunga yra oficialiai išsakiusi savo poziciją, kad „homoseksualumas nėra patologija, „nukrypimas nuo normos“ ar nepakankamas „seksualinis išsivystymas“. Homoseksualumas, biseksualumas kaip ir heteroseksualumas yra normalios seksualinės orientacijos variacijos, apibrėžiamos romantiniu, emociniu ir/ar seksualiniu potraukiu. Nėra jokių mokslinių įrodymų, leidžiančių teigti, jog seksualinių mažumų tapatybės yra sukeliamos psichopatologijos.“

„Tikiuosi išlikti būsimu psichologu, o pirmiausia — žmogumi, matančiu ir kitokios seksualinės orientacijos žmonių skausmą.“

Klaipėdos universitetas: situacija yra žinoma

Klaipėdos universiteto Studijų prorektorė, laikinai pavaduojanti rektorių, doc. dr. Aidos Norvilienė sakė, kad Klaipėdos universitetui situacija yra žinoma.

„Šiandien sulaukėme studento Virgilijaus Pajaujo laiško, taip pat išklausėme situacijos susitikus gyvai. Studentas išreiškė savo nuomonę apie š. m. lapkričio 4 d. įvykusią šeimos psichologijos paskaitą, kurioje pagal studijų programą, buvo numatyta aptarti katalikišką šeimos sampratą.

Šiuo metu sudaryta darbo grupė, pokalbiui kviečiami dėstytojai ir studentai, siekiama išklausyti visas puses ir suprasti paskaitos ir joje vykusių diskusijų kontekstą.

Taip pat noriu pabrėžti, kad Klaipėdos universiteto bendruomenė puoselėja pagarbą žmogui ir žmogaus prigimtinę laisvę pasirinkti vertybes. Universiteto bendruomenė griežtai pasisako prieš bet kokią diskriminaciją. Pasitaikę diskriminacijos atvejai atidžiai vertinami, dedamos didelės pastangos, kad tokio pobūdžio situacijų nepasitaikytų“, – informavo ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (68)