Biudžeto svarstymo diskusijoms susirinkę miesto politikai po posėdžio ėmėsi ir KUL vadovo vyr. gydytojo likimo aptarimo. Bene labiausiai dominęs klausimas – kokios išvados perduotos prokuratūrai, tačiau pasitarimo metu to taip ir nepaaiškėjo. V. Janušonis sako, kad ji pats matė tik tas išvadas, kurios yra viešos, tad kokie duomenys pasiekė prokuratūra, medikas sako ne neįsivaizduojantis. O štai mobingo istorija dar nėra baigta tirti.
Tarybos narė Nina Puteikienė pareiškė, medikai labai sunerimę dėl esamos situacijos ligoninėje ir ji sulaukia nepaprastai daug kreipimųsi.
„Mums neskambintų ir nerašytų ir neprašytų pagalbos įvairiais būdais tiek iš ligoninių, tiek iš greitosios pagalbos. Vaikų ligoninėje trūksta įrangos, gydymo įstaigoms reikia atskirti srautus „švarius“ nuo „nešvarių“, – išsakė N. Puteikienė.
Anot N. Puteikienės, medikai norėjo pasisakyti ir tarybos posėdžio metu, tačiau meras Vytautas Grubliauskas atsakė, kad jis taip pat jau sulaukė nemažai V. Janušonį palaikančių medikų kreipimųsi, tad kam kalbėti, o kam ne, tektų rūšiuoti, kitu atveju gautųsi turgus.
„Sulaukiau ir šiandien per 30 medikų palaikymo. Kaip atrinkti, kam leisti kalbėti, kas blogieji, kas gerieji?“, – paklausė meras ir patikino, kad fiziškai per daug žmonių norėtų išsakyti nuomonę, tad to padaryti nėra įmanoma.
N. Puteikienė teikė ir siūlymą, kad taryba įpareigotų metą nušalinti V. Janušonį nuo pareigų bei pradėtų tyrimą dėl padėties ligoninėje. Meras paaiškino, kad teisiškai to padaryti neįmanoma, tad toks klausimas nebus įtrauktas į tarybos darbotvarkę.
Nuotoliniu būdu prie tarybos posėdžio prisijungęs V. Janušonis pasidalijo savo žiniomis, dėl ko buvo atlikti patikrinimai ir kodėl kyla įtampa tarp medikų.
„Tai, kad yra įvairių nuomonių, manau, paneigia, kad kažko žmonės bijo. Ligoninėje dirbo ir dirba keturios komisijos. Aš nekomentuosiu Sveikatos apsaugos ministro pasisakymų“, – sako KUL ligoninės vyr. gydytojas.
Janušonis: SAM apsaugos priemones siuntė kartą per mėnesį
Ligoninės vadovas sako, kad infekcinis skyrius, kuris dirba tiesiogiai su sergančiaisiais, nesulaukė kritikos. V. Janušonis padėkojo ir medikams, kurie sunkiai dirba su koronavirusu susirgusiais asmeninis.
„Iš valstybės rezervo vasario mėnesį gauti labai nedideli kiekiai, po to iš Sveikatos apsaugos ministerijos gavome siuntą tik po mėnesio. Medikus apsaugos priemonėmis aprūpina ne asmeniškai Janušonis, o komisija. Tik vakar gavome ministro patvirtinimo tvarką, pirmą kartą, dėl medikų aprūpinimo tvarkos. Asmens apsaugos priemonių trūksta visose šalyse, trūksta ir Lietuvoje. Mes nesame kažkokia išskirtinė ligoninė, nors taip bandoma pateikti“, – teigia V. Janušonis ir priduria, kad ne viename mieste su panašia situacija medikai susiduria kasdien.
V. Janušonis sako, kad Akių ligų skyriuje kilęs ligos židinys priskiriamas įvežtiniam atvejui, nes į darbą atėjo viena medikė, kurios sutuoktinis buvo grįžęs iš užsienio. „Delfi“ primena, kad tolimųjų reisų vairuotojai ilgą laiką nebuvo įtraukti į asmenų, turinčių prievolę karantinuotis dvi savaites.
„Mes tikriname visus darbuotojus. Patikrinome ir iš atostogų grįžusius medikus, dviem atvejais nustatytos infekcijos iš kažkur kitur, ne ligoninės viduje. Mes turime problemų, taip, tačiau gal didžiausia problema yra dėl komunikacija. Išties su ja yra sudėtinga, pas mus žmonių yra daug. Aš senokai dirbu ir gyniau medikus nuo reformų iš Vilniaus. Klaipėdiečiai tai vertina. Aš nesilaikau įsikibęs kėdės, esu tik samdomas darbuotojas, bet nenoriu nusileisti šitai šmeižto lavinai“, – sako KUL ligoninės vyr. gydytojas.
KUL vadovas sako suprantantis žmonių baimę šios ligos akivaizdoje ir tikisi, kad praėjus epidemijai, kai kurios problemos ir kilusi įtampa atslūgs.
Ligoninėje dirbančių žmonių taip laukiamos apsaugos priemonės, anot V. Janušonio, dalimis pasiekia darbuotojus ir jos iškart būna paskirstomos tiems, kam yra būtinos.
Tarybos nariai pasidomėjo, ar V. Janušoniui netrukdo dirbti viešai išsakoma kritika. Vyr. gydytojas patikino, kad jis nelinkęs pats kritikuoti, nors savo adresu esą sulaukia jos nemažai.
V. Janušoniui teko aiškintis ir apie pasiruošimą priimti susirgusiuosius COVID-19, mat pradžioje pasirodė informacija, kad ligoninėje paruošta 200 lovų. Medikas paaiškino, kad jau nustatyti sergantieji kartais palatoje talpina po du, jei tai šeimos nariai ar yra kitos tą daryti leidžiančios priežastys. Guldant po vieną, palatų yra apie 50, be to, kelios paliekamos laisvos naujiems pacientams.
Viešoje erdvėje pasirodė informacija, kad Lietuvoje nustačius pirmuosius COVID-19 atvejus, buvo renkamos panaudotos kaukės, kurias numatyta naudoti ateityje. V. Janušonis paaiškino, kad tai daroma Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu. Kaip paaiškino medikas, buvo nurodyta, kad esant poreikiui, jos būtų naudojamos po dezinfekcijos.
Epidemiologinė situacija ligoninėje, anot V. Janušonio, buvo peržiūrėta iškart, kai tik koronavirusas pasirodė Lietuvoje. Anot vyr. gydytojo, sudėtingiausia tai, kad į ligoninę dėl būtinosios pagalbos patenka ir jau sergantys, bet to patys nė nenutuokiantys pacientai, todėl suvaldyti ligą išties nėra paprasta.
Profsąjungų išsakomą kritiką V. Janušonis sako girdintis ir patikslino, kad šioje ligonėje yra trys tokios organizacijos, kurių kiekviena vienija skirtingą kiekį žmonių. Anot KUL vadovo, daugiausia kritikos viešai išsakoma iš, jo žiniomis, mažiausiai medicinos darbuotojų vienijančios. Užgriuvusi baimė, anot V. Janušonio, nesvetima nei pacientams, nei medikams, tad medikas pasvarstė, kad tai taip pat prisideda prie esamos įtampos. Be to, teko ruoštis ir Ebola virusui, ir kitiems galimiems pandemijų scenarijams, tačiau realiai susidurti teko tik su COVID-19, tad tai kelia stresą.
Mobingo tyrimas nebaigtas: kvietėme ir psichologą, ir kunigą
Apie mobingo atvejį prabilęs V. Janušonis sako, kad situacija nebuvo palikta nesprendžiama. Nors viešai apie tai nebuvo kalbama, dabar vyr. gydytojas atskleidė, kad su dėl tų darbuotojų ligoninėje dirbo ir psichologai, ir kunigas.
„Ar svarstėte garbingo atsistatydino klausimą po prezidento kritikos?“, – sulaukęs tiesmuko klausimo ligoninės vadovas patikino, kad svarstė, tačiau nesijaučia padaręs kažką negarbingo ir nusprendė sulaukti įrodymų, kuriais remiantis siekiama jo pasitraukimo.
KUL vadovui teko aiškintis ir dėl pradžioje vykdytų sprendimų, kai net kelis pacientus, nors dar nė nebuvo aišku, kuris jų serga, kuris dar ne, grupavo į vieną palatą. Į klausimą, kodėl taip elgėsi, kad net vienas žmogus spruko iš ligoninės, V. Janušonis paaiškino, kad SAM įsakymai nebuvo paminti.
„Tuomet buvo antplūdis, buvo užvežta gal 17 žmonių, tokie atvejai buvo du atvejai. Tuomet taip buvo leidžiama daryti visoms ligoninėms. O pabėgęs asmuo turėjo problemų su alkoholiu, o ne su informacija“, – atkirto KUL ligoninės vyr. gydytojas.
V. Janušonis sako, kad vykdo įvairias rekomendacijas, tad skirta daugiau apsaugos priemonių priėmimo skyriams, dėl COVID-19 tikrinamos visos atvykstančios gimdyvės, be to, didesnė apsauga skirta radiologijos ir dar keliems skyriams.
Keli politikai gana karštai išsakė siūlymus V. Janušoniui atsitraukti ir taip sumažinti augančią įtampą tarp medikų. Jie vyr. gydytojui priminė, kad nepasitenkino banda vis dar neslūgsta. Keli opozicijos nariai vieningai tvirtino, kad medikai nekeltų problemų, jei jų išties nebūtų.
Vyr. gydytojas sulaukė ne tik kritikos. Dalis politikų išsakė palaikymą ir palinkėjo „neparsiduoti Vyriausybei“, o sprendimų ieškoti bendradarbiaujant. Kitiems tarybos nariams palaikantieji priminė, kad kivirčai Vyriausybei tiesiog padės perimti ligoninę į savo pavaldumą.
Vienas buvusių V. Janušonio pavaldinių, dabar dirbančių taryboje, pareiškė, kad ne visuomet pritarė vyr. gydytojo vadovavimui. Tačiau jei prezidentas Gitanas Nausėda pasisakė Aurelijos Verygos naudai, kad įtemptoje situacijoje vadovų kaita nėra tinkamas sprendimas, tas turi būti taikoma ir V. Janušoniui.
Politikas paskatino kritikuojančius atvykti į ligoninę ir padirbėti savanoriškais pagrindais, kad suprastų, kokį sunkų darbą atlieka medikai.
„Simboliška nukryžiuoti V. Janušonį Didįjį ketvirtadienį“, – replikavo politikas.
Taryba nusprendė, kad skubotų sprendimų nepriiminės, pirma turi būti išspręstos esamos problemos ir atliktas tyrimas, ko reikia ligoninei ir jos darbuotojams. Tiesa, ką tiksliai reikia tirti, politikai vėl ėmė ginčytis, ką tiksliai reikia ištirti. Keli diskusijos dalyviai pasiūlė pirma stabilizuoti padėtį, o tada jau daryti reikalingus sprendimus.
Ekstremalioje situacijoje surado per milijoną eurų
Taryboje paskelbta, kad iš savivaldybės biudžeto 300 tūkst. eurų skirti medikams reikalingų apsaugos priemonių pirkimui, dalis tų priemonių jau yra nupirkta. Gatvių dezinfekavimui yra paskirta 68 tūks. eurų. Paskaičiuota, kad viešojo transporto dezinfekavimui iki gegužės 1 dienos prireiks apie 300 tūkstančių eurų. Bendra įvardijama suma siekia per milijoną eurų.
Be to, 238 tūkst. eurų yra paskirta ir socialinių paslaugų darbuotojams, kuriems kyla išties reali grėsmė užsikrėsti koronavirusu.
„Tai motyvacijos priemonė“, – sako biudžeto perskirstymą pristačiusi Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė ir informavo, kad ekstremalių situacijų valdymui, į kurį įtrauktas ir žmonių apgyvendinimas, maitinimas bei kitos šiuo metu privalomos
sąlygos, numatyta skirti per milijoną.
Sprendžiant miesto reikalus ir kaip elgtis karantino keliamos krizės laikotarpiu, anksčiau Klaipėdos administracijos vadovu buvęs Saulius Budimas išsakė subtilią kritiką.
„Net ir gatvių dezinfekavimo jau anksčiau ėmėsi net mažesni miesteliai. Norėčiau palinkėti, kad būtų viskas daroma kiek greičiau“, – vertino esamą situaciją S. Budimas ir pridūrė, kad uostamiestis labai vėluoja su daugumos sprendimų įgyvendinimų.