„Etatų sumažėjo penkiasdešimčia. Ministerijoje yra darbuotojų profsąjunga, vyko konsultacijos, bet jos buvo nesėkmingos, nes į esmines profsąjungos pastabas dėl darbo krūvių, funkcijų padengiamumo nebuvo atsižvelgta“, – teigė anonime norėjusi likti ŽŪM darbuotojų profsąjungos atstovė.
Pasak jos, pagrindinė problema yra tai, kad darbuotojų sumažėjo, tačiau funkcijų, kiek buvo, tiek ir liko.
„Vyksta bandymas kažkam primesti tą funkciją. Apie jokius pinigus nekalba, kad bus didesni atlyginimai arba priemokos. Sunku nuspėti, ką turi valdžia galvoje. Galbūt, mokės priemokas, kiek leidžia įstatymas“, – svarstė profsąjungos atstovė.
Žada darbuotojams didesnius atlyginimus
ŽŪM kanclerė Dalia Miniataitė tikino, kad yra ne visai taip, kaip aiškina darbuotojų atstovė.
„Jie nėra teisūs. Ir viešojoje erdvėje yra kalbama apie Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro kūrimą. Dalis žmonių išėjo į tą centrą, išėjo ir jų funkcijos“, – sakė D. Miniataitė.
Kanclerė taip pat pažymėjo, kad nuo liepos 1 d. ŽŪM visą turto administravimą atiduoda Turto bankui, todėl taip pat sumažėja žmonių poreikis.
„Dabar bus mokama už paslaugas Turto bankui, ir jis administruos ŽŪM turtą, ką anksčiau darėme patys“, – sakė D. Miniataitė.
Kanclerė pažymėjo, kad situacija ministerijoje pasileitė, kadangi „dabar popierinių raštų“ ten beveik nelikę.
„Dirbame per dokumentų valdymo sistemą, ir darbo krūviai sumažėjo dėl to, kad nereikia nešioti, laukti. Visi sėdime prie kompiuterio ir tuos darbus darome. Daug kur atsirado elektroniniai parašai ir kiti dalykai, kurie pamažina darbuotojų krūvius“, – sakė D. Miniataitė.
Ministerijos kanclerė pabrėžė, kad už sutaupytas lėšas bus keliami darbo užmokesčiai likusiems darbuotojams.
„Darbo užmokesčio fondas, kuris bus sutaupytas panaikinus 50 etatų, bus toliau motyvuojami darbuotojai. Jie bus įvertinami, ir jiems atlyginimas didės. Tai nebus didėjimas 50 arba 100 proc., bet tiek, kiek sutaupysime darbo užmokesčio fondo, tiek galėsime tai paskirstyti likusiems darbuotojams“, – sakė D. Miniataitė.
Įtampos ir dėl planų ministeriją kelti į Kauną
ŽŪM darbuotojų atstovus neramina ir planai kelti ministeriją į Kauną.
„Jaučiamės blogai, kaip čia galime jaustis. Rinkome parašus, didžioji dalis darbuotojų nesutinka. Bet vadovybė to nelabai klausosi. Vadovybės požiūris yra toks, kad šimtas kilometrų nėra daug“, – sakė profsąjungos atstovė.
Ministerijos kanclerė teigė,kad ministerijos iškėlimas yra politinis klausimas.
„Kažkokių formalių sprendimų, teisės aktų, nesu mačiusi, tačiau mes planuojamės ir darbus dėliojamės, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. dirbtume Kaune“, – sakė D. Miniataitė.
Pasak kanclerės, šiuo metu yra svarstoma, ką būtų galima pasiūlyti darbuotojams.
„Ministrai visą laiką irgi mus ragina sugalvoti kažkokius motyvuojančius dalykus, kad darbuotojai irgi būtų suinteresuoti dirbti Kaune. Galbūt, galėtume daugiau naudoti nuotolinio darbo įrankį. Galbūt, galėtume dengti papildomas išlaidas, kurios atsiras vykstant žmonėms į Kauną“, – sakė D. Miniataitė.
Kanclerė neabejoja, kad 100 proc. darbuotojų nevyks dirbti Kaunan, tačiau, pasak jos, tiems, kurie tai darys, bus numatytos motyvacinės priemonės, kad jie „bent jau pereinamuoju laikotarpiu išloštų“.