Kodėl įsimylėjimas nesuteikia laimės
Lietuvos moterų konferencijos „Veikli 2014“ pranešėjai atviravo, kad visas žinias, kuriomis jie dalinasi profesinėje veikloje, taiko ir savo asmeniniame gyvenime, kadangi patys kartu gyvena kaip pora jau dešimt metų. Per tą laiką esą nėra patyrę nė vieno rimto konflikto, nuobodulio, melo – viso to, kas jau ima kauptis po trejų bendro gyvenimo metų.
Pasak jų, mes dažnai apsigauname, kad jei sutiksiu antrą pusę, patirsiu visišką gyvenimo pilnatvę, tuomet nebus juodų dienų, skausmo ir liūdesio. Iš tiesų pilnatvę reikia susikurti. Žmonės dažnai galvoja, kad įsimylėjimas ir yra tikroji meilė ir dabar jie ilgai ir laimingai gyvens. Tačiau meilė, kurią patiriame pradžioje, yra demo versija, kuri rodo, kaip mes galėtume gyventi, jei šio to išmoktume.
„Kiekviename iš mūsų susijungia vyriška ir moteriška prigimtis, todėl labai svarbu pažinti ne tik savo, bet ir priešingos lyties prigimties dėsnius. Jei moteris nori suprasti savo vyrą, ji turi įsiklausyti į vyrą savo viduje. Ir tuomet tikrai supras, kodėl jis ir vėl negrįžta laiku namo, kodėl darbui skiria daugiau laiko negu jai ir pan. Išnyksta labai daug konfliktų. Jei pora iš tiesų yra kartu, jie yra vienas kito atspindys, todėl, priimdama savo partnerio vyrišką prigimtį, aptinku ją ir savyje, galiu atrasti vyriškas jo savybes ir savyje. Per savo patirtį tuo įsitikinau pati. Manyje atsirado tokių savybių, kurių anksčiau nebuvo. Pavyzdžiui, niekada nemaniau, kad galiu būti kryptinga, nuosekliai siekti savo tikslų, kovoti už savo tiesą“, - teigė A. Pabarčiūtė.
„Lygiai taip pat aš, kaip vyras, Andrės dėka atradęs savyje vidinę moterį išmokau būti jautrus, švelnus, minkštas, sugebėti atsipalaiduoti, atleisti, priimti gyvenimą, pamatyti grožį jame“, - antrino R. Židžiūnas.
Pasak jo, atradus savyje pusiausvyrą tarp moteriško ir vyriško pradų, daug paprasčiau savyje atskleisti savo prigimčiai priešingas savybes. Tuomet galima daugiau pasiekti socialiniame gyvenime, atrasti savyje daugiau kūrybingumo, energijos ir išvengti išsekimo, kuris vėliau pavirsta psichosomatinėmis ligomis.
Vyro ir moters prigimčiai apibūdinti pranešėjai naudoja simbolius. Vyras yra miestas, moteris – gamta. Todėl kai vyras pradeda analizuoti save kaip žmogų – ką jis jaučia, kas jam svarbu, kas jį daro laimingą, atranda, kad jo vidus yra labai paprastas. Kaip ir mieste, yra aiškios gatvės, ir jei turi žemėlapį, niekada nepasiklysi. Nesvarbu – lyja, griaudėja, kelias vis tiek veda ten pat. Todėl vyrui labai lengva pasirinkti vieną idėją ir pagal ją gyventi. Moteriai tai nesuprantama.
„Mes, moterys, ir kenčiame dėl to, kad mokomės iš vyrų ir perimame jų veikimo modelį: turi surasti vieną sritį, pasirinkti ją ir siekti užsibrėžto tikslo. Tačiau moteris yra gamta, o tai reiškia įvairovę, kuri nuolat kinta. Gamtoje tiek daug judesio, formų, spalvų. Jei žvelgsime per šio įvaizdžio prizmę, toks yra ir moters vidinis pasaulis, jos psichika. Moteris kinta, ji gali turėti keletą skirtingų veiklų, profesijų, hobių ir tuomet ji žydi. Kad moteris realizuotų save, jai reikia atsiskleisti įvairiai, ne vienu variantu kaip miestui. Kai moteris pagalvoja, kad dabar visą gyvenimą jai reikės daryti vieną ir tą patį dalyką, ją apima siaubas, tačiau ji nusprendžia, kad reikia susiimti, nes taip daro visi. Iš tiesų visai nėra trūkumas, kad mes, moterys, reiškiame emocijas, esame nepastovios, stichiškos ir kartais pačios savyje nesusigaudome. Tačiau kai pamatai save vyro akimis, kuris, nerasdamas vienos gatvės, vieno tikslo, vienos apibrėžtos emocijos, nesupranta, kas darosi, pati į save pradedi žvelgti vyro akimis. Juolab kad gyvename patriarchalinėje visuomenėje, kurioje nuo pat mažens į moteris žiūrima vyrų akimis. Tai reiškia, kad tu turi pasirinkti, apsispręsti ir nesiblaškyti. Vienu metu negalima turėti penkiolikos skirtingų norų ar idėjų“, - pasakojo A. Pabarčiūtė.
Pasak R. Židžiūno, jei moteris priima savo prigimtį, supranta, kad gamta turi ciklus – auga, vystosi, žydi, nuvysta, pereina į miego stadiją, pavasarį vėl atsigauna, ji atranda nuostabų pasitikėjimo savimi šaltinį. Juk negražios gamtos nėra. Žinoma, vieniems iš mūsų labiau patinka kalnai, kitiems – tropikai, tretiems – dar kas nors, bet gamta visur graži. Todėl jei vyras moterį priima kaip gamtą, jis joje visada mato tik grožį. Kai moteris pradeda vertinti save tik kaip asmenybę, įsijungia kiti reikalavimai ir iš karto atsiranda nepasitenkinimas savimi.
„Jei moteris nori suprasti vyrą, jai reikia išsiaiškinti, jo klausinėjant, kokie yra jo gyvenimo tikslai ir principai. Vyras, net neįsisąmonindamas savo principų, gyvena pagal juos, jis turi savo kelią, kartais jis pats jo nė nežino, todėl moteris gali padėti jį pamatyti. Ne veltui juokaujama, kad vyro ištikimybė priklauso nuo principų, moterų – nuo situacijos. Taigi vyrą galima suprasti. Moters negalima suprasti, ją reikia stebėti kaip gamtą. Ar įmanoma prognozuoti gamtos reiškinius?“ - svarstė R. Židžiūnas.
A. Pabarčiūtė pabrėžė, kad moteris neturėtų tikėtis, kad vyras savaime ją supras. Pirmiausiai jai pačiai svarbu susiorientuoti savo stichijoje. Stebėdama savo mintis, emocijas, jų perėjimus, savo kūno pojūčius, ji išmoks atpažinti, ką sako vidiniai ženklai. „Visos esame patyrusios, kad būna periodų, kai jaučiamės atjaunėjusios, nors pačios nesuprantame, kas tokio įvyko gyvenime. Tiesiog tuo metu mes darnoje su savo prigimtimi ir mėgaujamės. Kai šis periodas baigiasi, o viskas natūraliai kažkada baigiasi, nebesuprantame, kodėl tuo metu buvo taip gerai, o dabar nebėra. Stebėsena ir padeda suprasti, kokie dalykai jums padeda žydėti, o dėl kurių jis nuvystate, prarandame energiją, grožį, perteklių, kūrybingumą ir laimės jausmą“, - tikino pranešėja.
Jeigu norime suprasti vyrą, labai svarbu išsiaiškinti, kaip veikia jo protas, kokia logika vyras naudojasi, koks jo požiūris, kur link jis juda – karjeros, šeimos, televizoriaus ar dar ko nors link. Ir šią jo kryptį teks priimti, nes būtent ta linkme jis judės. Taip pat reikia žinoti, kad vyro logika – viską suvesti į viena. Pavyzdžiui, viskas yra tik karjera arba viskas yra tik šeima ir pan. Vyrui, skirtingai nei moteriai, visai natūralu susitelkti į vieną gyvenimo aspektą.
Taigi moters prigimčiai artima reikštis per įvairovę – visose gyvenimo srityse, pradedant nuo to, kaip ji atrodo, baigiant tuo, ką ji veikia. Ten, kur susirenka vyrai, vyrauja tvarka ir struktūra, kurioje vyrai ir gali jaustis savimi. Ten, kur susirenka moterys, visada būna įvairovė – drabužių, spalvų, emocijų, žodžių, požiūrių, gyvenimo būdų. Moterys joje jaučiasi puikiai, vyrai, patekę į tokią įvairovę, pasimeta ir iš karto pradeda ją struktūruoti. Ir tai, pasak, asmeninio tobulėjimo specialistų, nėra blogai. Prasideda sąveika.