Tikslą dėti pastangas ir per racionaliai būtiną laiką įteisinti lyčiai neutralią partnerystę iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta valdančioji koalicija įsirašė į koalicijos sutartį.
Tiesa, partijos tuo pačiu „sutarė nesutarti“ ir pripažino, kad šiuo klausimu frakcijose yra nuomonių skirtumų.
Siekį įteisinti lyčiai neutralią partnerystę parlamentinės „laisviečių“, liberalų ir socialdemokratų partijos įsirašė į 2020 metų rinkimų programas.
Iniciatyvų dėl partnerystės įteisinimo būta ir anksčiau.
Pavyzdžiui, praėjusioje kadencijoje tuomet opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė ir Simonas Gentvilas siūlė keisti Civilinį kodeksą – įteisinti kartu gyvenančių tos pačios lyties ir skirtingų lyčių porų partnerystę. Pataisas dar pateikimo stadijoje Seimas atmetė be galimybės tobulinti.
Per pateikimą už balsavo 29 parlamentarai, prieš buvo 59, susilaikė 20.
Partnerystės projektą atmetė
Šioje Seimo kadencijoje palaikymas partnerystės įteisinimui didesnis.
2021 metų gegužės 25 dieną Seimas balsavo dėl dalies valdančiųjų inicijuotų Partnerystės įstatymo pataisų. Už buvo 63 politikai, prieš – 58, 7 balsuodami susilaikė. 13 politikų balsavime nedalyvavo.
Žvelgiant į atskiras frakcijas, balsai pasiskirstė taip:
Seimo konservatoriai: 33 – už, 12 – prieš, 3 – susilaikė, 2 nedalyvavo;
Seimo liberalai: 8 – už, 2 – prieš, 1 susilaikė, 1 nedalyvavo;
Seimo „laisviečiai“: 11 – už;
Seimo socialdemokratai: 6 – už, 5 – prieš, 2 nedalyvavo.
Parlamentas Partnerystės įstatymo projektą atmetė, bet paliko galimybę jį tobulinti.
Per pateikimą – 70 „už“
Po metų – 2022-ųjų gegužės 26 dieną – klausimas grįžo į Seimo darbotvarkę, tik kita forma – jau kaip Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Jį taip pat inicijavo kai kurie valdantieji.
Projektas pateikimo stadiją įveikė: už balsavo 70 tautos atstovų, prieš buvo 49, 6 balsuodami susilaikė. 16 tautos atstovų balsavime nedalyvavo.
Žvelgiant į atskiras frakcijas, balsai pasiskirstė taip:
Seimo konservatoriai: 38 – už, 7 – prieš, 5 nedalyvavo;
Seimo liberalai: 8 – už, 1 – prieš, 3 – nedalyvavo;
Seimo „laisviečiai“: 10 – už;
Seimo socialdemokratai: 7 – už, 2 – prieš, 1 susilaikė, 2 nedalyvavo.
Padaugėjo nebalsuojančiųjų
Pataisų svarstymas įvyko dar po metų – 2023-ųjų gegužės 23 dieną.
Buvo kalbų, kad civilinės sąjungos įteisinimu suinteresuota Laisvės partija tądien ėmėsi gudrybės: klausimą pasiūlė įtraukti į darbotvarkę todėl, nes dalis skeptiškai nusiteikusių parlamentarų su komandiruote viešėjo užsienyje.
Civilinės sąjungos įstatymo pataisos įveikė ir svarstymo stadiją: už balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 52, 3 susilaikė. 25 tautos atstovai balsavime nedalyvavo.
Žvelgiant į atskiras frakcijas, balsai pasidalijo taip:
Seimo konservatoriai: 31 – už, 9 – prieš, 2 susilaikė, 8 nedalyvavo;
Seimo liberalai: 8 – už, 2 – prieš, 2 – nedalyvavo;
Seimo „laisviečiai“: 11 – už;
Seimo socialdemokratai: 6 – už, 3 – prieš, 3 nedalyvavo.
Taigi, ilgainiui nedalyvaujančiųjų balsavime, o ir netrukdančių pataisoms judėti toliau, vis daugėjo, tačiau per svarstymą balsuojančiųjų „už“ buvo mažiau nei per pateikimą.
Armonaitė: mums reikia atremti trukdymą
Seimas dėl Civilinės sąjungos įstatymo pataisų balsuos dar vieną kartą. Norint jas priimti, reikia, kad balsuojančiųjų „už“ būtų daugiau nei pusė nuo visų posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, o posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip 71.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad ši Seimo rudens sesija yra paskutinė, kada galima priimti Civilinės sąjungos įstatymo pataisas. Konkretesnės datos ji niekada neįvardijo.
„Mes tikimės ir matome koalicijos viduje rezervų įstatymo priėmimui. Kita vertus, rytoj atnešti įstatymo projektą tiesiog paskutinėje stadijoje... Irgi turime elgtis atsakingai, mes taip manom“, – Delfi laidoje „Iš esmės“ anksčiau komentavo A. Armonaitė.
„Laukiam koalicijos partnerių didesnės paramos, juolab ir konservatorių pirmininkas Gabrielius yra minėjęs 40 balsų iš Tėvynės sąjungos. Jeigu jie balsuotų, būtų priimtas įstatymas“, – sakė ji.
Bet, anot A. Armonaitės, iš koalicijos partnerių reikia ne tik palaikymo.
„Mums ne tik kad reikia sutelkti palaikymą, bet reikia atremti trukdymą, konkrečiai ir iš koalicijos partnerių“, – paminėjo politikė.
Landsbergis: kalbėtis reikėtų su socialdemokratais
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis anksčiau iš tikrųjų tvirtino, jog už civilinės sąjungos įteisinimą balsuoja apie 40 Seimo konservatorių. Bet panašiai tiek, kaip matome, buvo tik per pateikimą.
Tuo pačiu G. Landsbergis pažymėjo, jog paramos pataisų priėmimui „laisviečiai“ turėtų ieškoti pas socialdemokratus ir liberalus.
„Man yra apmaudu, kad Tėvynės sąjunga, kuri neturi savo programoje šitų nuostatų, surenka beveik 40 balsų, gal netgi truputėlį daugiau, tuo tarpu partijos, kurios turi tai savo programoje, labai lengvai gali pasakyti „mums neišeina balsuoti“, – spalį žurnalistams komentavo politikas.
„Tai man atrodo, kad pirmiausia reiktų kalbėtis su socialdemokratais, todėl, kad jie ne pirmus metus turi šitas nuostatas savo programoje. Jų programą rašo žmonės, kurie labai aktyviai gina šiuos klausimus ir be abejonės yra suinteresuoti šitų klausimų priėmimu. Ir aš dėl to manau, kad tai yra natūralu pirmiausia klausti jų, kiek balsų jūs šiandien duotumėt“, – toliau dėstė jis.
Ką į tai liberalai ir socialdemokratai?
Budbergytė: mes esame opozicijoje
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė leido suprasti, jog jos frakcijai dabar svarbiau oponuoti nei laikytis rinkiminės programos pažadų.
„Tai gal gali valdantieji pirmiausia išsispręsti tą klausimą savo rėmuose, o po to jau galima būtų kreiptis į opoziciją, ypatingai į socialdemokratus, ir prašyti iš jų paramos. Mūsų dalis frakcijos tikrai palaikė, bet iš tiesų dalis frakcijos turi kiek kitokią nuomonę, ir mes kol kas nematome jokio būtinumo priversti vieningai balsuoti taip, kaip reikia Laisvės partijai“, – laidoje „LRT forumas“ kalbėjo R. Budbergytė.
„Nereiškia, kad socialdemokratai, pasirašydami savo partijos programą, būdami opozicijoje, turi gelbėti Laisvės partiją <...>. Mes, atsiprašau, esame opozicijoje, mes nesame pozicijoje. Nereiškia, kad mes būdami opozicijoje turime rūpintis, kaip turi būti įgyvendintos valdančiųjų programos ir duoti pažadai“, – pridūrė ji.
Čmilytė-Nielsen: skambiai kažko daug nežadėjome
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas dar rugsėjį sakė, jog kolegos pozicijos dėl civilinės sąjungos įteisinimo nepakeitė. Taigi, eiti su projektu į balsavimą, anot jo, rizikinga.
„Gali nepavykti surinkti 71 balso“, – „Žinių radijui“ teigė E. Gentvilas.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, jog partija nedalijo skambių pažadų žmogaus teisių srityje.
„Aš galiu pasakyti tik tiek, kad Liberalų sąjūdis žmogaus teisių srityje skambiai kažko daug nežadėjo. Pažvelgus į mūsų žmogaus teisių srities programą, mes 5–6 dalykus jau esame įgyvendinę. Tiek smurto prieš moteris srityje, tiek lygių galimybių srityje. Mes nežadėjome, o darėme“, – spalio pabaigoje Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Veto atmetimui reikėtų 71 balso
Lapkričio 20-ąją Seime posėdžiavo koalicinė taryba. A. Armonaitė tikino išgirdusi koalicijos partnerių konservatorių ir liberalų pažadą paieškoti papildomų balsų lyčiai neutralios civilinės sąjungos įteisinimui.
„Mes dabar skaičiuojame 20 koalicijoje narių, tų sūnų paklydėlių, kuriuos, tikimės, kad koalicijos lyderiams pavyks sutelkti ir priimti svarbų įstatymą“, – reiškė viltį parlamentarė.
Net jei ir pavyktų įstatymo projektą priimti, dar gali tekti įveikinėti prezidento Gitano Nausėdos veto. Norint veto atmesti, reikėtų, kad už atmetimą pasisakytų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Iniciatoriai Civilinės sąjungos įstatymo pataisas vadina kompromisinėmis, kuriose atsižvelgta į konservatyvių Seimo narių pasaulėžiūrą. Jie pabrėžia, kad pataisos aktualios ne tik tos pačios lyties, bet ir skirtingų lyčių nesusituokusioms poroms.
Oponentai nuogąstauja, kad civilinė sąjunga bus tapati santuokai ir šeimai, o ją sudarę asmenys ilgainiui galės įsivaikinti.