Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) per suvažiavimą paskelbus, kad remia S. Skvernelio kandidatūrą, viešojoje erdvėje susikirto G. Nausėda ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Sekmadienį G. Nausėda feisbuke parašė pajutęs svetimos gėdos jausmą, stebėdamas LVŽS suvažiavime vykusius partijos kandidato į prezidentus rinkimus.
„Aplanko svetimos gėdos jausmas, kai vardan politinių tikslų imituojama demokratija, kai familiariai žeminamas žmogus, bendrapartietis, sumenkinamas antrasis pagal svarbą valstybėje atstovaujamosios valdžios pareigūnas, pažeminant jį iki butaforinio konkurento, kuris apipilamas atlaidžia juoko krizena. O juk tai požiūris į vyresnio amžiaus žmogų, savos partijos narį ir į visą valstybės valdymą. Vienus iš aukščiausių įgaliojimų valstybėje turintis politikas paplekšnojamas per petį ir kaip jaunuolis šposaujant palydimas ant atsarginių suolelio.
Esą, mielas Viktorai Pranckieti, pasitarnavai partijos elitui, turinčiam daug valdžios ir norinčiam jos dar daugiau vienose rankose, o dabar pasitrauk, nors kaip politikas ir padarei didelę pažangą, ...atidirbai. Garbusis, sėskis, gal iškviesime į tribūną kitą kartą, jei tinkamai elgsies“, – G. Nausėdos įrašą pacitavo ELTA.
Trečiadienį per interviu „Žinių radijui“ į tai sureagavo R. Karbauskis. „Valstiečių“ lyderio nuomone, G. Nausėda neigiamai atsiliepė apie jo kalbas tik dėl to, kad nesupranta, kas yra normalus politinis procesas.
„Problema yra ta, kad gerbiamas Nausėda nėra politikas arba nebuvo politikas, ir jis nelabai supranta, kad tai yra normalus politinis procesas. Politikas negali įsižeisti, kad jis pralaimi vienus ar kitus rinkimus“, – teigė R. Karbauskis.
Po to viešojoje erdvėje pasitaikė ir daugiau nuomonių pasikeitimų apie tai, kam G. Nausėda būtų naudingesnis.
R. Karbauskis pirmadienį išsakė savo scenarijų, kad I. Šimonytė pasitrauks iš prezidento rinkimų kovos G. Nausėdos naudai. „S. Skvernelis antrajame rinkimų ture susitiks su kažkuriuo iš dešiniųjų kandidatų. Gal su G. Nausėda, jeigu jam pavyktų įrodyti, kad jis yra visos tautos kandidatas.
Tai yra ne visiškai tiesa, nes jis yra dešiniųjų kandidatas. Aš galiu tai teigti, nes kokio kandidato norėjo Vytautas Landsbergis bei G. Landsbergis? Žinoma, G. Nausėdos. Kodėl atsirado I. Šimonytė, nes G. Nausėda nesutiko dalyvauti pirminiuose konservatorių rinkimuose, ir tai visi žino. Mes I. Šimonytės apskritai neturėtume rinkimuose, jei G. Nausėda būtų sutikęs dalyvauti konservatorių pirminiuose rinkimuose“, – DELFI TV studijoje sakė R. Karbauskis.
Savo ruožtu G. Landsbergis teigė, kad turi dvi versijas, kodėl R. Karbauskis teigia, kad konservatoriai palaiko G. Nausėdą.
„Paprastesnė – kad kaip ir M. Puidokas, R. Karbauskis nebeatlaiko įtampos, todėl pradeda ne visai adekvačiai vertinti realybę (gal jiems abiem tikrai derėtų pasitikrinti sveikatą, kaip siūlo M. Puidokas?), – teigė G. Landsbergis. – Tačiau panašiau į tai, kad R. Karbauskis ir S. Skvernelis bijo I. Šimonytės pergalės, todėl skleisdami sąmokslo teorijas bando desperatiškai padėti G. Nausėdai. Tokia manipuliacija rodo, kad valdančiųjų skaičiavimuose Nausėda jiems yra patogesnis ir palankesnis kandidatas, kurį lengviau įveikti arba su juo susitarti dėl būsimos vyriausybės.“
G. Nausėda, save įvardydamas trečiuoju asmeniu, sureagavo į DELFI publikuotą straipsnį, kuriame G. Landsbergis neigė „valstiečių“ lyderio teiginius, esą G. Nausėdą palaiko TS-LKD lyderiai.
„Nors kažkas pagaliau galėjo suvienyti tokius skirtingus žmones kaip R. Karbauskis ir G. Landsbergis. Abiejų nuomonės dėl G. Nausėdos sutampa – Nausėda neva yra oponentui palankus kandidatas į Prezidentus. Jei jau palankus abiem, tai, panašu, tiltus vieni pas kitus nutiesime. Visas jėgas Lietuvai“, – „Facebook“ tinkle rašė G. Nausėda.
Mano, kad būtų visoms daugumoms tinkamas variantas
Nepaisant tokios konfrontacijos, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas prof. Lauras Bielinis nemano, kad G. Nausėda, jeigu būtų išrinktas, būtų blogas variantas R. Karbauskio valdomai daugumai Seime.
„G. Nausėda turi vieną pagrindinių savybių, kurių trūksta daugeliui politikų, jis yra prognozuojamas. Toks politikas, esantis valdžios viršūnėje, reikalingas visoms kitoms valdžios šalims. Nes tada yra labai paprasta ir aišku planuoti santykius su juo, prognozuoti galimas reakcijas. Kiekviena Seimo dauguma turi svajoti apie prognozuojamą politiką“, – sakė L. Bielinis.
Politologo vertinimu, G. Nausėdos politinė kampanija yra nuosekli, todėl ir dirbant iš jo nereikėtų laukti netikėtumų, pavyzdžiui, neapgalvotų žingsnių arba žodžių.
„Tai yra labai svarbu politikoje. Kai politika yra prognozuojama, politika yra realizuojama“, – sakė L. Bielinis.
Jis nematė problemos tame, kad tarp politikų kartais kyla ginčų.
„Politika iš esmės reikalauja diskusijos, ir ta diskusija iš šalies gali atrodyti konfliktinė, bet ji yra neišvengiama. Jeigu diskusijos nėra, tada yra problema su politika.
Žinote tą posakį šiuolaikinėje Rusijos Dūmoje – „Dūma tai – ne vieta diskusijoms“. Iš to šaiposi visas pasaulis, ir iš tikrųjų tai reiškia Dūmos palaidojamą. Diskusija Lietuvoje vyksta tarp pozicijos ir opozicijos, valdžios šakų, net partijų viduje matome diskusijas, kurias mes dažnai traktuojame kaip konfliktą, visa tai yra normalu“, – kalbėjo L. Bielinis.
Jo manymu, G. Nausėdos nekonfliktiškumas leidžia manyti, kad tokios diskusijos ves ne prie kokių nors netikėtumų, o prie dalykiško sprendimo.
Apie kandidatą – dar daug nežinomųjų
Kitas VDU profesorius Šarūnas Liekis atkreipė dėmesį, kad kalbant apie G. Nausėdą dar yra nemažai nežinomųjų.
„Mes visada ignoruojame faktą, kad už kiekvieno kandidato kažkas stovi. Ir už G. Nausėdos kažkas stovi. O kas už jo stovi, jums dar reikia pasiaiškinti“, – sakė Š. Liekis.
Politologas nemano, kad G. Nausėda būtų problema Seimo daugumai, nes jis „neturi rimtos struktūros už savęs, tik įtakos grupes“.
„ Akivaizdu, kad tie, kas laiko Seimo daugumą, jie ir jų darbotvarkė yra svarbiausi. Toks žmogus, kuris neturi politinio patyrimo, būtų Seimo daugumos ir Vyriausybės įtakoje – nebent ta įtakos grupė, kuri jį stumia, būtų tiek stipri, kad galėtų tai atsverti“, – sakė Š. Liekis.
Politologas pasigedo G. Nausėdos pozicijose tikrų ideologinių nuostatų.
„Matosi, kad be viešųjų ryšių, kurie yra užpirkti viešųjų ryšių agentūroje, apie ideologiją nieko ypatingo neišgirsi. Mane tai stebina. Tie, kurie jį stumia, turėjo gerai jį parengti“, – sakė Š. Liekis.
Iššūkis – išsikovoti vietą po saule
Politologas sakė, kad, jeigu G. Nausėda norės tik formaliai pabūti prezidentu, tada, žinoma, jam nekils problemų, kitu atveju gali tekti pakovoti.
„Jeigu tu tik eini ten tam, kad į darbo aprašymą įsirašytum „prezidentas“, tada ten tik sėdi – tada vienas vaidmuo. Jeigu bandai realiai išsikovoti vietos po saule, ką dabartinė prezidentė daro, tada – kitas reikalas“, – sakė Š. Liekis.
Politologo nuomone – kiti du kandidatai – I. Šimonytė dar turėtų rasti, kaip atstovauti platesniems interesams, nes dabar ji asocijuojasi su konservatoriais.
„S. Skvernelis dabar bando išlaikyti laikyseną tarsi jis yra visų ir niekieno vienu metu. Taip pat ir G. Nausėda laikosi pozicijos, kad visiems atstovauja“, – sakė Š. Liekis.
Vis dėlto politologas neatmeta, kad S. Skvernelis, jeigu būtų išrinktas, ir valdančioji dauguma pradėtų konfrontuoti.
„Jis, kaip ir I. Šimonytė, nėra partinis žmogus. Kitas dalykas – daugybė jo programinių nuostatų prieštarauja „valstiečių“ nuostatoms. Jeigu atidžiai paskaitytumėte „valstiečių“ rinkiminę programą, su kuria jie laimėjo, ir Vyriausybės programą, tai yra du skirtingi dokumentai. Ideologinė konfrontacija tarp S. Skvernelio komandos ir „valstiečių“ daugumos yra rimta“, – sakė Š. Liekis.
Reitingų lyderių eilėje – rokiruotė
Kaip šeštadienį paskelbė „Lietuvos rytas“, paskutiniuose „Vilmorus“ reitinguose premjeras S. Skvernelis aplenkė konservatorių iškeltą parlamentarę I. Šimonytę ir pakilo į antrąją vietą. Pirmoje vietoje liko G. Nausėda.
Sausio 11-20 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už G. Nausėdą balsuotų 23,3 proc. (23,4 proc. gruodį), už S. Skvernelį – 16,9 proc. (10,6 proc. gruodį), už konservatorių iškeltą I. Šimonytę – 16 proc. (19,8 proc. gruodį) respondentų, rašė BNS.