Pavyzdžiui, kodėl dar pavasarį žinoję, kad teks apriboti tam tikrų prekių tranzitą ir šio sprendimo priėmime dalyvavę Lietuvos atstovai vėliau Europos Komisijos (EK) papildomai klausė, ar šis draudimas tikrai galioja. Iš viešų politikų pasisakymų matyti, kad apie sankcijų vykdymą Rusija galėjo būti informuota net negavus EK atsakymo.
Kyla klausimai ir dėl to, kodėl numanant audringą Rusijos reakciją, niekas nepasivargino parengti jokios strategijos, kaip ją atremsime.
Užsienio žiniasklaida, remdamasi šaltiniais Briuselyje, jau leidžia suprasti, kad Lietuva galėjo perlenkti lazdą – esą iš tiesų kalbama apie sustiprintas krovinių patikras, kad nebūtų bandymų apeiti sankcijas, o ne apie draudimą gabenti tam tikras prekes, skirtas Rusijos vidaus rinkai.
Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad EK teoriškai galėtų pakeisti savo nuomonę dėl Kaliningrado tranzito ribojimo, o prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino, kad EK išaiškinimas bus patikslintas.
Beveik visą savaitę vykstant diskusijoms dėl Kaliningrado tranzito detaliau paaiškinti, kaip šis klausimas buvo sprendžiamas Lietuvoje, dabar niekas nenori.
Šeštadienį EK paaiškinimo dar nebuvo?
Žinią apie nuo šeštadienio vidurnakčio įsigaliojantį draudimą gabenti tam tikras prekes į Kaliningradą pirmiausiai paskelbė užsienio žiniasklaida, remdamasi Kaliningrado gubernatoriaus pranešimu.
Tą patį šeštadienį „Lietuvos geležinkeliai“ paaiškino, kad įgyvendina ES sankcijas, o užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pareiškė, kad rusai tai išnaudos propagandai.
„Šiuo metu laukiame EK išaiškinimo dėl Europos sankcijų režimo taikymo Kaliningrado prekiniam tranzitui“, – tą patį šeštadienį LRT radijui kalbėjo M. Adomėnas.
Rusams buvo pranešta, kad šeštadienį įsigaliojo draudimas gabenti plieną ir kitus juoduosius metalus, o vėliau bus draudžiama vežti cementą, alkoholį, anglį ir naftą, iš viso – apie 50 proc. tranzitu gabenamų prekių.
Rusijos pareigūnai, pavadinę tai Kaliningrado blokada, ėmė svaidytis grasinimais Lietuvai.
Rusijos Federacijos tarybos komisijos dėl Rusijos valstybinio suvereniteto gynimo vadovas Andrejus Klimovas pareiškė, kad jei situacija nepasikeis, Maskva turės „atrištas rankas“ bet kokiomis priemonėmis išspręsti situaciją. Rusijos užsienio reikalų ministro atstovė Marija Zacharova patikino, kad „pasekmės bus“, o atsakas bus ne diplomatinis, bet praktinis.
Buvo padėta ant stalo
„Visa tai nebuvo paslėpta nuo kovo mėnesio. Kovo 14 dieną sankcijos buvo priimtos, visi atidėjimai buvo vieši, viskas buvo aišku, kas važiuos, kas nevažiuos, vis tai buvo ant stalo padėta“, – po trečiadienį įvykusio bendro Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Tačiau jei viskas, kaip sako ministras, buvo padėta ant stalo, kam reikėjo papildomo EK išaiškinimo? Kuris, kaip matyti iš M. Adomėno komentaro LRT radijui, šeštadienį dar nebuvo gautas.
Ketvirtadienį klausimų dar padaugėjo įtakingam leidiniui „Politico“ pacitavus EK atstovą spaudai Ericą Mamerį, pareiškusį, kad Lietuvos institucijoms bus pateikta papildomų gairių, o Lietuva esą turi papildomai tikrinti į Kaliningradą keliaujančias prekes, siekiant išvengti bandymų apeiti sankcijas, bet užtikrinant laisvą tranzitą.
„Politico“ naujienlaiškis „Brussels Playbook“ citavo du neįvardintus pareigūnus, kurie sakė, kad naujos gairės aiškiai nurodys, kad Lietuvos muitinės pareigūnai turi sustiprinti patikrinimus, bet praleisti gabenamus metalus, jei jie skirti vidinei Rusijos rinkai. Leidinys rašo, kad yra prieštaravimų tarp Lietuvos premjerės ir EK atstovo spaudai pareiškimų. Į keliamą klausimą, ar Briuselis nusileidžia ir liepia Lietuvai atsitraukti, atsakoma neigiamai.
Esą „Politico“ pašnekovai pabrėžia, kad taip nėra, nes sankcijomis niekada nebuvo siekta blokuoti Kaliningrado, „jos skirtos tam, kad ES galėtų atlikti papildomus patikrinimus“.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį aiškino, kad jokio prieštaravimo čia nėra – esą patikrinimai būtini tam, kad būtų administruojamas sankcijų taikymas.
Tuo metu visas EK atstovo E. Mamerio pareiškimas tviteryje skamba taip: „Lietuva įgyvendina ES ribojančias priemones, kurias Taryba vienbalsiai nustatė Rusijai, reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą. Antra, tai, žinoma, nėra „blokada“. Visada sakėme, kad būtiniausių prekių tiekimas į Kaliningradą išlieka netrukdomas. Dabar (po trumpų pereinamųjų laikotarpių) pradeda veikti sankcijos tam tikram Rusijos eksportui (plieno gaminiams, statybinėms medžiagoms). Tai reiškia, kad Lietuva turi atlikti papildomus kelių ir geležinkelių tranzito per ES teritoriją patikrinimus. Žinoma, šios patikros yra kryptingos, proporcingos ir veiksmingos. Jos bus skirtos išvengti bandymų apeiti sankcijas, tuo pačiu užtikrinant laisvą tranzitą. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos institucijomis ir pateiksime papildomas gaires“.
Maniokas: kaina bus ne tik Rusijos atsakas
Į „Politico“ straipsnį dėmesį atkreipęs VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas feisbuke klausė, kas meluoja – Lietuvos užsienio reikalų ministras, ar EK.
„Tikiu, kad Lietuvos atstovai konsultavosi su Komisija, bet nemanau, kad gavo labai aiškų atsakymą. Iš savo patirties žinau, kad tikėtis vienareikšmiškų Komisijos išaiškinimų yra tas pats, kas ieškoti žibučių žiemą“, – rašo jis.
K. Maniokas pabrėžė tikintis tuo, kad be didelių pastangų Lietuva būtų gavusi net ne išimtį, o interpretaciją išlaikyti status quo, kuris mums yra naudingas.
„Buvo naudingas 29 metus, nuo tų žymiųjų 1993 metų taisyklių. Lietuvos valdantieji pasirinko tikėtinos eskalacijos kelią eksponuodami krovinių tranzito reguliavimo silpnumą. Reikėjo numatyti, kad EK gali ir keisti savo poziciją, o tokiu svarbiu klausimu reikia turėti rimtas raštiškas paramos garantijas. Kur jos?“, – klausia jis.
Pasak K. Manioko, kaina už tokią neatsakingą politiką bus ne tiek ir ne tik Rusijos atsakas, bet pirmiausia didėjanti Lietuvos izoliacija Vakarų stovykloje.
„Priminsiu, kad nė viena ne tik ES, nė viena pasaulio valstybė napasekė Lietuvos pavyzdžiu dėl Taivano atstovybės. Nė viena ES valstybė neišsiuntė Rusijos ambasadoriaus, kaip padarė Lietuva. Kai tavim niekas neseka – tai ne lyderystė, tai išsišokimas, tai izoliacija, tai kvailystė. Su pasekmėmis Lietuvos saugumui, tokiomis, kaip Vokietijos brigados klausimas. Tikiu, kad Lietuvos vadovams ir politikams užteks šalto ir sveiko proto suvaldyti situaciją. Bet akivaizdu, kad ne pirmą kartą lipam ant to paties grėblio. Kad taip neatsitiktų vėl, reikia pokyčių, pirmiausia – personalijų“, – teigė jis.
Prieš keletą dienų K. Maniokas atkreipė dėmesį, kad nepaisant dabartinio Kaliningrado krovinių tranzito reguliavimo formos, visada buvo aišku, kad tas tranzitas nėra toks pats Rusijos krovinių pervežimas kaip kitose ES šalyse, nes jis vyksta iš vienos Rusijos dalies į kitą dalį. Per kitą suverenią valstybę.
„Tai sudėtingas ir subtilus klausimas. Svarstant ES sankcijas Lietuva turėjo į tai atkreipti dėmesį, numatyti galimas pasekmes ir pasiūlyti galimus sprendimus. Ar taip ir buvo padaryta? Ir vėl – gal kas galėtų paaiškinti? Tikrai nereikia panikos, bet norisi suprasti ar atsakingi žmonės supranta ką jie daro. Dabar visi prisidengia ES taisyklėmis ir jų vykdymu lyg patys nebūtų tų taisyklių kūrę“, – rašė jis.
Karoblis: EK išsakėme rizikas
Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis jam atsakė, kad klausimas nėra paprastas, tačiau čia pat klausė, ar Lietuva turėjo ginti Rusijos ir jos Kaliningrado sritį ES diskusijose dėl ES sankcijų.
„Ir tai – ES išimtinės kompetencijos klausimais. Taip, teoriškai garsiai galėjom reikalauti išimties Kaliningrado tranzitui. Bet tai tikrai būtų absoliučiai prieš mūsų nuoseklią poziciją dėl paramos Ukrainai ir spaudimo Rusijai. Ir ne mūsų interesais ir ne pagal mūsų vertybes. Ar mes konsultavomės su EK? Taip, nuolat. Net ir išsakydami galimas rizikas. Tiek raštu, tiek dvišaliuose susitikimuose, tiek ekspertiniuose, tiek ambasadoriaus ir viceministro lygiuose. Ir priėjome tos pačios išvados – sankcijos pagal ES reglamentus turi būti taikomos“, – pabrėžė jis.
Viceministras aiškino, kad reikėjo rinktis tarp blogo ir labai blogo varianto.
„Jei būtume rinkęsi kitą variantą (išimtis ) būtume panašiai pasirodę, kaip viena ES šalis narė … Čia yra apie vertybės. Bet ir apie interesus. Šis iššūkis turi būti valdomas visos Europos ir ne tik“, – teigė R. Karoblis.
Nusprendė nieko neaiškinti
Tad kokius paaiškinimus iš EK gavo Lietuva ir kaip pas mus buvo sprendžiama, kaip elgtis Kaliningrado tranzito klausimu?
Paklausta, kaip kaip vyko aiškinimasis, ar ES kovo viduryje priimtos sankcijos galioja ir tranzitui, susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio atstovė spaudai Gabrielė Vasiliauskaitė to siūlė teirautis Užsienio reikalų ministerijos (URM), o pastaroji nusprendė neatsakinėti į jokius klausimus.
Delfi URM teiravosi, kokius motyvus EK dėstė atsakyme Lietuvai, teigdama, kad sankcijos tranzitui galioja, ar į Komisiją dar kartą kreiptasi jau pradėjus jas vykdyti, tačiau į juos ministerija pasirinko neatsakyti. Vietoje to Delfi buvo patikintas, „sausumos tranzitas nėra sustabdytas ar užblokuotas, o nesankcionuotų prekių tranzitas vyksta toliau“, taip pat, kad Lietuva individualių ribojimų neįvedė.
„URM nekomentuoja kitų šalių sprendimų, kurie ateityje gali įvykti ar neįvykti“, – į klausimą, ar buvo svarstyta apie tai, kokių žingsnių, o ne tik kalbų, keršydama gali imtis Rusija ir kokiems scenarijams ruošiamasi, atsakė ministerija.
URM taip pat nesileido į aiškinimus apie tai, kokios formuluotės dėl prekių gabenimo ribojimo, yra kovo viduryje ES priimtose sankcijose.
Politikams kartojant, kad Lietuva viso labo vykdo ES įvestas sankcijas, tačiau nepateikiant papildomų paaiškinimų, įvairūs marginalai ir ne tik feisbuke ėmė dalintis abejonėmis, ar priimtose sankcijose iš tiesų buvo įteisintas draudimas Rusijai gabenti prekes į savo rinką.
Iš tiesų kovo 15 dieną priimtame dokumente ES šalys sutarė, kad be draudimo importuoti, įsigyti, draudžiama „vežti geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktus, jeigu jų kilmės šalis yra Rusija arba jeigu jie eksportuojami iš Rusijos į bet kurią kitą šalį“.
Nors šiame dokumente nebuvo konkretesnio paaiškinimo, kaip elgtis su Kaliningrado tranzitu, balandžio 8 dieną buvo nustatyta, kad bet kuriai Rusijoje įsisteigusiai kelių transporto įmonei draudžiama vežti krovinius keliais ES teritorijoje, įskaitant tranzitą.
Tačiau numatyta išimtis paštui ir nurodoma, kad išimtis galioja ir prekėms,
gabenamoms tranzitu per ES tarp Kaliningrado srities ir Rusijos, tačiau „jeigu pagal šį reglamentą tokių prekių gabenimas nėra draudžiamas kitaip“.
Galbūt galėjo geriau informuoti
Klausimas, kodėl nuo kovo vidurio žinojus, kad sankcijos bus taikomos, ir numanius, kokia bus Rusijos reakcija, nebuvo parengta komunikacijos strategija, taip pat liko atviras.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ trečiadienį situaciją pavadino dar viena komunikacijos krize. Jis, beje, atkreipė dėmesį, kad į tai audringai sureagavo ne tik Rusija – nerimo ženklų yra ir iš partnerių Vakaruose.
„Nesugebėjome laiku sureaguoti ir vėl mėginame gesinti kažkokį gaisrą“, – konstatavo T. Janeliūnas.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigė neabejojantis, jog savo audringą reakciją Rusija buvo suplanavusi iš anksto.
„Tas man ir turbūt labiausiai nepatinka, kad mes anksčiau buvome nesudėlioję tos komunikacijos linijos, kartu galbūt ir su Komisija“, – sakė jis.
Ketvirtadienį G. Landsbergis žurnalistams sakė, kad reaguojant į situaciją valdžios institucijos „galbūt galėjo geriau informuoti“.