Tai ne fantastinio filmo anonsas, o klimatologų nupieštas realus scenarijus, kuris pasaulio valstybėms nesiimant efektyvių priemonių klimato kaitai stabdyti gali virsti katastrofiška realybe. Tiesa, tokios prognozės yra pačios pesimistiškiausios iš visų.
Tokių scenarijų, kuriuos paskelbusi Tarvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), iš viso yra keturi. Kaip teigia Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Rimkus, jie sudaromi pagal prognozuojamą žmonijos vystymąsi – kaip pasaulyje keisis gyventojų skaičius, kiek bus išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ar pasaulyje didės miškų plotai ir kiek efektingų priemonių valstybės imsis taršai mažinti.
„Scenarijai yra susiję su tuo, kad mes iki galo nežinome, kokius įvesties duomenis mums reikia įdėti į klimato modelius, kadangi labai stipriai skiriasi prognozės, kaip vystysis žmonija. Čia jau ne klimatologų problema. Skirtingi scenarijai pateikia skirtingas žmonijos vystymnosi prognozes.
Pavyzdžiui, mes nežinome kiek gyventojų gyvens XXI a. pabaigoje. Pagal kai kuriuos scenarijus prognozuojama, kad gyventojų skaičius stabilizuosis ties 8-9 mlrd., pagal pačias blogiausias prognozes – sieks 13 mlrd. ir daugiau. Savaime aišku, mes nežinome, kokios bus šiltnamio dujų emisijos, mes nežinome, kiek mes taikysime įvairias aplinkosaugos priemones įvairiose srityse. Todėl atsiranda pakankamai didelis įmanomų pokyčių spektras“, – laidoje DELFI11 sakė Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Rimkus.
2017 m. duomenimis, gyventojų skaičius Žemėje siekė 7,53 mlrd.
Vis dėlto, mokslininko teigimu, jau dabar beveik aišku, kad klimatologų nupiešto optimistiškiausio scenarijaus įgyvendinti praktiškai nebėra galimybių. „Jeigu mes elgsimės taip, kaip elgėmės iki šiol, tai iš tikrųjų gali būti katastrofinės pasekmės“, – teigė profesorius.
Optimistiškiausias scenarijus – utopinis
Optimistiškiausias klimatologų sukurtas scenarijus vadinamas RCP2.6 – pagal jį šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje maksimumą turėtų pasiekti jau po dešimtmečio, 2030 m. Tai reiškia, kad vėliau ji jau pradėtų mažėti ar bent jau nebeaugtų, o apie 2070 m. taršos atmosferoje apskritai nebeliktų. Remiantis šiuo scenarijumi, iki 2100 m. globali temperatūra pakiltų maždaug 1 laipsniu Celsijaus.
Vis dėlto, anot E. Rimkaus, sunku įsivaizduoti, kokiomis aplinkybėmis šis scenarijus galėtų tapti realybe. Kaip skelbia NASA Goddard kosmoso studijų institutas, globali temperatūra 2018 m. jau buvo 0.83 laipsnio Celsijaus didesnė nei 1951-1980 m. vidurkis.
„Mano manymu, tai yra utopinis scenarijus. Dabar mokslinėje aplinkoje jau manoma, kad labiau realus yra RCP4.5, antras pagal gerumą scenarijus, nes tikėtis, kad mes pasieksime tokius rezultatus, kad iki 2030 m. pasauliniu mastu pradės mažėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, kol kas yra pakankamai sudėtinga.
Tas scenarijus egzistuoja, bet netgi Tarptautinės klimato kaitos komisijos atskaitose RCP4.5 scenarijus laikomas kaip pagrindinis optimistinis, kuriuo mes galėtume keliauti, kuris galbūt nepadarytų tokio didelio, labai stipraus poveikio. Tuo tarpu pirmas scenarijus iš tikrųjų yra mažai tikėtinas“, – teigė profesorius.
Anot pašnekovo, kad šis scenarijus sunkiai gali virsti realybe rodo vien tai, kad kol kas angies dvideginio išmetimai ne tik nėra stabilizuojami, bet ir dar labiau auga.
„Jeigu imtume tą 2.6 scenarijų, tai mes jau turėjome tą maksimumą pasiekti. Mes bandome pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos maksimumą ir tie visi susitarimai yra bent jau stabilizuoti, nes kol kas mes išmetame daug. Jeigu mes stabilizuosime išmetimus, šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje vis tiek augs. Neužtenka stabilizuoti, reikia mažinti. Tai yra esminis dalykas. Stabilizuoti negana, bet mes ir nestabilizuojame.
2017 m. mes turėjome +1,7 proc. prie emisijų, ne prie koncentracijos. Koncentracija dar stipriau augo. 2018 m. mes turime du kablelis kažkiek procentų. Nepaisant visų tų pastangų, kai labai deklaruojame, kiek mes daug padarome, emisijos globaliu mastu auga, koncentracija irgi auga. Kol kas sakyti, kad mes pasiekėme progresą, negalime. Mūsų laukia dar ilgas kelias“, – aiškina E. Rimkus.
Pasiekus 2 laipsnių ribą ekstremalumas tik didėtų
Mokslininko įvardintas gana optimistiškas, tačiau dar ir realiai įgyvendinti įmanomas, scenarijus RCP4.5 reiškia, kad energetinis poveikis stabilizuosis iki 2100 m. Tam visuomenė turėtų plačiai taikyti šiuolaikines technologijas ir įgyvendinti strategijas, kurios padėtų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Anglies dvideginio kiekiui atmosferoje žymėti taikomas matavimo vienetas ppm. Europos aplinkos agentūros duomenimis, CO2 kiekis 2016 m. atmosferoje buvo 449,18. Pagal minimą scenarijų RCP4.5 šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų maksimumas atmosferoje turėtų būti 650 ppm, o vėliau pradėti mažėti. Tokiu atveju globali temperatūra iki 2100 m. pakiltų maždaug 2 laipsniais, tačiau šios ribos neperžengtų. Tokia raudona linija yra minima ir Paryžiaus klimato susitarime, kurį 2015 m. pasirašė 196 pasaulio šalys. Šiais metais JAV iš sutarties pasitraukė.
Anot VU profesoriaus E. Rimkaus, priartėjus prie 2 laipsnių atšilimo ribos mus supančią aplinką ir gyvenimo būdą dar būtų galima išlaikyti tokius, kokie mums yra įprasti.
„Skaičius du yra du. Jis pasirinktas dėl to, kad jis yra apvalus. Ar 2,1 ar 1,9 nėra labai didelio skirtumo. Tai simbolinė riba, kurios mes neturėtume peržengti, kad nepadarytume labai didelio poveikio ir žmonijai, ir mus supančiai gamtinei aplinkai. Ir žmonija galėtų prisitaikyti prie tų pokyčių, ir gamtinė aplinka, aišku, su tam tikrais nuostoliais, irgi galėtų prisitaikyti“, – teigė profesorius.
Paklaustas, kokius pokyčius dėl tokio atšilimo pajustų žmonija, E. Rimkus teigė, kad ekstremalūs reiškiniai neabejotinai taptų dažnesni.
„Kai mes kalbame apie klimato kaitą, mes kalbame apie tokių įvykių dažnį: kaip dažnai pasitaiko sausros, kaip dažnai pasitaiko liūtys. Konkretus karštis nėra klimato kaita ir, kai šią vasarą Europoje buvo 40 laipsnių karštis, irgi nėra klimato kaita. Konkretus atvejis gali būti susijęs su klimato kaita, bet tai yra tik orai. Kai tokie atvejai pradeda kartotis kas dvejus, kas trejus metus, tai, be abejo, yra klimato kaitos požymis.
Ekstremalumas tik dažnės ir, ko gero, mes tas rekordines temperatūras mušime. Jeigu pasižiūrėtume tą patį mūsų lapkritį, mes per kelias dienas jau sumušėme rekordines temperatūras per visą mūsų stebėjimo laikotarpį nuo 1778 m., kai mes turime duomenis Vilniuje. Kai kuriomis dienomis tai buvo pačios šilčiausios dienos“, – dėmesį atkreipė VU profesorius.
Blogiausiu atveju gresia apokalipsė
E. Rimkus pastebėjo, kad dabar pasaulis kalba apie šiltnamio dujų išmetimo į aplinką stabilizavimą. Paklaustas, kokia žala gamtai jau būtų padaryta ir kaip tai paveiktų gyvenimą, jei šį tikslą pasiekti pavyktų, profesorius tikina, kad viskas priklauso nuo to, kada tai bus padaryta.
„Išmetimų stabilizavimas reiškia, kad mes auginsime anglies dvideginio koncentraciją atmosferoje, bet nedidėjančiu greičiu. Jis vis tiek augs. Kad šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje nebeaugtų, mes turime stabilizuoti, o po to po truputį pradėti mažinti. Esmė ne emisijos. Emisijas mes, tarkime, galime panaikinti didinant miškų kiekį, jų plotus, kurie sugeria šiltnamio dujas. Esmė yra, kiek šiltnamio dujų yra atmosferoje.
Sunku pasakyti, kaip iš žmogiškosios pusės. Žmonės prie visko labai greitai prisitaiko. Iš tikrųjų, jeigu mums pavyktų stabilizuoti šiltnamio dujų koncentraciją atmosferoje per kiek laiko nusistovėtų pusiausvyra tarp žemės paviršiaus temperatūros ir esamo šiltnamio dujų kiekio atmosferoje. Žiūrint, kuriuo metu mes tai stabilizuosime, tai gali būti ir +2 laipsniai, ir +3, ir +4 laipsniai. Realios prognozės yra, kad globali temperatūra iki 2100 m. išaugs tarp 2 ir 5 laipsnių. Tai labai didelis skirtumas. +-3 laipsniai yra daug“, – sudėtingus procesus aiškino E. Rimkus.
Baisiausias klimatologų sudarytas scenarijus vadinamas RCP8.5 Pagal jį iki 2100 m. anglies dvideginio koncentracija atmosferoje būtų apie 1 370 ppm, o globali temperatūra išaugtų 4 ar net daugiau laipsnių Celsijaus. Kad ir kaip apokaliptiškai tai skambėtų, mokslininkai ne vienerius metus kalba apie tai, kad žmonija kol kas eina būtent šiuo keliu
„Jeigu sušilus dviem laipsniais mes galėtume daugiau ar mažiau, su tam tikrais pavojais ir tam tikromis netektimis, išlaikyti gyvenimo būdą ir tokį pasaulį, kokį mes matome, tai sušilus 5 laipsniais, manau, globaliniu mastu būtų katastrofa.
Tai, visų pirma, yra dideli socialiniai neramumai, kas, manau, yra didžiausia grėsmė. Tarkime, gyventojų yra 13 mlrd. ir žmonės neturi ką valgyti, neturi ką gerti, tai yra karai. Aišku, milžiniškas poveikis mus supančiai gamtai ir, be jokios abejonės, jau kiltų pavojus žmogaus kaip rūšies išlikimui“, – laidoje DELFI11 teigė E. Rimkus.
Profesoriaus teigimu, tokio atšilimo metu atsirastų ir pradėtų plisti naujos ligos, žemės ūkį ir miškus užpultų nauji kenkėjai, kas padarytų negrįžtamą žalą mus supančiai aplinkai.