„Šį šaltąjį sezoną žiema prasidėjo anksti, bet anksti ir baigėsi. O paskutinės vasario mėnesio dienos jau primena ne tik pavasario pradžią, bet pagal vidutinę oro temperatūrą atitinka balandžio ar spalio mėnesio vidurį.
Gal tik šviesus paros metas labiau panašus į spalio vidurį. Šiomis dienomis fiksuoti gal ne absoliutūs rekordai, bet tiek minimali, tiek maksimali oro temperatūra Lietuvoje buvo anomaliai aukštos.
Šilčiausia diena buvo pirmadienis, kai pietinėje Lietuvos dalyje maksimali dienos oro temperatūra pakilo iki + 12 – +13 °C, o Vidurio bei vietomis Rytų ir Šiaurės Lietuvoje – iki +9 – +11 °C. Ir tik pajūryje ir Lietuvos šiaurės rytuose ji tesiekė +5 – +7 °C. Naktimis oro temperatūra taip pat daugelyje rajonų buvo teigiama, o kai kur pietuose ir pietryčiuose siekė +6 – +7 °C. Nors mėnesio duomenys dar iki galo neapdoroti, bet jau dabar galima teigti, kad vasario mėnuo buvo 3–6 °C šiltesnis už daugiametį vidurkį“, – analizuoja G. Stankūnavičius.
Docentas paaiškina, iš kur į Lietuvą atkeliavo toks šiltas oras.
„Tokie šilti orai į Lietuvą vasario pabaigoje atkeliavo iš pietų. Pastovų didelio masto pietinį oro srautą lėmė stiprus Sibiro anticiklono vakarinis gūbrys, apėmęs dalį Rytų Europos ir Uralą, kartu su giliais Atlanto ciklonais, kurie siekė Vakarų ir Pietvakarių Europą. Aukštesniuose atmosferos sluoksniuose virš Rytų Europos laikėsi blokuojantis gūbrys (kuris prisidėjo prie Sibiro anticiklono išsiplėtimo į vakarus), o gilus slėnis, užpildytas šaltu oro, nusitęsė iki Vidurio Azijos ir Irano kalnyno. Tai lėmė stiprų oro atšalimą Vidurinės Azijos pietuose, kur prieš tai (vasario viduryje) laikėsi šilti orai (iki +25 °C ir aukščiau)“, – rašo G. Stankūnavičius.
Tiesa, didžiausias pavojus dabar kyla dėl potvynių grėsmės.
„Ankstyvas pavasaris paankstino ir pavasario potvynio laiką. Vakarų Lietuvoje nuo praeito lapkričio iki vasario dėl labai nepastovios sniego dangos buvo fiksuotos net 3–4 poplūdžio bangos, Rytų Lietuvoje, kur sniego danga laikėsi ilgiausiai ir vasarį buvo storiausia – pavasario potvynis vyksta kaip tik dabar. Vanduo vis dar kyla Neryje, Šventosios upėje (ne pajūrio), Širvintoje, Nemunėlyje, Birvetoje. Taip pat jau kelinta vandens kilimo banga stebima Nevėžio, Jūros ir kai kuriose kitose upėse. Priešingai, Nemuno žemupio regione, kur kai kuriuose Nemuno intakuose ilgą laiką laikėsi stichinį kriterijų viršijantys vandens lygiai, dabar vanduo slūgsta.
Jeigu Nemuno aukštupyje (Baltarusijoje) beveik visas sniegas jau yra ištirpęs, tai Dauguvos aukštupyje (Valdajaus aukštumos, Rusija) sniego dar yra pakankamai (15–40 cm) ir, matyt, greitu laiku jis visas neištirps. Šilti orai Latvijoje ir šiaurinėje Baltarusijoje lėmė pavasario potvynio bangą Latgalos ir Vidžemės upėse ir pačioje Dauguvoje, nors Latvijoje ji yra stipriai reguliuojama. Pavojingai aukštas vandens lygis dabar fiksuojamas prieš ir už Pliavino užtvakos Dauguvoje, taip pat ties Jekabpilio miestu. Labai aukštas, bet ne stichinis vandens lygis taip pat fiksuojamas Aiviekstėje, Laucesoje, Pededzėje, Gaujos upės aukštupyje ir kt. Mažose Latvijos upėse šis vandens pakilimas ir bus pagrindinis pavasario potvynio bruožas, na, o Dauguvoje dar, matyt, bus viena ar kelios potvynio bangos, atkeliausiančios iš aukštupio“, – rašo G. Stankūnavičius.
Artimiausiomis dienomis šiluma nesitrauks, tačiau vis tiek bus kiek vėsiau nei praėjusiomis dienomis.
„Grįžtam prie artimiausių dienų orų. Aukšto slėgio sistema virš Rytų Europos dar kelias dienas stiprės, todėl ir orai Lietuvoje bus šiek tiek vėsesni, bet sausesni. Vėjas išliks pietryčių–rytų krypties, daugiausia be kritulių, o dienos oro temperatūra priklausys nuo debesuotumo. Ryt ir poryt pragiedrėjus oro temperatūra kils iki +6 – +11 °C, šilčiau bus Lietuvos pietvakariuose ir vakaruose (vėsinančią jūros įtaką atsvers rytų krypties oro pernaša). Naktimis taip pat daugiausia išliks teigiama oro temperatūra. Sekmadienį ims stiprėti poliarinis anticiklonas virš Skandinavijos, kuris, tikėtina, lems visos kitos savaitės orus Lietuvoje.
Pirmadienį–antradienį iš šiaurės rytų link Baltijos pajudės šaltesnės ir sausesnės oro masės. Orai atvės ne staiga, savaitės pradžioje vidutinė paros oro temperatūra dar išliks teigiama, o nuo antradienio atšals stipriau. Naktimis vėl grįš „normali“ oro temperatūra kovo pradžiai (-4 – +1 °C), vietomis bus net šalčiau. Dienomis net esant apsiniaukusio dangaus sąlygomis oro temperatūra kils iki kelių laipsnių šilumos, o kur pragiedrės – dar keliais laipsniais aukščiau. Nedideli krituliai prognozuojami tik ateinančios savaitės pradžioje ir pačioje pabaigoje“, – rašo G. Stankūnavičius.
Docentas pasakoja ir kokios bus ilgalaikės prognozės.
„Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad aukštesnis už daugiametį atmosferos slėgis pirmoje kovo mėnesio pusėje laikysis virš Skandinavijos ir Baltijos regiono, o antroje mėnesio pusėje – virš Islandijos–Grenlandijos regiono. Tokios didelio masto atmosferos cirkuliacijos sąlygos nuoseklių šilto pavasario orų Lietuvoje nežada, o veikiau atneš periodinius orų atšalimus. Vis tik besniegis paviršius yra palankus sugerti didesnius saulės spinduliuotės kiekius net ir šaltų oro masių vyravimo sąlygomis“, – rašo G. Stankūnavičius.