„Pavasaris yra permainingas ir daugiausia jis visiems įstrigo kaip labai šaltas. Tačiau yra skirtumas tarp to, kaip mes jaučiame pavasarį išėję į gatvę, ir to, ką rodo skaičiai arba vidurkiai. Tarkime, kovo mėnuo, kuris irgi daug kam atrodė šaltas, iš tikrųjų netgi buvo truputį šiltesnis negu daugiametis vidurkis. Ką tik pasibaigęs balandis buvo šaltesnis, bet jis buvo labai permainingas.“
Pasak klimatologo, balandžio pradžia buvo šalta, vidurys buvo šiltas ir netgi šiltesnis negu turėjo būti, o pabaiga – labai šalta.
„Tas vidurkis išėjo toks, kad truputį buvo šalčiau negu vidutiniškai, bet tikslesnis žodis būtų, kad balandis buvo permainingas“, – pabrėžė jis.
J. Kilpio nuomone, gali būti, kad ir gegužė, apskaičiavus vėliau bendrą mėnesio vidurkį, irgi bus normali.
„Jos pradžia buvo tikrai labai šalta, dabar turėsime tris dienas, kurios bus labai vasariškos ir pakels tą vidurkį. Toks yra pavojus su klimato analize, kai kalbame apie vidurkius. Pavyzdžiui, kalbant apie mėnesio vidurkį arba metų vidurkį, mat pats vidurkis, kaip skaičius, savyje paslepia daug svyravimų.
Gali būti labai šalta, gali būti labai šilta, tuomet išvedi vidurkį ir išeina normaliai. Todėl čia yra grėsmė, kad mums kalbant apie ateities prognozes, kalbėsime apie vidurkius, bet iš tikrųjų tai reikš, kad turėsime labai didelius svyravimus.“
Klimatologas taip pat pabrėžė, kad mūsų atmintis yra labai trumpa, todėl dažnai galime prisiminti tik tą dieną, kai patys išėjome į lauką ir, pavyzdžiui, pajutome labai didelį šaltį, nors visos kitos dienos buvo labai šiltos.
„Kalbant apie žiemas, tai jos yra gerokai šiltesnės šį tūkstantmetį, t. y. nuo 2000 m. (…) Jos ir šiltėjančios, ir iš visų metų laikų temperatūra labiausiai augo žiemos metu. Taip pat reikia pripažinti, kad tų temperatūrų, kai nukrenta iki -15 ir daugiau Lietuvoje mažėja.“
J. Kilpys pritaria vyresnių žmonių prisiminimams, kad anksčiau žiemos buvo daug šaltesnės, tačiau nesutinka, jog vasaros buvo daug karštesnės.
„Vasaros dabar tikrai yra karštesnės ir dabar atsirado tokių naujų reiškinių kaip tropinės naktys, ko anksčiau nebūdavo, o (…) Klaipėdoje nuo 1960 m. iki 1990 m. buvo tik viena tropinė naktis. Tuo tarpu Vilniuje jų visiškai nebuvo, o po 1990 m. mes tų tropinių naktų turime kas treji-ketveri metai.“
Klimatologas paaiškino, kad tropinė naktis yra toks reiškinys, kai nakties metu žemiausia temperatūra nenukrenta žemiau +20. Jis pastebėjo, kad dėl to daug šiuolaikinių namų turi oro kondicionierius.
„Iš vienos pusės tai parodo, kad mes gyvename geriau ir galime nusipirkti tuos prietaisus, iš kitos pusės – tam yra poreikis. Jau šešiolika ar septyniolika metų iš eilės Vilniuje turime 30 laipsnių temperatūrą. (…) Tai anksčiau irgi pasitaikydavo kas dvejus arba trejus metus.“
Jis sakė, kad klimatologus tokie pokyčiai neramina, tačiau pripažino, kad paprastų žmonių akimis jie yra sąlyginai lėti.
„Per dešimt metų truputį pakyla tas vidurkis ir gyvenant tiesiog įprastą gyvenimą, per daug nekreipiant į tai dėmesio, atrodo, kad taip buvo visada. Iš tikrųjų, taip nebuvo visada. Aišku, pripranti prie tų mažų pokyčių ir atrodo, kad taip ir būdavo.“
J. Kilpio teigimu, praeitų metų žiema buvo išskirtinė tuo, kad nesusiformavo nuolatinė sniego danga.
„Praeiti metai buvo pirmi per daugiau nei 60 metų matavimų istoriją, kai visų mėnesių temperatūra buvo teigiama. Gruodis, sausis, vasaris yra tie žiemos mėnesiai, kai turėtų būti minusinė temperatūra, vidurkis apie -2 ar -3, bet buvo pliusas. Tai buvo ir pirma žiema, kai nebuvo sniego, o vidurkis buvo pliusinis.“
Jis sakė, kad yra labai didelė tikimybė, jog tokių žiemų daugės ir bus tikrai didesnė tikimybė sulaukti tokios, nei labai šaltos žiemos.
„Niekur nedings ir tos labai šaltos žiemos, bet ir jų tikimybės yra pasikeitusios.(...) Anksčiau buvo 5 proc. tikimybė, kad žiema bus be sniego, tai po 30-50 metų tokia tikimybė bus apie 15 proc. Vadinasi, kas anksčiau buvo laikyta labai retu ir išskirtiniu reiškiniu, tai dabar jų bus dažniau.“
Turėsime priprasti prie karščio bangų
Nors visiems ir labai įdomu, kokia bus ši vasara, bet, anot klimatologo, tai yra vienas labiausiai erzinančių klausimų, kurį galima užduoti.
„Tai yra labai sudėtinga pasakyti, nes labai nepasitvirtina tos ilgalaikės prognozės. Tai tikriausiai yra vienas labiausiai erzinančių klausimų klimatologui. (…) Labai sunku pasakyti ir reikia suprasti, kad yra trijų tipų prognozės: orų prognozės t. y. savaitei į priekį, tada yra ilgalaikės prognozės, kurios gali būti sudaromos iki pusės metų į priekį (…).
Tos sezoninės prognozės yra eksperimentinės ir, žinoma, žmonės nuo senų laikų norėjo žinoti, koks bus pavasaris, vasara ir daug tos liaudies metereologijos. Pavyzdžiui, jeigu per kokią šv. Martyno dieną bus ledukas, tai žiema bus tokia šalta.“
Pasak jo, visada žmonės norėjo žinoti, kas bus, ir tas noras niekur nedingo, tačiau neįmanoma to tiksliai prognozuoti, mat tų prognozių patikimumas yra tik apie 55 proc.
„Jūs sakysite, kad bus šalta, aš sakysiu, kad šilta ir tokio lygio yra pasitvirtinimas tų prognozių. Bet taip, mokslininkai stengiasi, jas sudarinėja, bet tos prognozės nepasitvirtina. Reikia pripažinti, kad trys dienos į priekį yra tiksliausia orų prognozė.“
J. Kilpys pabrėžė, kad kai yra kalbama apie klimato prognozes ir klimato scenarijus, tuomet irgi naudojamas toks pat modelis kaip ir orų arba sezoninėms prognozėms.
„Tai yra viso globalaus pasaulio modelis, kuris apima atmosferą, vandenyną ir sausumą. Bet ten yra keičiama atmosferos cheminė sudėtis. Vadinasi, kokia bus tarša.
Viskas sukasi taip, kaip sukasi orų prognozėje, bet orų prognozėje trims dienoms į priekį nekeiti atmosferos cheminės sudėties, nes ji daugiau ar mažiau pastovi, bet kai kalbame apie klimato prognozes 80 metų į priekį, tai sakai, „kad jeigu teršime taip, tai atmosferos cheminė sudėtis pasikeis. Kaip tada atrodys žemė?“.
Dėl to, sako jis, tokios prognozės pasitvirtina daug geriau, nes yra kalbama apie atmosferos vidurkius ir keičiamas yra vienas parametras, kuris yra atmosferos tarša. Taip pat, J. Kilpio teigimu, negalima sakyti, kad jeigu nepasitvirtina pusei metų orų prognozės į priekį, tai nepasitvirtins ir klimato prognozės.
„Matuojami skirtingi dalykai“, – pabrėžė klimatologas.
Taip pat nurodė, kad nors ir Lietuvoje vidurkiai gali būti pasiekti normalūs, tačiau gresia turėti didelius orų kraštutinumus, todėl turbūt teks priprasti prie ekstremalių svyravimų.
„Vasaros metu turėsime tas karščio bangas t. y. 30 laipsnių ir daugiau dienos metu. Nakties metu aštuoniolika ir dvidešimt laipsnių šilumos, taip pat liūtis.“
Tačiau jis ragino per daug nedžiūgauti, kad tapsime dar viena tropikų šalimi su saulėtais ir karštais orais, o kaip tik gali būti, kad bus daugiau pilkumos ir nepageidaujamų kritulių, pavyzdžiui, žiemos metu.
„Kai būna šaltis ir saulė, tikrai daug smagiau, o dabar įsivaizduokite, kad keturis mėnesius trunka lapkritis, kai debesuota, mažai saulės ir vyrauja šlapdriba.“
