Aptardamas artimiausių dienų orus klimatologas teigė, jog penktadienį nedidelio diametro, bet su aktyviais atmosferos frontais ciklonas juda per Beniliukso šalis ir vakarinę Vokietijos dalį.
„Ten greitai kinta orų sąlygos, vietomis smarkios liūtys su perkūnijomis. Rytoj dieną šis negilus ciklonas pasieks pietinės Baltijos regioną, o jo frontai darys įtaką Lietuvos orams“, – feisbuke rašė jis.
O kadangi ciklono centras bus arčiau vakarinių Lietuvos rajonų, todėl tikėtina, kad daugiau kritulių iškris vakarinėje Lietuvos dalyje, o didesnė perkūnijų ir škvalo tikimybė bus pietinėje dalyje.
„Jeigu vakariniuose rajonuose vyraus debesuoti, labiau „lietuviški“ orai, tai pietinėje ir pietrytinėje dalyje maksimali oro temperatūra vietomis kils iki 24–29 laipsnių šilumos“, – rašė klimatologas.
Tad per šeštadienio dieną aktyvių frontų debesų ir kritulių zona praeis per visą Lietuvos teritoriją, o sekmadienio orus labiau lems per Lietuvą slinksiančio pačio ciklono centro (kad ir silpstančio) centrinė dalis.
„Taip pat bus trumpalaikis lietus, tačiau, daugiausia, nesmarkus, sustiprės vėjas, o oro temperatūra nekils aukščiau 16–21 laipsnių šilumos.
Joninių naktis vidutiniškai vėsi, rytiniuose rajonuose su silpnu lietumi, vakariniuose rajonuose daugiausia be kritulių. Pirmadienis taip pat išliks vidutiniškai vėsus, bet bus daugiau saulėtas, nei sekmadienis“, – teigė klimatologas.
O nuo antradienio virš Skandinavijos stiprės anticiklonas, kuris rytinėje Baltijos regiono dalyje lems daugiausia sausus, bet vėsius orus.
„Nuo ketvirtadienio orai vėl ims šilti“, – prognozėmis dalijosi G. Stankūnavičius.
Klimatologas taip pat nurodė, ką apie būsimos liepos mėnesio orus sako ilgalaikės prognozės.
„Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad liepos mėnuo visame regione bus kiek šiltesnis už normą arba artimas jai. Taip pat ir labai anomalių kritulių kiekio laikotarpių tuo metu neprognozuojama“, – rašė jis.
Visgi, jis pabrėžė, kad dabar Šiaurės pusrutulyje pačios ilgiausios dienos, t. y. didžiausi saulės spinduliuotės kiekiai tenka vidutinėms ir poliarinėms platumoms.
„Todėl regioninė debesų danga gali labai pakoreguoti orų prognozes. Be to didesnėje Šiaurės pusrutulio netropinės juostos dalyje dabar procesai vangūs, terminiai ir slėgio gradientai maži. Greičiausiai tai yra pagrindinė ilgalaikių orų prognozių prasto pasitvirtinimo priežastis“, – svarstė klimatologas G. Stankūnavičius.
Kodėl prognozės melavo?
Klimatologas taip pat aptarė ir įspėjimus apie audrą, kuri trečiadienį Lietuvos taip ir nepasiekė, bet pridarė didelių nuostolių kaimyninėms valstybėms.
„Šį trečiadienį visi nerimastingai laukėme audros, o ji taip ir nepasirodė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) daug kam siuntė perspėjimų žinutes į telefonus, kaimynai ir bendradarbiai apie tai kalbėjo, todėl nerimas tik augo. Kas gudresnis – pats ieškojo internete laisvai prieinamos meteorologinės informacijos: orų prognozių, meteorologinių stebėjimų ar perspėjimų duomenų, palydovinių ar radiolokatoriaus vaizdų.
Daug kam susidarė įspūdis, kad dėl gamtos stichijos buvo per daug apsidrausta. Ir priežastis glūdi visai ne orų prognozėse ar tarnybose, kurios jas sudaro, viešina, koreguoja ir taip toliau“, – feisbuke penktadienį rašė klimatologas.
Jis paaiškino, kaip sudaromi atsiranda perspėjimai apie audras.
„Pirmiausia reiktų paminėti, kad perspėjimai apie audras (konvekcines) ir susijusius intensyvius pavojingus meteorologinius reiškinius (perkūnijas, škvalą, stambią krušą, labai stiprias liūtis ar net viesulą) sudaromi iš anksto pagal prognozuojamą sinoptinę situaciją regione (palanki, nepalanki, labai palanki), skaitmeninių orų prognozių teikiamus erdvinius meteorologinių kintamųjų ir parametrų laukus bei prognozuojamą jų kaitą laike konkrečiuose erdvės taškuose, galiausiai, dažnai atsinaujinančius automatinių meteorologinių stočių, palydovinės informacijos (meteorologinių dirbtinių Žemės palydovų) bei radiolokatorių (orų radarų) duomenis.
Be to, tokie procesai, kaip neseniai prognozuota audra gali formuotis tiek kartu su pavieniais galingais konvekciniais debesimis, tiek su jų sankaupomis, tiek pagrindiniuose ar antriniuose atmosferos frontuose.
Bet kuriuo atveju, tai ne sinoptinio (didelio) masto, o mezomasto procesai, vienu metu apimantys nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių kvadratinių kilometrų teritoriją ir trunkantys nuo keliolikos minučių iki kelių valandų.
Taigi, minėta audra taip pat turėjo būti siejama ne su visu negilaus ciklono šiltuoju ar šaltuoju frontu (pastarasis siekė kelis tūkstančius kilometrų ir slinko beveik per visą Vidurio Europą), o tik su tomis fronto atkarpomis, kuriose tam tikru metu pradėjo intensyviai vystytis konvekcija. Be to šaltas frontas, net ir būdamas labai ryškus, nes skyrė labai skirtingų hidroterminių savybių oro mases (poliarinę nuo tropinės), vietomis buvo išsiskaidęs, apsilpęs ar net laikinai stacionarus“, – socialiniame tinkle rašė klimatologas G. Stankūnavičius.
Jis šią situaciją lygino su JAV patirtimis.
„Nors sąlygos ten (platuma, geografiniai ir orografiniai ypatumai, teritorijų dydis, kraštovaizdžiai ir kt.) visai kitokios, bet pats pavojingų orų prognozavimo principas yra labiau pažengęs.
JAV visas prognostines veiklas valdo Nacionalinė vandenynų ir atmosferos valdyba (NOAA), kurios struktūra eiliniam informacijos vartotojui atrodo paini ir sudėtinga.
Tačiau teritorinių padalinių funkcijas ir struktūrą suprasti lengviau. Pirmiausia, visa teritorija padalinta į 6 regionus ir centrinį valdymo centrą. Toliau kiekviename regione yra vietiniai orų biurai (NWS weather forecast offices), kurių aptarnaujama teritorija paprastai nesutampa su konkrečios valstijos ribomis, o daugiau su būdingų klimato/orų sąlygų rajonais“, – feisbuke rašė klimatologas.
G. Stankūnavičius teigė, jog Teksase yra 13 tokių biurų, Ilinojaus valstijoje – 5. Ir kiekviename jų galioja ne tik bendros prognozavimo taktikos, bet ir vietinė specifika.
„Taip pat kai kuriuose regionuose yra mobiliosios stebėjimo/prognozavimo grupės, geras abipusis prognozių biuras–gyventojai ryšys, stebėjimo savanoriai ir kt.
Tokiu būdu pavojingų reiškinių prognozes reikalui esant galima koreguoti labai dažnai, viską perduodant per specializuotus tinklapius, telefono programėles, regioninį radiją.
Pavyzdžiui, tornado (viesulo) ar jų serijos susidarymą tiksliai (vietos ir laiko) prognozuoti neįmanoma, tačiau trumpalaikėje prognozėje dažnai nurodoma tokio reiškinio susidarymo tikimybė (%) ir apytikslis rajonas, vėliau vietiniai prognozių biurai tikslina, koreguoja prognozę ir, jeigu reikia, į prognozių viešinimą ir sėkmingą jų interpretaciją įtraukia gelbėjimo tarnybas bei vietinę administraciją“, – rašė jis.
Tad G. Stankūnavičius teigė, jog Lietuvos atveju buvo galima (jeigu tai buvo numatyta) operatyviai atnaujinti prognozes ar koreguoti anksčiau sudarytas pagal naujausius stebėjimo ir prognozių duomenis.
„Juo labiau, kad jau trečiadienį rytą beveik buvo aišku, kad didelio atmosferos nepastovumo zona yra apie 200–250 km toliau į pietus ir pietvakarius nuo anksčiau prognozuotos“, – rašė jis.
