Jo teigimu, rugsėjis, pirmasis kalendorinis rudens mėnuo jau baigiasi, bet rudens požymių gamtoje, „švelniai tariant mažoka“.
„Tokiu metu jau beveik masiškai imdavo gelsti tiek smulkialapių (beržai, drebulės), tiek plačialapių (klevai, uosiai ir kt.) medžių lapai. Tai atitikdavo fenologinio sezono, vadinamo auksiniu rudeniu, pradžią.
Dabar dar beveik vasariška žaluma, nors ir ne tokia sodri, kokia būna liepos mėnesį. Tiesa, beržai, tuopos ir kai kurie kiti medžiai (pavyzdžiui, uosialapis klevas) jau ėmė gelsti, ruduoti ir mesti lapus, tačiau tai daugiau ne rudeniškos vėsumos, o užsitęsusio sausringo laikotarpio pasekmė“, – rašė klimatologas.
Jo teigimu, vidutinė oro temperatūra taip pat nerudeniška.
„Vidutinė pastarųjų dienų oro temperatūra Vilniuje siekė 16,6 laipsnių šilumos, o viso mėnesio iki šio ketvirtadienio – net 18,3 laipsnių šilumos, tai prilygsta liepos vidurio vidutinei oro temperatūrai.
Tokia aukšta temperatūra ne visoje Lietuvoje – Žemaitijoje ji 1–1,5 laipsnio žemesnė, bet vis vien 3,5–6 laipsniais aukštesnė už daugiametę“, – pabrėžė G. Stankūnavičius.
Klimatologas rašė, kad pasibaigus rugsėjo mėnesiui bus galima tiksliai pasakyti, ar tai buvo rekordinis rugsėjis nuo patikimų instrumentinių matavimų pradžios.
„Todėl dažnai girdime, kad tai, tikriausiai, jau yra tokia klimato tendencija ir vasara tuoj tęsis 4 mėnesius.
Visgi toks rekordiškai šiltas rugsėjis fiksuojamas tik Rytų ir, dalinai, Vidurio Europoje. Priešingai Vakarų ir Šiaurės vakarų Europoje jis buvo daug vėsesnis už normą“, – teigė jis.
Klimatologas G. Stankūnavičius pateikė ir pavyzdį – Vidurio Prancūzijoje (rytinėje Akvitanijoje, Burgundijoje, Ronos Alpių ir kt. regionuose) vidutinė oro temperatūra buvo 5–10 laipsnių žemesnė už daugiametę.
„Anomaliai vėsu buvo pietinėje Norvegijoje, Fareruose ir ypač Islandijoje (temperatūra 3–5 laipsniais žemesnė už daugiametę).
Tai rodo, kad bent šio mėnesio anomali šiluma Baltijos regione yra daugiau susijusi su netipiška didelio masto oro cirkuliacija virš Europos: vyraujančiais šiaurės, šiaurės vakarų krypties vėjais vakaruose ir pietų krypties vėjais rytuose“, – aiškino jis.
Pasak jo, dar viena tokio šilto rugsėjo pasekmė – sausringos sąlygos.
„Ir ne tik Lietuvoje, bet labiausiai Vidurio ir šiaurinėje Rusijoje (ypač Karelijoje, Archangelsko srityse), taip pat rytinėje Ukrainoje ir Urale. Tai dėl labai stabilių anticikloninių oro sąlygų bei sausringo laikotarpio, kuris tęsėsi ir rugpjūtį“, – teigė klimatologas.
Nors tiek šiaurinėje bei rytinėje Europoje artimiausiomis savaitėmis prognozuojami lietingi orai, tačiau, pasirodo, prognozuojamo kritulių kiekio dar nepakaks, kad ši didelio masto sausra būtų „užgesinta“.
O kitur, ypač Karpatų–Sudetų, Šiaurės Italijos ir šiaurinės Ispanijos regionuose stebimas drėgmės perteklius, rašė klimatologas.
„Tai susiję ne su vieningu, bet keliais skirtingais procesais. Tačiau juos apjungia gerai žinoma didelio masto atmosferos cirkuliacijos struktūra. Tai vakarinio srauto blokavimas, kuris Atlanto ciklonus nukreipė tiek į Arktį, tiek į Viduržemio jūros regioną, o kitus „sustabdė“ Vidurio Europoje, dėl ko kilo beveik šimtmečio masto potvyniai Dunojaus, Elbės ir Oderio aukštupio regionuose, Vltavos baseine ir keliuose mažesniuose baseinuose“, – paaiškinimą feisbuke ketvirtadienį pateikė klimatologas G. Stankūnavičius.
Dar vienas nerudeniškas regioninio klimato požymis – vandens paviršiaus temperatūra tiek vidaus telkiniuose, tiek Baltijos jūros priekrantėje.
„Mūsų pajūryje vandens temperatūra tikrai vasariška (17,6 –19 laipsnių šilumos) ir tai taip pat būdinga vidurvasariui. Kiek žemesnė ji Rygos įlankoje ir vakarinėje Estijos pakrantėje, dar žemesnė Suomių įlankoje (15,5 –16 laipsnių šilumos), bet ir ten aukštesnė už daugiametę.
Vanduo šiltesnis už normą didesnėje Šiaurės pusrutulio netropinių akvatorijų dalyje, tačiau didžiausi nuokrypiai fiksuojami Hadsono įlankoje, Barenco jūroje ir kitose poliarinėse jūrose, kur per vasarą ištirpo anomalus ledo plotas. Beje, apie ledą, dabar kaip tik tas laikotarpis, kai Arkties jūrinio ledo plotas būna mažiausias. Šiais metais, kaip ir ankstesniais ištirpo rekordinis kiekis jūros ledo, bet vis tiek nesiekė 2012 metų rekordo – pritrūko apie 1 mln km2“, – rašė klimatologas G. Stankūnavičius.
O kalbėdamas apie artimiausių dienų orus Lietuvoje, klimatologas G. Stankūnavičius teigė, jog šiam metų laikui gilus Atlanto anticiklonas ką tik praslinko pro Britų salas ir išliejo daug vandens, vietomis sukėlęs audras, keliauja link pietų Skandinacijos.
„Rytoj jo centras bus virš centrinės ir šiaurinės Baltijos, todėl Lietuvoje dar vyraus vidutinio stiprumo pietų ir pietvakarių vėjai su šilta oro mase ir lietingais orais.
Šeštadienį vakare Lietuvą pasieks šios didelės cikloninės sistemos užnugaris ir orai pradės vėsti, pirmiausia pajūryje, vėliau ir likusioje dalyje. Sekmadienį slėgis kils, debesys sklaidysis, bet vakare dar labiau atvės.
Šis anticiklonas su vėsesne oro mase, prognozuojama, taip pat ilgai neišsilaikys regione, bet pragiedrėjus ateinančio pirmadienio ir antradienio naktimis gali lemti silpnas šalnas dirvožemio paviršiuje, ypač ten, kur jos anksčiausiai pasirodo: nusausinti durpynai, žemesnės reljefo formos be vandens telkinio, lengvas sausas dirvožemis ir kt“, – teigė klimatologas G. Stankūnavičius.
Pasak jo, kitos savaitės naktimis minimali oro temperatūra bus 3 –8 laipsniai šilumos, dienomis 11 –16 laipsnių.
„Ir tai gerai dera su daugiametėmis šio laikotarpio temperatūros reikšmėmis. Kitos savaitės pabaigoje prognozuojami vėjuoti su krituliais orai“, – rašė klimatologas.
Kartu jis pridūrė, jog spalis Lietuvoje prognozuojamas būsiąs artimas normai tiek pagal oro temperatūrą, tiek pagal kritulių kiekį.