Paklaustas, kaip orai keisis per artimiausią dešimtmetį, pašnekovas teigė, jog iššūkių laukia tikrai įvairių ir visais metų laikais.
„Pradėsiu nuo pavasario, kadangi šiltos žiemos lemia ankstyvesnę vegetaciją, reiškia, kad šalnų pavojaus aktualumas labai išauga. Toliau – sausros, karščio bangos, stiprios liūtys, kruša.
O žiemos metu tai būtų trumpalaikiai šalčio įsiveržimai, permainingi temperatūros svyravimai. Nuo 10 laipsnių šilumos iki 15 laipsnių šalčio. Tokia jau yra kasdienybė dabar – nepastovi sniego danga, nepastovus įšalas. Štai tokie yra pagrindiniai iššūkiai“, – vardijo klimatologas A. Bukantis.
„Yra turbūt visiems aktualu krituliai, liūtiniai ypatingai šiltuoju metų laiku. Kada jie susidaro iš konvekcinių debesų ir jie iškrenta kokių 10–20 kilometrų plotelyje. Tai reiškia, kad viename gatvės gale gali palyti, kitame ne.
Tokiu būdu atsiranda toks kaip ir netikslumas prognozėse, sakoma, kad krituliai bus vietomis. Bet to numatyti tikrai neįmanoma, kuriame tiksliai taške“, – kalbėjo jis.
Klimatologas A. Bukantis teigė, jog pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau fiksuojamos sausros.
„Jeigu, pavyzdžiui, XX amžiuje buvo 6–7 per visus 100 metų, tai dabar per 10 metų būna jau 5–6 sausros, jos daro didelę žalą ir žemės ūkiui, upių nuotėkis nuo to labai priklauso.
Kitas klausimas – karščio bangos. Pastaraisiais metais pastebėjome, jog jos būna net po 2–3 per vasaros sezoną, kai temperatūra viršija 30 laipsnių. Tokių dienų dabar jau būna iki 12–14. o praėjusiame šimtmetyje būdavo geriausiu atveju 2–3 per vasarą. Taigi, tokie tropinių oro masių įsiveržimai lemia ir sveikatos problemas.
Po karščio bangų būna stiprios liūtys, krušos atvejai vasaros sezono metu“, – LNK vidurdienio žiniose kalbėjo klimatologas A. Bukantis.
Ir nors kritulių normos yra pasiekiamos, jos gali iškristi vos per kelias dienas, taip sausros tęsiasi nepaisant kritulių.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su A. Bukančiu žiūrėkite čia: