Klimatologas šilumos mėgėjams turėjo gerų žinių.
„Vasaris irgi bus šiltesnis. Jau galima numatyti, pagal tai, kas buvo iki šiol, tai kas prognozuojama artimiausiomis savaitėmis, tos bendrosios tendencijos, tai galima manyti, kad vasaris bus šiltesnis, nei įprastai pas mus būna. Tos tendencijos, ko gero, šiek tiek persineš ir šiek tiek į priekį.
Nes jeigu mes žvelgiame mėnesį į priekį, kiek galima pažiūrėti, keturioms artimiausioms savaitėms numatoma, kad oro temperatūra bus 1–2 laipsniais šiltesnė nei įprastai pas mus būna. Tokios šiltumo tendencijos vyraus ir toliau“, – Žinių radijo eteryje sakė klimatologas D. Valiukas.
Jis teigė, jog ilgiau nei 4 savaičių tendencijų dairytis nereikėtų.
„Žmonėms visada įdomu, jie bando pažvelgti ir toliau. Bet yra tokios bendrųjų tendencijų prognozės. Nes jeigu mes žiūrėtume atskiras dienas, prognozė yra sudaroma iki 5 dienų, iki savaitės į priekį. Jeigu kažkur matome, kad kažkur yra prognozuojama 30 dienų į priekį kiekviena diena, iš karto galima atmesti tai ir dėmesio į tokias prognozes nekreipti. Nes tikrai jos neturi jokio pagrindo.
Viskas per daug dažnai keičiasi atmosferoje, kad tokį ilgą laikotarpį būtų galima suprognozuoti“, – kalbėjo LHMT klimatologas D. Valiukas.
Žinių radijo pašnekovas dar pridūrė, jog maždaug 5 dienų į priekį prognozės yra gana patikimos.
„Bet daugiau sudaromos bendrosios tendencijos, neatsižvelgiant į atskiras dienas. Bet atsižvelgiant į tai, ar bus šalčiau, ar šilčiau, nei pas mus tokiu laikotarpiu būna“, – tikino D. Valiukas.
Paklaustas, ar perėjimas į pavasarį bus švelnus ir be didesnių ekstremalumų, klimatologas dėmesį atkreipė į klimato kaitą.
„Penkias dienas į priekį yra prognozė, o visa kita – bendrosios tendencijos. Bet jos neparodo, ar nepasitaikys kažkokių atskirų šaltų, šiltų dienų. Tų kalnelių, vykstant klimato kaitai, vis daugėja, jie dažnėja. Ir tas amplitudė aukštyn–žemyn yra auganti.
Ar to neišvengsime? Net ir sausio metu mes turėjome keturios dienos, kai į šalį buvo įsiveržę šalčiai. Ir jos pakoregavo visą sausio vidutinę temperatūrą. Tai tų kalnelių dažnai pas mus būna. Mes esame tokioje geografinėje padėtyje, kad tų kalnelių būna“, – sakė D. Valiukas.
Kokie orai buvo 1918 metų vasario 16–ąją?
Sinoptikas D. Valiukas taip pat priminė, jog 1918 metų vasario 16–oji buvo itin šalta.
„Lietuvoje buvo šalta, buvo šalta ir Vilniuje. Temperatūra buvo mažesnė nei –17 laipsnių šalčio, vidutinė paros temperatūra buvo –13,3 laipsnio.
Ir būtent toks šaltas oras tą dieną galėjo lemti tai, kad Nepriklausomybės aktas buvo pasirašytas būtent Signatarų namuose, o ne Jono Basanavičiaus bute Aušros vartų gatvėje. Nes sakoma, kad J. Basanavičius garsėjo savo taupumu, menkai šildė savo butą. Dėl to, kad tuo metu buvo šalta, menkai šildoma, istorija galėjo lemti vietą, kur buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas“, – Žinių radijo laidoje sakė LHMT sinoptikas D. Valiukas.
Jis teigė, jog praeityje vasariai įprastai būdavo šalti, nors pasitaikydavo ir šiltų vasario dienų.
„Bet tuo metu tikrai buvo šaltesnis laikotarpis, šaltų orų nusistovėjimas“, – sakė jis.
