Anot klimatologo, paskutinis rugsėjo mėnesio dešimtadienis „paprastai sutampa su „tikrojo“ rudens pradžia, kai ima masiškai gelsti medžių lapai“. Kai kurie orų reiškiniai Lietuvoje tik dar paspartino lapų kritimą, rašė G. Stankūnavičius.
„Aišku, medžių nusidažymo spalvomis sparta labai priklauso nuo viso spektro sąlygų: oro ir dirvos drėgnumo, kritulių, šalnų, paskiausio mėnesio hidroterminių sąlygų ir net nuo sulapojimo laiko pavasarį. Manoma, kad ilgiausiai lapus medžiai išlaiko sausais ir šiltais rudens laikotarpiais, o greičiausiai numeta – drėgnais su dažnomis šalnomis laikotarpiais. Dar yra ir dinaminis veiksnys – rudeninės audros, arba tiksliau, stiprus gūsingas vėjas būdingas gilių ciklonų užnugaryje, kuris gali nesunkiai nuplėšti ir nespėjusius pagelsti lapus.
Rugsėjo pirma pusė buvo 2–3 °C vėsesnė už daugiametę šio laikotarpio oro temperatūrą, bet ir sausesnė. Be to, vietomis buvo fiksuotos šalnos ore. Praeitos savaitės antroje pusėje virš Baltijos slenkant giliam ir lėtam ciklonui Vakarų Lietuvoje taip pūtė stiprus vėjas (14–18 m/s), kuris taip pat „pagreitino“ lapų kritimą“, – socialiniame tinkle rašė klimatologas G. Stankūnavičius.
Tačiau visai kitokie orai rugsėjo pirmoji pusė buvo vakarų ir pietų Europoje. Ten, anot G. Stankūnavičiaus, buvo fiksuota stipri karščio banga. O tai, anot jo, rugsėjo mėnesį, nutinka retai.
„Praeitos savaitės pradžioje ir prieš ją buvusį savaitgalį prie Europos (Portugalijos krantų) priartėjo beišsikvepiantis ex–uraganas „Danielle“. Nors buvo laukiama stiprių liūčių Iberijos pusiasalio kalnuotose regionuose, labiausiai šis buvęs tropinis sūkurys pasitarnavo kaip karšto oro nuo Sacharos pumpavimo mechanizmas.
Pietų ir vietomis centrinėje Prancūzijoje net 1,5 km aukštyje nuo žemės paviršiaus oro temperatūra pasiekė +20 – +25 °C ribą (tai nemodifikuotos tropinės oro masės rodiklis), o maksimali oro temperatūra 2 metrų aukštyje daugelyje Prancūzijos rajonų perkopė +30 °C su maksimaliomis reikšmėmis pietvakarinėje Prancūzijoje (+37 °C).
Daug kur buvo pagerintas šio laikotarpio temperatūros rekordas. Vėliau karščio banga silpo ir traukėsi į rytus, atnešusi kelias itin karštas dienas Balkanuose ir pietinėje Ukrainoje“, – socialiniame tinkle pirmadienį rašė klimatologas G. Stankūnavičius.
Praėjusios savaitės kritulių pasiskirstymas šalyje taip pat buvo įdomus, teigė jis.
„Jau minėtas ciklonas virš Baltijos jūros buvo besilpstantis, su keletu į spiralę besisukančių okliuzijos frontų. Jie ilgiausiai užsibuvo vakarinėje ir šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje, todėl Vakarų Lietuvoje vietomis iškrito beveik mėnesio norma (Klaipėdoje nuo praeito ketvirtadienio 58 mm, Nidoje ir Laukuvoje – 69 mm), kitur Žemaitijoje iki 25–30 mm, o, pavyzdžiui, Vilniuje – vos keli milimetrai kritulių“, – rašė G. Stankūnavičius.
Pirmadienį Lietuva, anot jo, patenka į „pietinio ciklono, keliaujančio nuo Rumunijos link centrinės Rusijos, užnugarį“.
„Pagrindinė šio ciklono intensyvių kritulių zona Lietuvos teritorijos nesieks, bet vėsioje ir drėgnoje oro masėje formuosis pavienės liūtys, vietomis pūs gūsingas vakarų–šiaurės vakarų krypties vėjas. Rytoj minėtas ciklonas jau bus Šiaurės Rusijoje, vėjas Lietuvoje susilpnės, tačiau išliks pavienių liūčių tikimybė“, – teigė klimatologas G. Stankūnavičius.
O nuo trečiadienio, anot klimatologo G. Stankūnavičiaus, slėgis ims sparčiau augti dėl iš vakarų artėjančios didelio masto aukšto slėgio srities, kuri per ketvirtadienį–penktadienį apims visą Vidurio ir dalį Vakarų Europos.
„Daugiausia be kritulių, išskyrus rytinę Lietuvos dalį. Oras palaipsniui vės, bet šalnų tikimybė nedidelė. Oro temperatūra naktimis sieks +4 – +9 °C (pajūryje +8 – +13 °C), dienomis +12 – +17 °C, savaitės antroje pusėje – +11 – +16 °C. Kitos savaitės pradžioje Šiaurės Europoje prognozuojamas gilus Atlanto ciklonas, kuris turėtų atnešti ir drėgnesnius bei šiltesnius orus. Nors prognozuojami orai labai „rudeniški“, vis vien jie bus vidutiniškai 1–2 °C vėsesni už daugiamečiu“, – prognoze socialiniame tinkle dalijosi klimatologas G. Stankūnavičius.
Anot jo, vėsu bus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Vidurio Europoje bei Balkanuose.
„Iš ten galutinai pasitrauks vasariški orai, tačiau šilti orai laikysis Portugalijoje ir didesnėje Ispanijos dalyje, kur dienomis oro temperatūra vis dar kils iki +25 – +30 °C. Vasaros tęsinys arba jau „bobų vasaros“ šiluma prognozuojama Šiaurės Amerikoje, ypač JAV Vidurio Vakaruose bei pietinėse valstijose, o pagrindinė tokios šilumos priežastis – didelio masto oro srautas iš Meksikos įlankos į šiaurę. Savaitės antroje pusėje ten oras bus vidutiniškai bent 10 °C šiltesnis už daugiametį“, – feisbuke rašė klimatologas G. Stankūnavičius.
O toliau tęsiasi ir Atlanto uraganų sezonas.
„Šiuo metu 1 kategorijos uraganas „Fiona“ siaučia virš Dominikos respublikos. Judėdamas į šiaurę ties Bahamais jis turėtų dar labiau sustiprėti, bet sausumai jokio poveikio neprognozuojama. Galiausiai savaitgalį, pasiekęs vėsias Atlanto akvatorijas prie Niūfaundlendo šis tropinis sūkurys ims silpti ir transformuosis į netropinių platumų cikloną. Kitas tropinis sūkurys – tropinė audra „Nanmadol“ dabar virš pietvakarių Japonijos. Nors pats sūkurys silpsta, prieš tai pasiekęs taifūno stadiją jis spėjo atnešti stiprias liūtis, sukelti galingas bangas Japonijos jūroje ir paliko daug gyventojų be elektros energijos. Toliau jo kelias prognozuojamas per centrinę Japoniją link Kurilų salų, kur turėtų galutinai nusilpti“, – rašė jis.
O kalbėdamas apie ilgalaikių prognozių teikiamus duomenis, klimatologas G. Stankūnavičius rašė, jog rudens šilumos galėtume laukti pirmą spalio mėnesio dešimtadienį.
„Kai Baltijos regioną pasieks stipresni oro srautai iš pietvakarių, na, o daugiau kritulių rytinėje ir centrinėje Lietuvos dalyje galėtume tikėtis paskutinę rugsėjo savaitę“, – socialiniame tinkle rašė klimatologas G. Stankūnavičius.