„Ačiū už aktualų straipsnį „Gydymo įstaigos durų plačiai dar neatvers“. Pagalvojau, kad jei dar tęsite temą, gal pravers mano patirtis. Šviežia, šiandieninė… Tik nenorėčiau viešinti vardo, nes kai kitą kartą teks kreiptis, klinikos personalas patenkintas nebus...
Sutikite, situacija, kai norint susisiekti su šeimos gydytoju reikia skambinti 91 kartą, nėra normali (skaičius neišgalvotas, telefonas užregistravo, kiek skambinta tuo numeriu, nes pati būčiau jį pamiršusi)“, – laiške rašo moteris.
Toliau ji dėsto, kad baigiantis karantinui paskambino į „Inesos“ kliniką dėl šeimos daktaro siuntimo vyresniam žmogui, kuriam keliskart per metus reikia LOR specialisto pagalbos. Atsiliepusi registratorė paskyrė laiką telefoninei konsultacijai, nurodė skambinti į registratūrą po 8-ių dienų.
Atėjus paskirtajam laikui tapo aišku, kad į kliniką prisiskambinti tiesiog neįmanoma.
„Galų gale, kai pavyko tą padaryti iš 91-o karto, registratorė pasiūlė skambinti dar kartą, nes, girdi, skambina daug žmonių, o šiuo numeriu su gydytoju sujungti ji negalinti, tik anuo, vieninteliu numeriu, kuris nuolatos užimtas. Logiška – juk ligonių daug, numeris – vienas.
Tik kam skirti dieną ir laiką tam telefoniniam „vizitui“ pas gydytoją, jei to laiko niekas nepaiso? Kai linija galų gale tapo laisva, matyt, nuo skambučių pavargusi registratorė keletą kartų mano skambučius tiesiog atmetė“, – rašo moteris.
„Suprantama, kad pandemija daug ką pakeitė ir mes privalome mokytis gyventi pagal naujas taisykles. Nuotolinės gydytojų konsultacijos ir elektroniniai siuntimai pas specialistus gal ir gali pagelbėti šioje nelengvoje situacijoje, tačiau gydymo įstaigų administracijos visų pirma turėtų labai gerai suplanuoti savo darbą ir gerbti pacientus bei jų laiką. O to kol kas bent kai kuriose Plungės gydymo įstaigose aiškiai trūksta“, – laišką pabaigia mūsų skaitytoja.
Nieko nelaukęs, „Žemaitis“ susisiekė su „Inesos“ atstovu Vytautu Klišoniu ir pasiteiravo, kodėl šios klinikos pacientams tenka taip ilgai vargti, norint susisiekti su savo gydytoju. Reikia pasakyti, kad reakcijos į mūsų kreipimąsi sulaukėme gana operatyviai.
Savo komentare, kurį gavome elektroniniu paštu, V. Klišonis rašo, kad atšaukus karantiną, tačiau koronavirusui niekur nedingus, „Inesos“ klinikoje, kaip ir kitose gydymo įstaigose, padaryta daug pasikeitimų.
„Pirmomis dienomis mes tikrai turėjome tokią sistemą, kaip jums parašęs žmogus apibūdino. Tačiau po keletos dienų pamatėme šią problemą ir sistema buvo pakeista. Dabar pacientui užtenka tik vieno skambučio – tai yra užsiregistruoti pas gydytoją, o jau paskirtą dieną pats gydytojas paskambina pacientui“, – rašo klinikos atstovas.
Tiesa, jis užsimena ir apie tai, kad būna gana kuriozinių situacijų, kai paskirtu konsultacijos metu gydytojai kartais negali prisiskambinti pacientams ir turi rinkti jų numerius daugybę kartų.
V. Klišonis atkreipė dėmesį ir į tai, kad karantino metu apribojus ar visai nutraukus kai kurių medicininių paslaugų teikimą susidarė ilgos konsultacijų su gydytojais laukiančių pacientų eilės, todėl kurį laiką laukti savo vizito ar telefoninės konsultacijos dar teks ilgiau.
„Pasitaiko ir situacijų, kai operacija buvo planuota, bet atidėta dėl karantino, ir dabar žmogui reikia susitvarkyti siuntimus, tyrimus ir kitus dokumentus „čia ir dabar“, nes atsirado laisva vieta operuotis kitą dieną ar panašiai. Tokie atvejai irgi stipriai išbalansuoja visus grafikus ir gydytojų planus, nes atsiranda neplanuotų darbų.“
Vis dėlto klinikos atstovas pasidžiaugė, kad bendrai skambučių į klinikos registratūrą mažėja. Esą dabartinė sistema veikia daug geriau. „Aišku, nesmagu, kad žmonėms teko susidurti su tokia situacija, bet ir mes visko negalime nuspėti, kas pasiteisins, o kas ne. Kartais mūsų planai „ant popieriaus“ ir realybė prasilenkia, todėl ir daromi pakeitimai, ieškome variantų, kaip pagerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę“, – laišką baigia V. Klišonis.
Išties nė vienas nenorėtume atsidurti tokioje situacijoje, kokią aprašė mūsų skaitytoja. Ir norėtųsi tikėti, kad klinika padarė išvadas ir realybėje, o ne „ant popieriaus“ palengvino pacientų registraciją. Nes vargu ar rastume tokį geležinės kantrybės žmogų, kuris po vieno tokio daug kantrybės ir nervų kainavusio bandymo susisiekti su savo šeimos gydytoju neimtų dairytis kitos poliklinikos ir kito, lengviau pasiekiamo gydytojo. Juk ne veltui sakoma, kad „balsavimas kojomis“ – pats efektyviausias.