Nors tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), tiek Vidaus reikalų ministerija (VRM) tikino, kad gaisravietėje dirbę ugniagesiai buvo aprūpinti visomis būtiniausiomis priemonėmis, savo tapatybės atskleisti nenorėjęs ugniagesys DELFI pasakoja visai ką kitą – statutiniai pareigūnai pačiame gaisre dirbo su kvėpavimo aparatais, tačiau išėję į lauką nuodingais dūmais kvėpavo be jokių apsaugos priemonių. Jo teigimu, savivaldybių ugniagesiai apskritai neturi dujokaukių, o visų gaisre dirbusiųjų apsauga susirūpinta tik antrąją gaisro dieną, tačiau ir tada pasiūlyti tik popieriniai, tokiomis aplinkybėmis praktiškai beverčiai, respiratoriai.
Ugniagesių profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas pateikia ir daugiau užkulisinių detalių apie didvyriais vadinamų ugniagesių darbo sąlygas – nuodų katile jie pareigos buvo įkalinti po 24 val. be galimybės pasikeisti aprangą, nusiplauti nuodingas medžiagas. Valgė ir poilsiavo toje pačioje sveikatai pavojingoje aplinkoje. Savo ruožtu PAGD direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas tikina, kad darbo ir poilsio režimas buvo sudėliotas tinkamai, pajėgų gaisravietėje pakako, o galimybė gauti pakaitinių apsauginių aprangų taip pat buvo.
Alytaus padangų perdirbimo įmonėje kilęs gaisras toli gražu nėra pirmoji tokio masto nelaimė Lietuvoje, tačiau tik po visuomenėje kilusio ažiotažo susirūpinta ir ugniagesių sveikata – jiems pirmą kartą pasiūlyta neplaninė medikų apžiūra.
Vienas ugniagesys pradėjo vemti krauju
Kilus gaisrui Alytuje buvo pasiųstos didelės ugniagesių pajėgos – nelaimės vietoje dirbo ir PAGD sistemai priklausantys, ir savivaldybėms pavaldūs ugniagesiai. Daugiau nei 20 metų darbo stažą turintis ir šiuo metu vienoje savivaldybėje dirbantis, tapatybės neatskleisti prašęs ugniagesys DELFI pasakojo, jog, nepaisant to, kad neturėjo jokių kvėpavimo apsaugos priemonių, tramdydamas ugnį bėgiojo iki paties gaisro židinio.
„Bėgiojom visur, iki pat židinio. Patį židinį gesino valstybinė priešgaisrinė, nes jie turi kvėpavimo aparatų. Mes, rajonas, neturim kvėpavimo aparatų, tai gesinti ten prie pat negalime, bet su žarnom, su viskuo bėgiojome iki pat židinio“, – kalbėjo vyras.
Pašnekovas tikino, kad pagal darbo sutartis dirbantys ugniagesiai iki šiol neturi jokių dujokaukių, o respiratoriai gaisravietėje atsirado tik antrą dieną. Ir tie – popieriniai.
„Mes netgi jokių dujokaukių neturime iki šių dienų. Dabar iš kažkokių lėšų nupirko dujokaukių, o ten, gaisre, gal tik antrą dieną pradėjo pirkti tuos popierinius respiratorius. Paskui, kai jau pasirodė, kad nieko jie nepadeda, tai gal apie ketvirtą, penktą dieną pasirodė geresni respiratoriai. Dujokaukių nupirko lyg pirmadienį, tai ketvirtą, penktą dieną“, – teigė ugniagesys.
Pasak vyro, gesinant šį gaisrą sušlubavo ne vieno ugniagesio sveikata. Nors viešai buvo skelbta, kad visiems jiems diagnozuotas pervargimas, pašnekovas tikino, kad vienas kolega netgi pradėjo vemti krauju. Be to, teigė jis, išėję iš gaisro židinio be kvėpavimo organus apsaugančių priemonių dirbo ir statutiniai pareigūnai.
„Vieną dieną gal dviese blogai pasijuto, kitą dieną irgi du. Vienas net krauju vemt pradėjo. Paaiškėjo, kad net ir dujokaukės, kurias nupirko, neapsaugo nuo tų smalkių, nuo to visko. Paskui jau galų gale lyg buvo galima su kvėpavimo aparatais eit, bet, kiek žinau, pagalbinius darbus vyrai ir vėliau dirbo be kvėpavimo aparatų.
Visur suodina, visur drėgmė. Sakykim, ir su kvėpavimo aparatais vyrai visą laiką negali būti. Jie išėję į išorę nusiima, keičiam balionus, o oras tai visur tas pats. Vėjas užsisuko, kaip duoda – tamsu, smarvė ir ten, kur mes būnam. Ten lauke nieko švaraus nėra“, – kalbėjo jis.
Tikina, kad visi ugniagesiai aprūpinti
Kaip laidoje DELFI11 sakė PAGD direktoriaus pavaduotojas G. Sakalinskas, esant bet kokiam incidentui, rūpinamasi ne tik gaisro gesinimu, bet ir ugniagesių sveikata. Jo teigimu, svarbiausia, jog būtų apsaugoti kvėpavimo takai.
„Kad ugniagesys galėtų vykdyti savo funkcijas, jam būtina turėti apsauginius drabužius ir priemones, kad jis tiesiogine to žodžio prasme nenukentėtų gaisre – nesušlubuotų jo sveikata, nekiltų grėsmė jo gyvybei ir panašiai. Visi mūsų ugniagesiai, kurie dalyvauja įvykus bet kokiems incidentams, visų pirma, turi turėti apsauginius ugniagesio drabužius – švarką ir puskombinezonio kelnes, pošalmį, šalmą, apsaugines pirštines, apsauginius ugniagesio batus, pagal poreikį – ugniagesio diržą. Svarbiausia – apsaugoti žmogaus kvėpavimo takus. Mūsų ugniagesiai aprūpinti suspausto oro kvėpavimo aparatais“, – kalbėjo G. Sakalinskas.
Jo teigimu, su suspausto oro kvėpavimo aparatu gelbėtojas gali išbūti maždaug pusvalandį. Pastebėjus, kad su šiais aparatais pareigūnai dirba tik gaisro židinyje, pašnekovas tikino, jog yra reglamentuota, kokias priemones ugniagesiai turi turėtų tokių incidentų metu.
„Situacija situacijai nelygu. Teisės aktais yra nustatyta, kokiais atvejais privalo dėvėti kvėpavimo apsaugos priemones ir, aš manau, kad šitie dalykai vykdomi“, – sakė G. Sakalinskas.
Vis dėlto VRM Medicinos centro direktorius, gydytojas Marius Buitkus pripažino, kad, jei ugniagesiai išėję iš pastato iš tiesų nedėvėjo puskaukių ar dujokaukių, sveikatai gali būti pakenkta.
„Konkrečiai kalbant apie tą gaisro gesinimą, kuris vyko, tai taip, pirmomis dienomis, jeigu savivaldybės ugniagesys dirbo be apsisaugojimo priemonių, didžiausias poveikis turėjo būti kvėpavimo takams ir apsinuodijimas smalkėmis“, – teigė medikas. Jis pabrėžė, kad po šio gaisro į VRM Medicinos centrą nesikreipė nė vienas pareigūnas. Medikas svarstė, kad tai galėjo lemti centro vieta – gydymo įstaiga įsikūrusi Vilniuje, tai yra maždaug 100 kilometrų nuo Alytaus.
Anksčiau komentuodama situaciją Alytuje vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė tikino, kad gaisre dirbusiems ugniagesiams iš valstybės rezervo buvo pristatyta 250 kvėpavimo takus apsaugančių kaukių, vos tik miesto meras Nerijus Cesiulis jų paprašė.
„Meras kreipėsi – 250 kaukių tą pačią dieną jam buvo pristatytos“, – tokią frazę trečiadienį LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė ji.
Vis dėlto paaiškėjo, kad Alytuje sudaryta ekstremalių situacijų komisija prašė 250 puskaukių, o gavo 100 viso veido kaukių. Dar 150 puskaukių, naudojamų ugniagesiams nesant gaisro židinyje, savvivaldybė portalui 15 min.lt teigė nusipirkusi pati.
„Telefonu buvo išaiškina, kad puskaukių tą minutę pateikti negali, gali pristatyti viso veido kaukių. Su gaisrininkais buvo aptarta, kiek viso veido kaukių reikia atvežti, ir buvo parašytas prašymas pateikti šimtą“, – 15min.lt sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Neringa Rinkevičiūtė.
Tai įvyko 21 d., šeštąją gaisro dieną.
Neturėjo kur persirengti, nusiprausti
Ugniagesių profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas stebėjosi, kodėl tokiame sveikatai pavojingame gaisre ugniagesiai turėjo dirbti net po 24 valandas. Jo teigimu, beveik visi gaisro gesinimo ir štabo vadovai keitėsi kas 12 val., o eiliniai ugniagesiai pareigos buvo tiesiog įkalinti nuodų katile.
„Nebuvo sudarytos sąlygos persirengti, nusiprausti po dušu, bent jau po tam tikro laiko, sakykime, 10 valandų. Visas 24 valandas sukosi ratu – tai židinyje, tai poilsiauja toje vietoje ir kvėpuoja garais nuo savo kostiumo. Alytiškiai, dzūkai ten įkvėpė žiaurų kiekį. 8 paras gesino, tai kiekvienas po dvi paras, po 48 valandas išdirbo gaisravietėje, gaisro židinyje. Tai nėra normalu“, – kalbėjo S. Džiautas.
Profsąjungos pirmininkas pabrėžė, kad visos nuodingos dalelės sėdo ne tik toje aplinkoje, kurioje ugniagesiai valgė ir ilsėjosi, bet ir ant jų darbinių drabužių.
„Kai ugniagesys iškvėpuoja kvėpavimo aparatą, išeina į švaresnę zoną, ne tokią kaitrią, ten dalelių ir kancerogeninių medžiagų yra krūvos. Nuo jo kostiumo garuoja kancerogeninės medžiagos, dioksinai. Jis išeina ilsėtis, valgo, geria, visa tai patenka į organizmą. Kad jie prisikvėpavo labai daug nuodingų medžiagų, tai yra faktas“, – įsitikinęs jis.
Pašnekovo teigimu, gelbėtojai iš tiesų nebuvo aprūpinti ir pakankamu kvėpavimo takus saugančių puskaukių kiekiu, jis pabrėžė, kad 2002 m. kilusio padangų gaisro Trakuose pamokos nebuvo išmoktos.
„Po 2002 m. gaisro Trakuose nebuvo padarytos išvados ir kiekviename automobilyje neatsirado šitų kaukių su filtrais“, – sakė jis.
DELFI primena, kad 2002 m. Trakuose liepsnojo UAB „Egapris“ priklausanti senų padangų surinkimo aikštelė. Jos plotas buvo 4 hektarai. Gaisras gesintas dvi paras.
Vis dėlto G. Sakalinskas tikina, kad departamentui priklausantys ugniagesiai galimybę pasikeisti apsauginius drabužius tokio didelio gaisro metu jau turi.
„Šio gaisro atveju ir visais kitais atvejais turime reglamentuotą gaisro gesinimo tvarką ir gaisro vadovas turi numatyti pertraukas pailsėti, pavalgyti, netgi pasikeiti drabužius, jeigu reikia. Šiandien sistemoje apsauginių aprangos elementų tikrai turime pakankamai ir ugniagesiai jau gali pasikeisti apsauginius drabužius. Nesakau, kad kiekvienas ugniagesys turi po pakaitinį apsauginį kostiumą, bet pasikeisti tikrai įmanoma“, – tikino G. Sakalinskas.
Paklaustas, ar tokią galimybę turėjo dirbusieji Alytaus padangų gaisre, pašnekovas atsakė: „Galimybių, aš manau, yra, tik ar buvo keičiamasi, šiandien negaliu pasakyti.“
Jis pridūrė, kad poilsio ir laisvo laiko ugniagesiams pakako, o dirbti po 24 valandas jie galėjo, nes yra tam paruošti.
Neplaninis sveikatos patikrinimas – pirmą kartą
Kaip teigia G. Sakalinskas, departamento skaičiavimu, per visą gaisro laikotarpį Alytuje dirbo apie 320 ugniagesių. Visiems jiems, anot pašnekovo, pasiūlytas neplaninis sveikatos patikrinimas ir, jei prireiks, bus suteiktos 10 dienų mokamos reabilitacijos atostogos. Nors G. Sakalinskas sutinka, kad tokio masto ir pavojingumo gaisras – ne pirmasis šalies istorijoje, ugniagesiams papildoma sveikatos apžiūra pasiūlyta pirmą kartą.
G. Sakalinsko teigimu, norą pasitikrinti jau yra išreiškę 100 gelbėtojų, tačiau ar toks patikrinimas neturėjo būti pasiūlytas ir po kitų, anksčiau kilusių, didelių ir pavojų sveikatai galinčių sukelti, gaisrų?
„Jeigu pareigūnas kreipiasi į gydymo įstaigą arba į mūsų specializuotą medicinos centrą, ten paslaugos ir galimybės visą laiką yra suteikiamos. Nebūtinai planiškai“, – tikina G. Sakalinskas.
VRM Medicinos centro direktorius M. Buitkus sutinka, kad patikrinti ugniagesių sveikatą po didelių ir stipriai pakenkti galinčių gaisrų tikrai reikėtų: „Aš manau, kad taip reikėtų reaguoti visada, jeigu nutinka tokių įvykių. Tik tam, aišku, turėtų būti numatyta lėšų.“
M. Buitkus pažymėjo, kad kol kas pareigūnų sveikatą prižiūrintis medicinos centras neturi duomenų, jog po panašių įvykių reikšmingai pablogėtų ugniagesių gelbėtojų sveikata.
„Žiūrint paskutinių metų statistiką, kokių nors reikšmingesnių sveikatos skirtumų tarp ugniagesių gelbėtojų ir dirbančių policijoje kaip ir nelabai yra. Yra vieno procento apimtis. Pavyzdžiui, mes žinome, kad kraujotakos sistemos ligomis daugiau serga ugniagesiai negu policininkai. Gal įtampa, dehidratacija gaisro metu, ypač, kai darbas užsitęsia daugiau nei 20 valandų. Bet didesnių skirtumų, kad galėtume sakyti, jog daug dažniau serga kvėpavimo ligomis, – nėra. Kaip pastebėjome, klausos sutrikimai irgi daugiau būdingi ugniagesiams, bet tas skirtumas tikrai nėra labai didelis“, – tikino M. Buitkus.
Priminė Juščenkos atvejį
Medikas laidoje taip pat pripažino, kad kol kas Lietuvoje nėra atliekama jokių tyrimų, kuriais būtų galima nustatyti dioksinų kiekį žmogaus kraujyje, tad prognozuoti, kokios pasekmės ateityje gali būti ugniagesių sveikatai, – praktiškai neįmanoma.
„Dėl tų sunkiųjų metalų, dėl ko dabar vyksta plačios diskusijos, vertinimų Lietuvoje nelabai yra buvę; tolimesnis poveikis, kiek tai paveiks ugniagesių gelbėtojų organizmą, tikrai nebus pastebimas iš karto, o po kokių dvejų ar trejų metų“, – teigė M. Buitkus.
Jis taip pat priminė į Ukrainos prezidentus kandidatavusio V. Juščenkos atvejį, kai 2004 m. politiką pakirto paslaptinga liga. Vėliau toksikologai dėl jo subjauroto veido įtarė, kad politikas galėjo būti apnuodytas dioksinu, tačiau šie duomenys nepatvirtinti iki šiol.
Dioksinai – grupė organinių molekulių, kurių sudėtyje yra chloro. Jos ilgaamžės ir yra gaunamos kaip daugelio pramoninių procesų, pavyzdžiui, atliekų deginimo, šalutiniai produktai. Žinoma, kad apnuodijimas dioksinais didina vėžinių ligų tikimybę ir gali tapti rimtų reprodukcijos ir vystymosi problemų priežastimi.
Nuodingiausias dioksinas – junginys, vadinamas 2,3,7,8-tetrachlorodibenzo-p-dioksinu (TCDD). 1976 metais Italijoje, Severo mieste, įvyko sprogimas, kurio metu į atmosferą buvo išmesta 20 kilogramų dioksinų. Tai – didžiausias žinomas populiacijos apnuodijimas dioksinais. Po nelaimės praėjus kelioms valandoms ant kai kurių vaikų odos atsirado į nudegimus panašių pažeidimų. Dar po dviejų mėnesių daugumos nelaimės apylinkės žmonių odą nusėjo nelygumai.
Kad pavojingo darbo poveikis ugniagesių sveikatai Lietuvoje netiriamas iki šiol, dėmesį atkreipė ir S. Džiautas, tačiau, jo teigimu, kitų šalių tyrimai rodo ne itin pozityvias tendencijas.
„Lietuvoje nėra daryta ilgalaikio poveikio tyrimų. Danijos, Australijos, Kanados tyrimai yra nustatę, kad ugniagesiai gyvena 5 metais trumpiau, nei vidutiniškai gyvena piliečiai. Vėžio rizika daug didesnė nei kitų piliečių“, – teigė jis.
Vis dėlto M. Buitkus ramina, kad pareigūnai medikų stebimi nuo patekimo į sistemą ir kol kas išaugusios vėžio rizikos esą neužfiksuotos.
„Mes esame medikai, mes remiamės statistika. Ta statistika vedama metai iš metų. Ponas Džiautas sako, kad daugėja vėžinių susirgimų. Taip, užsienio literatūroje jų gausėja, bet statistiką mes vedame nuolat – paskutinių ketverių metų statistikos duomenimis, nėra tokių žymių paūmėjimų po kokių nors rezonansinių gaisrų“, – teigė jis.
Gali paveikti imuninę ir nervų sistemą, sukelti vėžį
Kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, didelis dioksinų kiekis gali sukelti trumpalaikį poveikį: odos pažeidimų, pavyzdžiui, chloraknę ar odos patamsėjimą, kepenų funkcijos sutrikimų.
Kaip teigiama PSO tinklalapyje, ilgalaikis dioksinų poveikis kur kas rimtesnis: imuninės, nervų, endokrininės sistemos pažeidimai, reprodukcinių funkcijų susilpnėjimas.
Yra nustatyta, kad dėl lėtinio dioksinų poveikio gyvūnams vystosi keletas tam tikros rūšies vėžinių ligų. Nuodingiausio dioksino TCDD poveikį sveikatai PSO Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra vertino 1997 ir 2012 m. Ši medžiaga priskirta prie žmogaus sveikatai pavojingų kancerogenų. Tiesa, mokslininkai nustatė, kad TCDD nedaro įtakos genetinei medžiagai, o nedidelis kiekis šio dioksino vėžio rizikos padidinti neturėtų.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras skelbia, kad Į organizmą dioksinai patenka tiek per kvėpavimo sistemą, odą, tiek ir su maisto produktais, vandeniu.
„Dioksinų poveikis ypač stiprus besivystantiems embrionams (galimi apsigimimai) ir naujagimiams, jiems pagal svorį tenka santykinai didelės šių teršalų koncentracijos. Dioksinų poveikis siejamas su virškinimo sutrikimais (riebaus maisto netoleravimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas), apetito praradimu, svorio sumažėjimu, raumenų, pilvo bei galvos skausmais, galvos svaigimu ir edema, širdies ir kraujagyslių, inkstų ir šlapimo pūslės, kasos veiklos, miego sutrikimais, depresija, energijos praradimu ir kt.“, – rašoma centro internetiniame puslapyje.