Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, jų darbai turi parodyti, kad priims tikrai rimtus sprendimus.
Panašu, kad planuojamus naujos valdžios darbus visiškai nustelbia koaliciją ištikęs Žemaitaitis.
„Nedraugiškai besielgiantys vaikinai pridirbo nesąmonių. Dabar jūs norite, kad aš labai racionaliai komentuočiau jų programą, – piktinosi liberalas Simonas Gentvilas ir tęsė, – kai jie deda krūva po krūvos ant Lietuvos reputacijos. Tai dabar labai svarbu kiek padidins vieną ar kitą mokestį? Nebesvarbu!“.
Pirmą kartą koalicijos sutartyje įtrauktas specialus punktas, kad generaliniai prokuratūrai pareikalavus, Seimo narys be jokių ceremonijų ir papildomų procedūrų atsisako teisinės neliečiamybės, gali būti suimamas ir patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
„Simptomatiška su kokiomis reputacinėmis rizikomis jau yra užprogramuojama šiai valdančiajai daugumai susidurti“, – teigė konservatorius Mindaugas Lingė.
„Reikalausime, kad atsisakytų neliečiamybės iš karto. Mums labai rūpi, kad nebūtų Europoje plintantis antisemitizmas, o patys daro viską, kad taip atsitiktų. Aš kovosiu prieš šitą valdančiąją daugumą“, – tikino E. Gentvilas.
Koalicijos sutartyje svarbiausi 12 punktų
Be postų ir ministerijų dalybų koalicijos sutartį sudaro 12 punktų.
„Kuo didesnės abstrakcijos, tuo mažiau ir sunkiau yra kažkam prieštarauti“, – sakė M. Lingė.
Rasa Budbergytė atkirto žurnalistams, ar jie kur nors yra matę daugiau konkretesnę koalicijos sutartį.
„Mes jau, kai rengėme tą sutartį, tai tikrai peržiūrėjome visas, kiek buvo pasirašyta Lietuvoje“, – aiškino ji.
Svarbiausiu naujos valdžios prioritetu įsirašė gynybą. Įsipareigojo apsaugoti gyventojus nuo išorės grėsmių, užtikrinti reikalingą gynybos finansavimą, laiku priimti Vokietijos brigadą, stiprinti gynybos pramonę ir visokeriopai remti Ukrainą.
Dar, kad Lietuvoje gyvenimas per artimiausius ketverius metus pagerės iš esmės: didės vaiko pinigai, visiems pradinukams bus įvestas nemokamas maitinimas, sumažintas PVM vaisiams ir daržovėms, bus leista sugrįžti atgal į visuomeninį elektros tiekimą, planuojama kurti kelių fondą, didinti socialinę paramą, pertvarkyti antrąją pensijų pakopą.
„Siūloma net svarstyti pakeisti pensijų indeksavimą, kas reikalautų daugiau lėšų. Reikia papildomų lėšų ir krašto apsaugai, ir kitoms prioritetinėms sritims. Tai akivaizdu, kad valstybės finansų subalansavimas nėra lengvas, nekeičiant iš esmės mokestinės naštos“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
M. Lingė sakė, kad jam toks jausmas lyg rinkimai dar nebūtų pasibaigę ir Vyriausybę formuojančios politinės jėgos savo tikslus įvardina taip, kad dar norėtų įtikinti rinkėjus.
Taip pat nauja valdančioji koalicija įsipareigoja stabdyti konservatorių pradėtas švietimo reformas.
„Na, mokinių skaičius klasėje su tam tikru fiksuotu dydžiu ir valstybės finansavimu. Jos yra žalingos regionams“, – tikino „Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė.
Savo ruožtu dabartinė švietimo ministrė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad tikrai dabar nenori užsiimti kokia nors piktdžiuga.
„Aš tikrai noriu palinkėti, kas besiimtų šito portfelio, didelės sėkmės. Todėl, kad tai labai sunki tema“, – aiškino ji.
Vienas iš punktų skirtas sveikatos apsaugai. Medikai prašo nesiimti nieko drastiško, o svarbiausia – neapgalvojus pasekmių.
„Praeita valdžia labai skubėjo ir daug kas nebuvo apgalvota taip, kaip reikia. Aš linkiu, aš nesitikiu nieko, nes politikai įvairūs būna“, – tikino Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Numato didesnį mokesčių progresyvumą
Naujoji valdžia aiškina, kad jokių mokestinių staigmenų nebus. Bet paklausus, iš kokių pinigų visas pažadėtas gerybes žada įgyvendinti, kalba tik apie viena.
„2 iš 3 koalicijos partnerių informavo savo rinkėjus ir atvirai deklaravo, kad numatomas didesnis mokesčių progresyvumas“, – aiškino demokratas Lukas Savickas.
Žada apmokestinti daugiau uždirbančius, tarifą taikyti nuo visų gaunamų pajamų. Tiesa, nuo kokios ribos žmogus laikomas daug uždirbančiu, viešai dar nesakoma.
„Mes tikrai nesame apgalvoję tarifų. Kaip sakiau, sėsim, kalbėsim“, – komentavo R. Budbergytė.
Taip pat pridūrė, kad reiktų siekti, jog tokių mokesčių būtų galima tikėtis nuo 2026 m.
„Kai kalbame apie pajamų mokesčio didinimą, net nesvarbu, ar tai būtų įmonių, ar gyventojų, dažnai yra neigiamas šalutinis poveikis, kuris pristabdo investicijas“, – aiškino N. Mačiulis.
Tiesa, koalicijos sutartyje nėra nė vieno žodžio nei apie LGBT bendruomenę, nei apie partnerystę. Nepaisant to, žmogaus teisių gynėjai turi vilties, kad nauja valdžia šio klausimo visam laikui stalčiuje neužrakino.
„Tas pažadas, kuris yra įrašytas į koalicijos sutartį apie socialiai teisingesnę Lietuvą, [tikimės] bus įgyvendintas. Ir partnerystės priėmimas yra socialiai teisingesnės Lietuvos kūrimo klausimas. Ir smurto prieš moteris mažinimas, ir žmonių su negalia teisių klausimai“, – komentavo Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Praėjusią kadenciją partnerystę žadėjo įteisinti ne tik Laisvės partija ir liberalai, bet ir socialdemokratai.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: