Kodėl Belgija pasidavė Kremliaus spaudimui?

Belgijai ir Prancūzijai areštavus Rusijos vyriausybinius aktyvus belgų užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas galiausiai pranešė, kad Belgija pasiekė sprendimą „atblokuoti sąskaitas, naudojamas ambasadų veiklai, po to bus panaikintas ir kitų sąskaitų areštas“.

Tačiau sprendimą gaubia migla, kurioje klausimų daugiau nei atsakymų. Ar Belgija pasidavė Rusijos spaudimui?

Kodėl iš pradžių paskelbta apie Rusijos aktyvų įšaldymą, aiškiai išskiriant diplomatinį imunitetą turinčias įstaigas, o šiandien Belgijos užsienio reikalų ministras kalba apie sąskaitų, „naudojamų ambasadų veiklai“ atblokavimą? Sprendimas Belgijoje dėl aktyvų įšaldymo priimtas teismine tvarka, nes jo vykdymu užsiėmė antstoliai, tad kodėl sprendimas atblokuoti sąskaitas, regis, yra politinis?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, tarptautinės diplomatinės teisės ekspertė Erika Leonaitė pažymėjo, kad išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į tokį Rusijai priklausantį turtą, kuriam taikoma Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių ar Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių nustatyta apsauga.

Tai reiškia, kad diplomatinių atstovybių sąskaitos negalėtų būti įšaldomos, o patalpos areštuojamos, nors iš pirminių pranešimų buvo sudarytas įspūdis, kad Vienos konvencijų saugomos įstaigos liko nepaliestos ir kad laikinosios apsaugos priemonės buvo nutaikytos tik į Rusijos bendrovių turtą.

Buvo pranešta, kad į sąrašą dėl turto arešto buvo įtraukti beveik visi didieji Belgijos bankai, bendrovė „Eurocontrol“, reguliuojanti judėjimą oro erdvėje virš Europos, Rusijos bendrovių atstovybės, išskyrus tas, kurios turi diplomatinį imunitetą, Rusijos stačiatikių bažnyčios Belgijos arkivyskupija, nevyriausybinių organizacijų atstovybės ir žiniasklaidos priemonės.

Turto areštas vykdomas remiantis Hagos arbitražo teismo sprendimu. Pagal šį sprendimą Rusija privalo išmokėti buvusiems „Jukos“ savininkams 50 mlrd. JAV dolerių.

Naujausias Belgijos pranešimas apie ambasadų veiklai naudojamų sąskaitų atblokavimą ir kitų sąskaitų arešto panaikinimą kelia diskusijas, ar prisidengiant tarptautine diplomatine teise Rusija nedarė politinio spaudimo Belgijai.

Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala atkreipia dėmesį į įvykių eigą: iš pradžių Belgija paskelbia apie aktyvų įšaldymą, o po kelių dienų savo sprendimą atšaukia nepateikdama aiškaus pagrindimo.

„Tačiau tarp šių dviejų sprendimų buvo labai akivaizdi ir priešiška Rusijos reakcija, tam tikra prasme neturinti precedento. Rusija labai aiškiai pasakė, kad į šiuos veiksmus, kuriuos laiko nedraugiškais sau, ji gali atsakyti lygia tokiais pat instrumentais, tai yra gali sustabdyti Belgijos galimybes disponuoti turtu, kuris yra Rusijoje, ir tokiomis priemonėmis bandyti pasiekti sau palankų sprendimą. Toks akivaizdžiai priešiškas ir grasinantis Rusijos tonas, panašu, davė rezultatą. Per kelias dienas Belgija atšaukė pirminį savo sprendimą, kuris pirmiausia buvo grindžiamas teisiniais argumentais, tai nebuvo sankcijų politika“, - pabrėžė L. Kojala.

Europarlamentaras Gabrielius Landsbergis teigia, kad būtų apgailėtina, jei įtarimai dėl galimo politinio Rusijos spaudimo Belgijai pasitvirtintų.

„Teisės viršenybės principas turėtų būti kertinis akmuo, kuriuo remiantis priimami sprendimai“, - sako G. Landsbergis.

Politikas pasakoja dirbęs Belgijoje 2007-2010 m. ir susidūręs su situacijomis, kai Belgijos pareigūnai girdavosi pakankamai artimais ryšiais su Rusijos pareigūnais.

„Tais metais buvo ir įvairių konfliktinių situacijų, kilo įtarimų apie parduodamas vizas, kai Belgijos ambasada tarpininkavo rusų oligarchams gaunant Šengeno vizas. Tokių skandalų buvo. Būtų apgailėtina, jeigu panašūs darbeliai turėtų atgarsį ir tokiose bylose. Kita vertus, aš neabejoju, kad „Jukos“ interesams atstovaujantys teisininkai greičiausiai mėgins patikrinti kiekvieną turto rūšį, kuri esą yra naudojama diplomatinėms Rusijos reikmėms. Manau, kad istorija dar nesibaigė. Jei Rusija bandys pasakyti, kad tam tikri aktyvai ar vertybiniai popieriai yra naudojami diplomatinių atstovybių poreikiams, manau, tai bus kvestionuojama“, - sako G. Landsbergis.

Jis taip pat pažymėjo, kad Belgijos atvejis ne vienintelis: aktyvai įšaldyti Prancūzijoje, panašios bylos ruošiamos kitose valstybėse. „Būtų labai gaila, jei Belgija išsišoktų kaip blogasis pavyzdys“, - sako politikas.

DELFI primena, kad 2014 m. liepos 18 d Hagos arbitražo teismas priėmė sprendimą dėl „Jukos“. Pagal šį sprendimą Rusija turi sumokėti buvusiems šios įmonės akcininkams 50 mlrd. JAV dolerių, taip pat padengti 65 mln. JAV dolerių bylinėjimosi išlaidas.

„Hulley Enterprises“ turėtų gauti 39,9 mlrd., „Yukos Universal“ – 1,8 mlrd., o „Veteran Petroleum“ – 8,2 mlrd. JAV dolerių.

2014 m. lapkričio mėn. Rusija apskundė Hagos teismo sprendimą dėl 50 mlrd. JAV dolerių kompensacijos buvusiems „Jukos“ akcininkams ir padavė apeliaciją.

Hagos arbitražo teismas iš Rusijos gavo pareiškimą dėl anksčiau priimto sprendimo netinkamumo, tačiau, anot ekspertų, tai neatleidžia Rusijos nuo įsipareigojimo mokėti kompensaciją.