Tačiau dar prieš pusmetį J. Blažytė davė atvirą interviu DELFI, kuriame užsiminė ir apie silpnąją, jos nuomone, santykių su vyru pusę – šeimoje jie neturi taisyklių.
„Taisyklių nebuvimas ne visada yra blogai. Tokiose šeimose, kurios visą gyvenimo adrenaliną ir skonį gauna iš santykių aiškinimosi ar net svaidymosi lėkštėmis, taisyklės nereikalingos. Jos tik trukdytų šiai „prasmingai“ veiklai. Tačiau tokiose šeimose, kaip mūsų, kurių pagrindinė raiška ir veikla yra visuomenėje, versle ir politikoje, taisyklės tarnauja, kaip įrankis santykių aiškumui. Kai taisyklėse numatytos šeimos vertybės, tikslai, asmeninės laisvės ir pagarbos vienas kitam sąvokos, nebereikia gaišti laiko svarstymams, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Taip pat diskusijoms, kas yra moralu, kas – ne, kas yra toleruotina, kas – ne“, – aiškino ji.
Sutiko tekėti, nes žinojo, kad galės gyventi prasmingai
Tąkart žurnalistų paprašyta pasakoti apie savo pažinties su V. Uspaskichu istoriją, ji tikino, kad tokie vyrai, kaip jis, nelieka nepastebėti moterų.
„Kai jis man pasipiršo, iš karto sutikau tekėti, nes žinojau, kad su juo daug ką gyvenime galėsiu nuveikti prasmingo. Buvo daugiau nei aišku, kad turėdamas tokį protą ir gebėjimus, jis bus ir turtingas, ir žymus, o man tereikia tik šiek tiek jį paskatinti ir jam padėti. Arba bent jau netrukdyti“, – tuomet pasakojo J. Blažytė.
Ji sakė su vyru esanti kartu ne todėl, kad išsaugotų santuoką, o todėl, kad tiesiog jie dar turi, ką veikti, judviejų santykiuose.
Akcentavo turinti galimybę rinktis
„Aš susiejau savo gyvenimą su ryškiu žmogumi – lyderiu, todėl tokios galimybės, kaip nebūti dėmesio centre, tiesiog nėra. Ir net neverta pradėti dėl to kankintis. Jei jau tas dėmesys pradės labai varginti ir nuo buvimo Uspaskicho žmona taps nepakeliamai sunku, visada yra galimybė išeiti gyventi į mišką ir ten ištekėti už kokio nors medyje gyvenančio tarzano“, – tada sakė ji.
Paklausta, kas gyvenime jai svarbiausia, moteris aiškino, kad pirmoje gyvenimo pusėje jai buvo svarbiausia sukurti gerovę sau ir savo šeimai.
Dabar – palikti savo žinias ir patirtį ateinančioms kartoms.
Širdį išliejo knygoje
Savo ruožtu V. Uspaskichas dar penktadienį pats asmeniškai išplatino pranešimą žiniasklaidai apie tai, kad praėjusių metų pabaigoje išleista rusiškai parašyta jo biografinė knyga „Mano ligos ir priešai – mano geriausi mokytojai“ jau išversta į lietuvių kalbą.
Nors komentuoti skyrybų detales V. Uspaskichas atsisako, jo parengtoje knygoje galima rasti ne vieną paaiškinimą, kodėl 25-erius metus besitęsusi santuoka galėjo subyrėti.
Iš karto po padėkų, kritika: tikras vyras lyderis su tokia moterimi negyvens
„Vyras ir moteris – tai skirtingos gyvos būtybės, kurių prigimtis visiškai kitokia, ir niekas negali išklysti iš savo kelio“, – dar knygos įžangoje rašo jis.
Nors pripažįsta esantis nuoširdžiai dėkingas žmonai Jolantai, nes ji padėjo jam pažiūrėti į save iš šalies, ką padaręs jis pradėjo geriau suprasti save, priduria, kad jos pastarojo meto elgesys tik įrodė seniai jam žinomas tiesas.
„Deja, bet būtent ji įrodė, kas atsitinka, kai pažeidžiamas Visatos dėsnis, bylojantis, kad vyro pareiga – saugoti moterį nuo lyderystės. Kai moteris pradeda kištis ne į savo reikalus ir gyvena ne pagal savo paskirtį, žalojama jos psichika. Ji tik galvoja, kad save realizuoja, iš tikrųjų tai iliuzija, kuri padaro nelaimingą ne tik ją, bet ir jos aplinkos žmones.
Tokia moteris žlugdo ne tik save, bet ir šalia esančius vyrus, moteris, kolektyvus ir taip pažeidžia moteriškos ir vyriškos energijų balansą. Ir visai nesvarbu, kur tai vyksta – visuomenėje, įmonės, valstybės valdyme ar šeimoje. Jei tai vyksta šeimoje ir moteris sako: „taip nusprendžiau, taip ir bus“, „aš nusprendžiau ir mes statysime namą“, žinokite, kad šeimos nebeturite. Tikras vyras lyderis su tokia moterimi negyvens, tai prieštarauja vyriškai prigimčiai pagal Visatos dėsnius“, – knygoje aiškina V. Uspaskichas.
Išsiskyręs su pirmąja žmona ilgai vienišas nebuvo
Joje jis taip pat pasakoja apie judviejų pažinties pradžią. Svarsto, kad greičiausiai dėl Jolantos jis ir nusprendė pasilikti Lietuvoje.
„Atkūrus nepriklausomybę likau Lietuvoje, tačiau greičiausiai todėl, kad tuo metu sutikau Jolantą ir mačiau ją kaip būsimą žmoną. Įsteigėme savo bendrovę ir viskas ėjo kaip sviestu patepta“, – prisiminimais dalijosi jis.
Tiesa, su pastaruoju teiginiu greičiausiai nesutiktų pirmoji jo žmona. Svetlana Uspaskich viešai ne kartą yra pasakojusi, kad į Lietuvą atvyko kartu su vyru, o parašą ant skyrybų dokumentų jis išpešė apgaule. Esą po to dar ir įkalbėjo moterį grįžti į gimtąją Baltarusiją, kur ji sužinojo, kad vyras antrą kartą vedė.
Tačiau pirmajai žmonai savo knygoje V. Uspaskichas dėmesio skyrė nedaug.
Vyras turi parodyti, koks ryžtingas lyderis yra
Bet nesigėdijo jis pasidalinti trumpalaikių santykių prisiminimais. Kalbėdamas apie juos ne kartą pabrėžė, kad moterys, jo supratimu, turi būti nuolankios vyrams.
„Labai svarbu suprasti: jei vyras neparodo, kad yra ryžtingas, yra lyderis, jei kažkokiu būdu nepasireiškia visuomenėje, moteris šalia jo jaučiasi nesaugi. Dar blogiau, jei vyras tarnauja tik moteriai. Ji intuityviai jaučia, kad yra neapsaugota nuo pačios jausmų. Taip surėdytas pasaulis“, – konstatavo jis.
Knygoje V. Uspaskichas aprašė situaciją, kaip vieną merginą, kuri atvyko pas jį „ir dėl darbo, ir šiaip į svečius“, esą netyčiomis (nes paprasčiausiai pamiršo, kad atvažiavo kartu su ja) paliko vieną jo laukti automobilyje šaltą žiemos vakarą. V. Uspaskichas prisiminė, kad grįžęs rado ją besipurtančią iš šalčio, tačiau nesiskundžiančią.
„Moters gebėjimas net tokiomis situacijomis išlikti moterimi, daug ką apie jas pasako. O galbūt anksčiau moterys kitaip užgrūdintos buvo?“, – retoriškai klausė jis.
Vis pasigirsdavo įtarimų dėl romanų su kitomis moterimis
Žiniasklaidoje ne kartą buvo viešinami esą ir kiti V. Uspaskicho ryšiai su įvairiomis moterimis. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį kone visa spauda mirgėjo antraštėmis apie neva naują politiko simpatiją, buvusią šokėją Anželiką Filipovič. Moteris vėlų vakarą buvo pastebėta jo bute, jie ne kartą kartu rodėsi viešumoje.
Tąkart žurnalistų paklaustas, kas ji, V. Uspaskichas tik atšovė, kad pas jį lankosi daug svečių. Esą vienos merginos sriubą verda, kitos langus valo. Pati A. Filipovič vėliau savo garbę gynė teisme, kur įrodė neesanti V. Uspaskicho meilužė. Tokią žinią buvo paskleidęs vienas leidinys.
Itin draugiškus santykius jis palaikė ir su buvusios grupės „Dinamika“ dainininke Irma Jurgelevičiūte.
Prisiminė pažinties pradžią
Savo ruožtu knygoje kalbėdamas apie žmoną, V. Uspaskichas gyrė jos drąsą. Prisimindamas, kaip su Jolanta susipažino, jis pasakojo nustebęs, kad jį, tuomet dar menkai pažįstamą rusą, nemokantį nė žodžio lietuviškai, vienturtė atkaklaus kovotojo už nepriklausomybę dukra sutiko pakviesti į savo 25-ąjį gimtadienį.
Maža to, neišsižadėjo jo ir tuomet, kai dieną prieš patyrė traumą, todėl į šventę atvažiavo pamušta akimi.
„Draugai nesiliovė stebėjęsi: ji – pirmūnė mokykloje, universitete, vienintelis tėvų vaikas, tautiškiausias miestas, draugai iš to paties sluoksnio... Tačiau nepaisant viso to, čia buvo ir pirmasis bučinys. Nuo to laiko pradėjome susitikinėti kaip pora“, – prisiminė jis.
Neslepia širdgėlos: rožės pradėjo nebedžiuginti
V. Uspaskichas neslėpė – taip ja susižavėjo, kad kasdien ištisus metus jai dovanodavo po gražiausią ir ilgiausią turguje rastą rožę.
„Žinoma, rožės buvo dovanojamos iš visos širdies, todėl džiugindavo akį labai ilgai – jos kambaryje niekada netrūko gėlių. Taip romantiškai prasidėjo mūsų santykiai. Manau, reikėtų papasakoti, kada ir kodėl lioviausi kiekvieną dieną dovanoti rožę. Tai buvo tuo metu, kai dar nebuvome susituokę, bet jau beveik gyvenome po vienu stogu jos tėvų namuose. Kartą, po eilinio susitikimo užvažiavome pas jos draugę, ir aš palikau ją ten. Susitarėme, kad vėliau atvažiuosiu jos paimti. Atvažiavau jos pasiimti ir ji išėjo be rožės... Atsisėdo į automobilį ir aš jos paklausiau: „O kur rožė?“. Ji ramiai atsakė, kad pamiršo. Tada jai sakau: „Gerai, aš palauksiu, o tu nueik ir pasiimk ją.“ Ji rado kažkokią priežastį neiti. Supratau, kad mano dovanojamos rožės jos jau nedžiugina. Taip baigėsi mano širdžiai mielas ritualas: kiekvieną dieną specialiai važiuoti į turgų, išrinkti gražiausią gėlę ir padovanoti ją mylimai moteriai.
Mielos moterys, neatimkite iš vyrų tokio iš pirmo žvilgsnio atrodytų menkniekio, kuris iš tikrųjų nematoma gija stipriai susieja mylinčias širdis“, – mokė jis.
Jautė nuolatinį palaikymą
J. Blažytės pareiškimas skirtis paduotas iki Lietuvos apeliacinio teismo paskelbto nuosprendžio V. Uspaskichui.
Š. m. vasario mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvusį Darbo partijos vadovą europarlamentarą V. Uspaskichą bei Seimo narį Vytautą Gapšį išteisino dėl sukčiavimo, bet jie lieka kalti dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo ir privalės sumokėti atitinkamai 6,8 tūkst. ir 3,6 tūkst. eurų baudas.
Apeliacinis teismas pakeitė 2013 m. liepą paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Darbo partijos byloje.
Kalbėdamas apie užsitęsusį teismų maratoną, V. Uspaskichas taip pat dėkojo Jolantai: „Ji daug ką prisiėmė sau ir padėjo metodikos srityje, nes man reikėjo ne tik rasti priežastį, bet ir subalansuoti savo būklę, pataisyti šlubuojančią sveikatą, susitvarkyti nervų sistemą“.
Knygoje jis daug puslapių skiria psichologinei ir fizinei sveikatai. Džiaugiasi, kad žmona jį palaikė ir kilus susidomėjimui šia sritimi. Net ragino jį išbandyti netradicinę mediciną.
Įžvelgia savo kaltę: nesugebėjau jos apsaugoti nuo lyderio pozicijos
„Jaučiau ir jos palaikymą, paskatinimą – ji mokėjo pabrėžti mano kaip lyderio savybes, tikriausiai, tai vyko intuicijos lygmenyje, tačiau jai patiko mano ryžtas žengti į priekį. Manau, kad jos meilė padėjo man daug ko pasiekti ir daug ką įveikti. Įkvėpimas suteikdavo papildomų jėgų. Tikriausiai, nė vieno iš mūsų neaplenkia patirtis, kurią mes įgyjame.
Man nepavyko jos apsaugoti nuo lyderio pozicijos, o juk vyro pareiga – saugoti moterį nuo lyderystės, nes ji griauna moters psichiką. Moterys, klaidingai manydamos, kad tai jų savirealizacija, ir, pačios to nesuprasdamos, griauna savo ir artimųjų gyvenimą. Jų šeima tampa ne pilna, pažeidžiama vyro ir moters santykių harmonija“, – savo kaltę dėl sugriuvusių santykių knygoje pabrėžė jis.
Tačiau kartu pridūrė buvęs patenkintas, kaip įmonę valdo Jolanta, nors dabar sprendimo jai patikėti verslą ir kiek gailisi.
Tikina, kad svarbiausia žmonai tapo pinigai
„Tada mes vienas kitu visiškai pasitikėjome, ji man buvo geriausias draugas šiame gyvenime. Tačiau šiandien matau, kaip ją žlugdo lyderystė. Anksčiau būčiau pasakęs, kad ji atrado save šiame darbe, tačiau šiandien susilaikysiu nuo bet kokių komentarų, nes matau, kaip griūva jos psichika, kaip jai sudėtinga išlaikyti tą balansą „20–60–20“, kaip vis sudėtingiau rasti bendrą kalbą su pagrindiniais mūsų įmonių vadovais.
Kaip bebūtų keista, nors ji ir moteris, bet svarbiausiu dalyku šiandien jai tapo pinigai, visa kita – paskui. Tačiau blogiausia, kad pastaruoju metu jos akyse nematau laimės, vaikams sunku rasti balansą tarp tėvų. Toks tas poveikis, kai vairą į rankas paima moteris<...> Bet kokiu atveju, vyras lyderis pagal Visatos dėsnius negali, net neturi teisės būti valdomas žmonos“, – aiškino jis pridūręs, kad visuomet stengėsi būti geru vyru.
Pavyzdžiui, kai sulaukdavo žmonos skambučio ir ji pasakydavo, kad nesijaučia gerai, važiuodavo pas ją į Kėdainius ir vidurnaktį.
Skiriasi su žmona
DELFI primena, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas dar sausio 27 d. gavo J. Blažytės pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Tai DELFI patvirtino teismo atstovė Guoda Paužaitė.
Bylos medžiaga perduota civilines bylas nagrinėjančiai teisėjai, tačiau teismo posėdis dar nepaskirtas – laukiama, kol savo poziciją dėl skyrybų išsakys atsakovu patrauktas V. Uspaskichas.
Skyrybų bylos teismuose nagrinėjamos neviešuose posėdžiuose, todėl daugiau informacijos apie santuokos nutraukimo bylą teismas oficialiai negali pateikti.