76 metų amžiaus ganytojas ne kartą yra minėjęs, jog tradicijos švęsti gimtadienius nebuvo jo šeimoje. Dažniau minėti vardadieniai. Tačiau metuose yra diena, kurią kardinolas visada mielai prisimena.
Kaip DELFI sakė Vilniaus arkivyskupijos kurijos sekretoriatui vadovaujanti Aldona Dalgėdaitė, arkivyskupui metropolitui labai svarbios kunigystės metinės, minimos per Šv. Juozapą. Tuomet Jo Eminencija paprastai apsilanko ir Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje.
Vyskupijos dvasininkai gimtadienio proga kardinolą sveikina per tradicinius mėnesio susitikimus. „Visi drauge pasimeldžia, bet kažkaip ypatingiau tos dienos nemini”, – sakė kurijos sekretoriato vadovė pridurdama, jog pernai Kardinolo švęsta75 metų sukaktis buvo „truputį priverstinė”.
Popiežiui nusiuntė atsistatydinimą
Prieš metus jubiliejaus proga sveikintas Vilniaus arkivyskupas kardinolas A. J. Bačkis, kaip įprasta 75 metų sulaukusiems dvasininkams, Šventajam Tėvui nusiuntė atsistatydinimo raštą. „Tačiau kol nėra paskirtas naujas arkivyskupas, kardinolas toliau eina savo pareigas. Šiuo metu situacija yra tokia”, – sakė A. Dalgėdaitė.
Kaip rašė DELFI, Prancūzijoje augęs Lietuvos diplomato sūnus A. J.Bačkis į Lietuvą keliavo per Filipinus, Nigeriją, Kosta Riką, Turkiją, diplomatinę tarnybą Vatikane, kur rūpinosi Rytų Europos Bažnyčia.
Paklaustas, kas kunigystės metais labiausiai įsiminė, kardinolas minėjo kai kurias žmonių išpažintis, atliktas su dideliu nuoširdumu arba sunkumu. „Tada tikrai jaučiausi prisilietęs prie žmogaus sielos”, – yra sakęs Vilniaus arkivyskupas.
Kai buvo mažas, būsimas dvasininkas apie daug ką svajojo, tačiau vieną kartą rašinėlyje parašė: „Aš noriu būti kunigu, kuris vadovauja kitiems kunigams“.
Į Lietuvą grįžo po 50 metų
Kardinolas A. J. Bačkis gimė 1937 metų vasario 1-ąją Kaune. Po metų šeima išvyko į Paryžių, kur kardinolo tėvas dirbo diplomatu.
Į Lietuvą būsimasis kardinolas grįžo tik po 50 metų. 1991-aisiais popiežiui Jonui Pauliui II įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją, A. J. Bačkis paskirtas Vilniaus arkivyskupu metropolitu, dar po dešimtmečio – trečiuoju Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu.
Pirmuoju kardinolu XVI amžiaus pabaigoje buvo Vilniaus vyskupas kunigaikštis Jurgis Radvila, antruoju praėjusiame amžiuje – Kaišiadorių vyskupijos apaštalinis administratorius Vincentas Sladkevičius.