Su specialistais kalbamės apie tai, kaip vyksta orų prognozavimas, kas lemia vienokius ar kitokius orus, kodėl prognozės nuolat keičiasi.
Kodėl skiriasi skirtingų tarnybų prognozės
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė aiškindama, kaip vyksta orų prognozavimas, teigė, kad norint prognozuoti, būtina įvertinti dabartinę meteorologinę situaciją – ne tik Lietuvos, bet ir aplinkinių šalių. Surinkti šiuos duomenis labai padeda šiuolaikinės technologijos, visgi prognozuoja žmogus.
„Prognozuojant tenka priimti konceptualų sprendimą – kas yra svarbiausia, t. y. kokia situacija tą dieną tavo šalyje yra pagrindinė. Tam reikia išanalizuoti ir skaitmenines orų prognozes, nes kompiuteris gali pateikti daug daugiau įvairių variantų, kaip gali vystytis procesas. Žmogui tereikia visus šiuos variantus įvertinti ir atrinkti pagal situaciją labiausiai tikėtiną. Taigi dabartinė aparatūra žmogaus tikrai nepakeičia. Ji tik gali jam pateikti daug greičiau ir daug daugiau informacijos, bet išvadas visgi tenka padaryti žmogui“, - aiškino pašnekovė.
Paklausta, kodėl skirtingų tarnybų prognozės gali gerokai skirtis, specialistė pabrėžė, kad reikėtų atsirinkti, kas pateikia informaciją – tam tikros šalies meteorologinė tarnyba ar mėgėjai, kurie tiesiog išsitraukia iš interneto skaitmeninių prognozių duomenis ir labai gražiai grafiškai juos pateikia. Tačiau pastarieji remiasi vieninteliu modeliu, kurį nusipirko ar laisvai išsitraukė. Dažniausiai tai globalūs JAV modeliai, kurie laisvai teikiami internete, taip pat pastaruoju metu labai populiaru informaciją traukti iš norvegiškų tinklapių.
„Todėl ir atsiranda labai skirtinga informacija. Visgi nacionalinių tarnybų duomenys turėtų būti gana panašūs. Aišku, paklaida gali būti, nes žmogiškasis faktorius visgi turi įtakos. Specialistai paprastai gilinasi į savo šalies orus, o prognozuodami juos kitur labiau pasitiki pasirinktu skaitmeniniu modeliu. Tačiau jie renkasi ne iš vieno, o jau iš keleto pagalbinių modelių ir, panaudodami savo patirtį, pritaiko tą modelį, kuris atitinkamoje situacijoje dažniausiai pasitvirtina. Bėda ta, kad norint daryti tikslias išvadas, reikėtų labai gausaus archyvo, kaupiamo šimtmečiais, o meteorologija yra palyginti jaunas mokslas ir jo neturi. Dar ir dėl to gali atsirasti netikslumų.
Be to, visi skaičiavimų rezultatai priklauso nuo mokslo pažangos ir nuo to, kiek investuojama į meteorologijos mokslą, kaip mes pažįstame atmosferą ir joje vykstančius procesus. Neretai, dar nespėję jos pažinti, bandome ją keisti ir sujaukiame. Pavyzdžiui, viename regione pristatome daug didelių gamyklų ir į atmosferą pastoviai kyla šilumos srautas, kuris gali padėti prasidėti lietui ar sukelti kokį kitą reiškinį. Mes, sinoptikai, nebespėjame taip greitai sukaupti visų duomenų apie pokyčius aplinkoje – kur pastatyta nauja gamykla, kur nusausinta teritorija ar iškirstas miškas. O juk visa tai turi įtakos prognozuojant orus“, - pasakojo V. Ralienė.
Kas klysta dažniau – technika ar žmonės?
Pasak jos, ne visose vietovėse pavyksta prognozuoti tiksliai. Pavyzdžiui, kuri nors teritorija dar pateko į šiltesnę oro masę arba dar užsiliko lietaus debesys, nors visoje Lietuvoje buvo prognozuojami ir iš tiesų laikėsi priešingi orai.
„Daug kas priklauso ir nuo subjektyvių dalykų. Jei prognozuojama, kad temperatūra Lietuvoje svyruos tarp 18 ir 23 laipsnių, žmogus, kuris buvo ten, kur termometras rodė 23 laipsnius, sakys, kad diena buvo šilta, tačiau jei temperatūra siekė tik 18 laipsnių, jis prisimins vėsią dieną. Štai Vilniuje šeštadienį buvo saulėta ir šilta diena, o Vidurio Lietuvoje lijo. Taigi Vilniaus gyventojams galėjo atrodyti, kad savaitgalį prognozuotas lietus – klaida, o Ukmergėje net labai gerai palijo. Visgi kiekvienas atvejis, kai prognozė nepasitvirtina, yra kruopščiai analizuojamas: kas buvo nenumatyta, kas praleista. Pasitaiko, kai keletą dienų iš eilės orai lietingi, o mūsų skaičiavimai lietaus nerodo. Tuomet visada konsultuojamės su mokslininkais, kurie įvertina, kas atsitiko, ką praleidžia mūsų technika. Kartais būna subjektyvios priežastys, kai žmogus surenka per mažai papildomos informacijos, bet dažniausiai priežastys objektyvios – atmosferoje vykstančių procesų žinių lygis dar per menkas, kad galėtume idealiai prognozuoti, nes technika visų procesų neapima“, - aiškino sinoptikė.
Pašnekovės teigimu, daugiausiai lėšų meteorologijos sričiai skiria tos šalys, kurių gyventojų gerovės, turto ir net gyvybės apsauga priklauso nuo tikslių prognozių. Tai šalys, esančios arčiausiai vandenyno, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Norvegija. Jų gyventojams pirmiesiems tenka atlaikyti stipriausius vėjus ir liūtis. Taip pat daug pinigų skiria JAV, kur siaučia tornadai ir uraganai. Pietryčių Azijos valstybėms, kuriose taip pat sudėtingos meteorologinės sąlygos, padeda labiau išsivysčiusios šalys. Tuo tarpu Lietuva būtų per vidurį.
„Ji nėra labai toli pažengusi, bet nėra ir prie atsiliekančiųjų, net Europos kontekste. Visgi technologijos šiandien vystosi labai greitai. Regis, atsinaujinai, bet praėjo treji metai ir mūsų galingi superkompiuteriai, kurie lyg ir tenkino mūsų poreikius, jau pasirodo morališkai pasenę. Labai norėtųsi, kad galėtume atsinaujinti dažniau, tuomet ir informacijos daugiau galėtume apdoroti. Beje, lietuvių lūkesčiai, lyginant su kitų šalių piliečiais, skiriasi. Kitur žmonės daugiau gyvena šia diena. Jie labiau domisi trumpalaikėmis prognozėmis – ar einant į kiną reikia pasiimti skėtį, ar rytoj, kai vaikus leis į mokyklą, lis. Mes pripratę planuoti labai toli į priekį: šis savaitgalis geras, bet gal kitas bus dar geresnis. Tačiau jei pirmadienį būtų galima surašyti prognozę visai savaitei, niekur pasaulyje sinoptikai nedirbtų visą parą“, - teigė V. Ralienė.
Kaip orą Vilniuje paveikė Balbieriškio bažnyčios gaisras
Pasak klimatologės dr. Audronės Galvonaitės, prognozuoti orus sudėtinga ir todėl, kad viskas, kas vyksta atmosferoje, kas į ją patenka, juos gali iškreipti.
Jos teigimu, orus veikia absoliučiai viskas – ir iškastas tvenkinys kieme, ir nukirsti medžiai, ir sukeista pieva su dirva, nes orai labai priklauso nuo paklotinio paviršiaus įšilimo. Nuo jų prasideda grandininė reakcija, dėl kurios sinoptikas niekuo dėtas: modeliai rodo vieną situaciją, o gyvenimas – kitą.
„Jeigu taip lengva būtų prognozuoti, amerikiečių erdvėlaiviai visada pakiltų laiku, tačiau dažnai girdime, kad jie vėluoja dėl oro sąlygų. O juk tam skiriamos milijoninės lėšos. Taip yra todėl, kad visi procesai, kurie patenka į atmosferą, iš karto paveikia orus. Pavyzdžiui, kai sudegė Balbieriškio bažnyčia, buvo skelbiama labai karšta, giedra diena, tačiau gaisras prisidėjo prie debesų formavimosi. Iš pradžių atskilo vienas debesiukas, tada prisidėjo bažnyčios pelenai ir Vilniuje pradėjo lašnoti. Taigi su prognozėmis visame pasaulyje didelių problemų turi net tie sinoptikai, kurie gauna didžiulį finansavimą, nes kiekvienas iš mūsų lemia orų kaitą. Netgi praskridęs lėktuvas gali pakeisti orus. Jis gali prisidėti prie debesų formavimo, gali padėti jiems sklaidytis – priklausomai nuo esamų sąlygų. Atmosfera yra pati judriausia, labiausiai pažeidžiama ir mažiausiai nuspėjama Žemės sritis Mano kabinete kabo toks plakatas: „Klimatas – tai, ko mes tikimės, o orai – tai, ką gauname“. O gauname tai, ko nusipelnome. Jei pasižiūrėtumėte nuotraukas, kas dabar darosi Kosmose – taigi šiukšlynas. Argi tai neveikia atmosferos? Juk skeveldros iš Kosmoso jau ant galvų krenta, vyksta įvairios cheminės reakcijos“, - teigė A. Galvonaitė.
Tikslių prognozių nebus niekada?
Klimatologė abejoja, ar kada nors pavyks pateikti šimtaprocentines orų prognozes, kadangi jokia skaičiavimo mašina negali įvertinti visų galimų situacijų, galiausiai jų visų niekada ir nežinosime. Kaip galima nuspėti, kad įvyks atominė avarija Fukušimoje? Neretai jau žinant tam tikrus įvykius, galima nuspėti jų priežastis. Štai jei išgirstame, kad Australijoje dega miškai, žinome, kad susiformavo su vandenynų veikla susijęs ir karštus orus planetoje lemiantis reiškinys El Ninjo. Jei Australija skęsta potvyniuose, susiformavo pragaištingas liūtis lemiantis La Ninjo. Šie reiškiniai paliečia atmosferoje vykstančius procesus visame pasaulyje.
„Jei kažkur dega didžiuliai plotai, į atmosferą pasklidę karšto oro srautai susiduria su šaltu oru, formuojasi atitinkami kamuoliniai debesys, kurie turi siaurą pagrindą, bet labai ilgi į aukštį. Iš tokio debesies ant jūsų namo gali pilti kaip iš kibiro, jūsų daržą gali suniokoti audra ir škvalas, o kaimynui net neklius“, - aiškino pašnekovė.
Dabartinė klimato kaita, pasak specialistės, taip pat turi įtakos orų nepastovumui, nes išbalansuota visa cirkuliacija: tirpsta ledynai, keičiasi jūrų įšilimas, nebesusiformuoja tradicinės oro masės.
„O tie, kurie nori tikslios prognozės savo vietovėje, tegu pabando patys prognozuoti stebėdami debesis – kaip keičiasi jų forma, aukštis. Pavyzdžiui, po giedrų orų pamatome plunksninius debesis. Tai reiškia, kad mūsų link artėja ciklonas. Vėliau plunksniniai debesys pavirsta sluoksniniais, dar vėliau – aukštais kamuoliniais, kurie leidžiasi, tampa gausesni, didesni, keičia savo spalvą. Taigi galima nuspėti, kada prapliups. Iš dalies gali padėti paukščių ir gyvūnų elgesys, nes jie išlaikę sugebėjimą greičiau pajusti slėgio pokyčius“, - teigė A. Galvonaitė.