JAV Midilburio koledže matematikos ir ekonomikos bakalauro, Prinstono universitete – optimalios veiklos tyrimų ir finansų inžinerijos magistro laipsnį įgijusi M. Dargužaitė karjerą pradėjo 1999-aisiais investicijų banke „Donaldson, Lufkin & Jenrette“ Niujorke, vėliau septynerius metus dirbo JAV investicijų banke „Goldman Sachs“, buvo jo viceprezidentė, Strateginio turto paskirstymo grupės vadovė, investicijų, rizikos, naujų investicinių produktų ir filantropinės iniciatyvos komitetų narė.
Į Lietuvą M. Dargužaitė grįžo tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus kvietimu ir 2011-ųjų vasarą tapo ūkio ministro Rimanto Žyliaus patarėja. Lietuvoje M. Dargužaitės karjera ilgai netruko nė vienoje darbovietėje.
2014-ųjų vasarį M. Dargužaitė pasitraukė iš „Investuok Lietuvoje“ generalinės direktorės posto. Nuo 2015-ųjų kovo iki gruodžio ji vadovavo Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ technologijų centrui Lietuvoje, tačiau iš jo pasitraukė. Prieš tapdama Vyriausybės kanclere, M. Dargužaitė buvo Danijos investicijų bendrovės „Northern Horizon Capital“ valdybos narė.
M. Dargužaitė buvo kviesta dalyvauti savivaldos rinkimuose kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais, bet interviu „Lietuvos žinioms“ sakė, kad pasiūlymas siekti tik tarybos nario, bet ne mero pareigų būtų jos neįvertinimas. Rinkimuose M. Dargužaitė nedalyvavo ir aiškino, kad žurnalistų buvo neteisingai suprasta.
Žurnalistas Andrius Tapinas penktadienį pareiškė ir tikėjęsis, kad M. Dargužaitė Vyriausybės kanceliarijoje ilgai nedirbs.
„Kai Milda Dargužaitė pernai gruodžio 13 buvo paskirta Vyriausybės kanclere, dauguma diskutavo, ar ištemps metus, ar ne. Aš buvau toje pusėje, kad turėdama asmeninį premjero pasitikėjimą, tikrai išdirbs bent metus prieš eidama ieškoti naujų iššūkių.
Pralaimėjau. 11 mėnesių“, – feisbuke rašo A Tapinas.
A. Katauskas: klausimas buvo, kada ji išeis
Viešųjų ryšių specialistas A. Katauskas pastebi: užsienyje dirbę ir išsilavinimą įgiję asmenys Lietuvoje liaupsinami, jiems keliami didžiuliai lūkesčiai, tačiau dirbti versle ne tas pat kaip valstybės tarnyboje.
„Yra vienas dalykas, apie kurį mažai diskutuojama – išliaupsinimas. Pas mus vienareikšmiškai pagal nutylėjimą apie didžiulę patirtį versle įgijusius žmones kažkodėl manoma, kad jie yra puikiai tinkantys valstybės tarnybai.
Valstybės tarnyba yra visai kitas žvėris, ir tas akivaizdu. Manau, kad tiek su M. Dargužaitės atėjimu, tiek išėjimu iš organizacijų, pradedant „Investuok Lietuvoje“, baigiant dabartinėje kanclerės pozicijoje, turėtume pradėti kalbėti ir apie tai, kad ne visais atvejais verslo patirtis yra geriausia ten, kur sprendimus priiminėja ne akcininkai, o sprendimai priimami kiek kitais pagrindais“ , – DELFI sakė A. Katauskas.
Pasak A. Katausko, dažnai pritraukiant jaunus lyderius iš užsienio, jų patirtis verslo struktūrose, užsienio universitetuose įgytas išsilavinimas pripažįstama kaip neabejotinas privalumas. „Lyg ir iš karto tai reiškia, kad jie bus visa galva geresni nei esantys Lietuvoje. Taip automatiškai sukeliami ir žmonių lūkesčiai“, – aiškina komunikacijos specialistas.
Pašnekovo aiškinimu, priešingai nei versle, neužtenka gauti akcininkų, vadovų leidimą ir imtis kadrų kaitos. Tuo metu M. Dargužaitės atveju, sako jis, tai ir matyta. Tai atsispindėjo ir viešojoje erdvėje. Kovą Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai surinko parašus po peticija, kuria prašė premjero Sauliaus Skvernelio spręsti dėl kanclerės galimybių toliau vadovauti.
Pasak A. Katausko, akivaizdu, kad tai, kas tinka versle, kur turi kur kas daugiau galių ir kur taisyklės kitokios, netinka biurokratiniame mechanizme. Čia reikia kitokio priėjimo.
„Štai čia, manau, ji ir pasimovė, ir, manau, mes pasimauname visi. (…) Iš vienos pusės, iš karto tik ateinančiam žmogui sukuriame gelbėtojo aureolę, sukuriame jam didžiulį spaudimą iš viešosios erdvės, kad dabar jis ateis ir padarys, jis pradeda daryti, bet vėliau supranta, kad po apačia esantis mechanizmas visai kitoks nei versle“, – aiškino A. Katauskas.
Todėl, sako jis, po skandalo dėl kanceliarijos reformos klausimas buvo ne ar, o kada M. Dargužaitė bus priversta trauktis.
M. Dargužaitė: ruošiuosi naujiems iššūkiams
„Šiandien paskelbiau apie savo pasitraukimą iš Vyriausybės kanclerės pareigų. Šį žingsnį gerai apgalvojau ir iš anksto informavau Premjerą, kad būtų užtikrintas darbų tęstinumas. Esu labai dėkinga jam už suteiktą galimybę ir pasitikėjimą, vykdant svarbius pokyčius valstybiniame sektoriuje.
Per šiuos metus pavyko pramušti ledus ir pradėti konsoliduoti besidubliuojančias buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas, ateityje sutaupant 40 mln. EUR per metus. Pagaliau pajudėjo ledai ir valstybės IT valdyme: bus steigiamas vienas valdymo biuras ir konsoliduojamas IT ūkis – ne tik sutaupant milijonus per metus, bet svarbiausia, užtikrinant, kad e-paslaugos piliečiams ir verslui būtų patogios bei integruotos per visas institucijas.
Bet svarbiausia, manau, yra tai, kad valstybinėse institucijose pamažu pradeda keistis požiūris, atsiranda daugiau entuziazmo, noro siekti geresnių rezultatų, efektyviau dirbti. Per šiuos metus sutikau labai daug puikių, motyvuotų žmonių, kurie nuoširdžiai dirba valstybės labui. Labai vertinu jų didžiulį indėlį, vykdant labai reikalingus mūsų valstybei pokyčius.
Neišvengiamai visos reformos sulaukia ir stipraus pasipriešinimo bei įvairių emocijų. Tačiau tai neturėtų stabdyti labai reikalingų reformų daugelyje sričių. Labai tikiuosi, kad inicijuoti pokyčiai bus tęsiami ir įgyvendinti greitai ir sėkmingai.
Po šių netrumpų ir turiningų metų, ruošiuosi naujiems iššūkiams“, – penktadienį savo feisbuko paskyroje paskelbė M. Dargužaitė.