„Svarbus politinis signalas“
Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė laidoje teigė, jog naujame sankcijų pakete – bent keli nauji ribojimai.
„Tiek importui, tiek eksportui, kai kurioms prekių grupėms iš ir į Rusiją. Tai susiję ir su plieno, metalo komponentais, su kai kuriomis kitomis prekėmis kaip cigaretės. Taip pat yra draudžiama bet kokia veikla, ar tai būtų turizmas, arba investicijos su aneksuotomis teritorijomis. Tai yra tos teritorijos, kurios yra ne Ukrainos Vyriausybės rankose.
Taip pat yra įvesti apribojimai žmonėms, kurie dalyvavo šiuose aneksijos veiksmuose – 29 asmenys, 7 įmonės sankcionuotos. Dauguma tų įmonių dirba gynybos pramonės srityje“, – į aštuntą sankcijų Rusijai paketą nugulsiančias sankcijas laidoje vardijo užsienio reikalų viceministrė J. Neliupšienė.
Ji taip pat teigė, jog šiuo sankcijų paketų ES piliečiams bus draudžiama būti Rusijos valdomų įmonių valdybose, kolektyviniuose organuose.
„Manau, kad tai tikrai yra žingsnis pirmyn, reikia dar jį plėsti, įtraukti kitas galimas įmones. Ir kitas elementas – klausimas yra kriterijus, kaip patenkama į sankcionuotų asmenų, arba įmonių sąrašą. Atsiranda naujas kriterijus, kad jeigu bandai apeiti sankcijas, yra bandoma jų išvengti, taip pat gali būti sankcionuotas“, – kalbėjo J. Neliupšienė.
Ji sutiko, jog surežisuotuose referendumuose Ukrainoje dalyvavę asmenys, kuriems sankcijos yra paskelbtos, nebūtinai bandys patekti į ES. Bet tai yra svarbus politinis signalas.
„Kad visi kiti, kurie prisidės prie tokių, ar panašių veiksmų, lygiai taip pat gali būti sankcionuoti“, – teigė viceministrė.
„Procesas Briuselyje nėra pats lengviausias“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Vytis Jurkonis laidoje teigė, jog ES sankcijos rodo principinę poziciją. Jis taip pat sutiko, jog geriau tokios sankcijos nei jokių.
„Kad mes matome, jog eskalacija vyksta, jog Kremliaus politika nesikeičia. Ir mes į tai reaguojame. Manau, kad tą signalą yra labai svarbu siųsti. Aišku, kad Lietuva norėtų, jog tas signalas būtų dar stipresnis. Bet vis dėl to, suprantant, kad procesas nėra pats lengviausias Briuselyje, kad reikia koordinuoti su kitomis valstybėmis, tikrai tenka sutikti, kad geriau toks signalas nei jokio“, – kalbėjo V. Jurkonis.
Jis teigė, jog sankcijos taip pat rodo, kad ES vis labiau ir labiau supranta, kad sankcijas reikia ne tik skelbti, bet ir įgyvendinti.
„Man panašu, kad bandoma užkardyti sankcijų apėjimo galimybes, įsidėti tam tikrus saugiklius, kad tai nebūtų daroma taip masiškai, kaip kad buvo daroma anksčiau“, – teigė VU TSPMI politologas.
Viceministrė: Lietuva mano, kad sankcijų paketai gali būti platesni
Užsienio reikalų viceministrė J. Neliupšienė, paklausta, kodėl naujuoju sankcijų paketu nebandoma visiškai uždrausti energetinius išteklius iš Rusijos, priminė, jog naftai ribojimai jau nustatyti.
„Naftai jau yra įvesti ES apribojimai, dar balandžio mėnesį pakete. Kas šiuo metu įvyko, kas yra šiame – tai naftos kainų lubos. Sankcijos yra numatytos net transportavimui Rusijos naftos į trečiąsias šalis. Taip pat – transportavimo paslaugų draudimui.
Šios sankcijos yra susietos su didžiųjų pasaulio šalių sprendimu, kad tokie apribojimai turėtų būti nustatyti ir globaliame pasaulyje“, – sakė J. Neliupšienė.
Ji taip pat pabrėžė, jog sankcijos yra įgyvendinamos ne tik ES šalių, JAV ir Jungtinės Karalystės, bet naftos transportavimo paslaugų sankcijos būtų išplėstos globaliai.
Viceministrė J. Neliupšienė laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ pabrėžė, jog išlaikyti vienybę ir pasiųsti signalą dėl įvykdytos aneksijos, toliau vykdomos agresijos – sankcijos įvedamos.
„Ir tie (sankcijų, aut. p.) paketai – importo, eksporto ribojimai, Europos Komisijos (EK) nuomone, sieks iki 9 milijardų žalos, jei taip galima sakyti. (…) Tai yra labai politiškai svarbus signalas, kad mes reaguojame. Kad ES tarptautinė bendruomenė reaguoja. Ar mes norėjome daugiau? Taip, mes manome, kad tie paketai turėtų būti platesni.
Nes kaip matome – didžiausias poveikis yra finansinių sankcijų, kai yra bankai sankcionuojami, kai ne tik keletas, ar dalis vienos rūšies prekių, bet visa prekių grupė. Darbo, kur eiti toliau ir ką daryti toliau, tikrai yra. Ir Lietuva tikrai ne kartą pabrėžė ir šiose derybose pabrėžė, kad mes turime būti pasiruošę judėti toliau“, – laidoje sakė viceministrė J. Neliupšienė.
Svarbios ne tik sankcijos
Politologas V. Jurkonis laidoje teigė, jog jei prieš metus būtume išgirdę, kokios sankcijos bus taikomos Rusijai, tada būtume sakę, jog tai yra neįtikėtina. Jis sutiko, jog kadangi jos buvo ištęstos laike, tai verslai rado būdų jas apeiti. Tačiau tai vis tiek yra žingsnis į priekį
„Ir kad Rusijos ekonomikai suduotas milžiniškas smūgis. Problema ta, kad visos tos sankcijos yra ištęstos laike. Ir dalis įmonių sugebėjo prisitaikyti, sankcijos buvo apeinamos. Maža to, dalį sankcijų poveikio kompensavo labai staigiai išaugusios energetikos kainos.
Stiprios sankcijos yra reikalingos, nepaisant to, kiekvienas žingsnis į priekį yra žingsnis į priekį. Bet tai negali būti vienintelis dalykas“, – pabrėžė jis.
V. Jurkonis priminė, jog galioja ne tik sankcijos, bet vyksta ir finansinė parama Ukrainai, parama ginklais.
„Visi šitie dalykai turi būti daromi kartu. Nes jei jau tik įsiveliame į diskusiją „arba–arba“, arba pradedame save plakti, kad galbūt mes jau nepajėgūs daugiau sankcijų pasiekti, tai tik į naudą Kremliui. Reikia susikaupti, padėti Ukrainai maksimaliai, daryti spaudimą Kremliui yra pagrindinis ir vienintelis receptas“, – tikino VU TSPMI politologas V. Jurkonis.
Viceministrė J. Neliupšienė pabrėžė, jog šios sankcijos nėra reakcija į grasinimus panaudoti branduolinį ginklą, o reakcija į Ukrainos teritorijų aneksiją.
„Manau, kad tada reakcija būtų tikrai ne sankcijos“, – tikino ji.
Laidos „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ pašnekovė J. Neliupšienė teigė, jog ES tolerancijos V. Putino veiksmams nėra.
„Jeigu tolerancija būtų, tai jokių sankcijų šiuo metu nebūtų. Taip, tenka apgailestauti, kad yra šalių, kurios nori, kad mes mes turėtume išimtį plieno prekyboje, dujų transportavime ar laivyboje. Bet derybos vyksta ir susitarimas yra pasiekiamas. Ir tos sankcijos atsiranda“, – aiškino ji.
„Variantų Rusijai lieka vis mažiau“
Politologas V. Jurkonis teigė, jog sankcijos Rusiją tikrai paveikė. Bet galimą dramatišką jo poveikį, anot jo, kompensavo kylančios energetikos resursų kainos.
„Mes, aišku, labai sekame tai, kas vykta mūsų parduotuvėse, mūsų ekonomikose, infliacija ir visa kita. Panašūs procesai matomi ir Rusijoje lygiai taip pat. bet kartu išnyko prekių asortimentas, ypač nukentėjo sektorius, kuriam yra reikalingos technologijos, dalis įmonių buvo priverstos užsidaryti, ar imituoti savo veiklą. Tai sankcijos tikrai yra jaučiamos.
Bet pačiam Rusijos biudžetui, kaip ir sakiau, sankcijų poveikį, kuris galėjo būti dramatiškas, kompensavo kylančios energetinių resursų kainos“, – sakė VU TSPMI politologas V. Jurkonis.
Jis pabrėžė, jog šis kompensavimas yra laikinas dalykas. O viso pasaulio suvokimas, kas yra šios situacijos kaltininkas, anot jo, lems, kad Rusijos situacija bus vis sudėtingesnė.
„Rusijos izoliacija tik didėja. Ir variantų, kur jiems nukreipti tuos resursus, nes jeigu anksčiau Rusija naudodavosi Baltarusija apeiti sankcijas, dabar bandys apeiti per centrinės Azijos valstybes. Bet tų variantų vis mažiau ir mažiau. Ir situacija Rusijai tikrai nėra gera. Sankcijos veikia, reikia tik turėti ryžto ir valios jas tęsti ir stiprinti“, – teigė VU TSPMI politologas V. Jurkonis.
Visą laidą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ žiūrėkite čia: