Kodėl Rusija vėl žvangina branduoliniais ginklais: šįkart į akis krenta kelios svarbios detalės

Bus imamasi priemonių, skirtų nestrateginių branduolinių ginklų parengimui ir panaudojimui praktikuoti. Tokia biurokratiška formuluote Rusija paskelbė apie pratybas, į kurias įtraukė ir kaimyninę Baltarusiją. Ir nors tai ne pirmos panašios pratybos, o ir Kremliaus branduoliniai grasinimai skambėjo daug sykių, šį kartą dėmesį patraukė kelios iki šiol neakcentuotos detalės. Kokia yra jų svarba?

Tai, kad šią savaitę formaliai naujai kadencijai prisaikdintas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė Rusijos kariuomenei surengti branduolinių ginklų pratybas, regis, neturėjo nieko nustebinti.

Pradėjęs atvirą karą Ukrainoje, V. Putinas nuo pirmųjų dienų griežtino branduolinę retoriką, vis užsimindamas apie Rusijos strateginį arsenalą, o vasarį kreipdamasis į tautą perspėjo, kad branduolinio karo pavojus yra „realus“. Panašiai jis kalbėjo ir vadinamosios Pergalės dienos (Rusijoje Pergalės Europoje Antrajame pasauliniame kare data minima gegužės 9-ąją, o ne gegužės 8, kaip beveik visoje likusioje žemyno dalyje) minėjime – vėl priminė apie tokio karo pavojų.

Panašiais kone apokaliptiniais pareiškimais apie branduolinį karą pastaruoju metu svaidėsi ir Kremliaus išlaikytinis – neteisėtasis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka.