Vyriausybės išvados visada reikalingos, jei projektu siūlomi pakeitimai yra susiję su valstybės biudžetu, tačiau jų prašoma ir įvairiems kitiems projektams. Vadovaujantis Seimo statuto 138 str. 4 dalimi, Vyriausybė išvadas Seimui dėl įstatymų projektų pateikia per 4 savaites nuo Seimo valdybos paprašymo. Tiesa, kas vyksta, kai į terminą nespėjama – neapibrėžta.
Prezidentūra nesulaukia išvadų
Vyriausybės reikalingų nesulaukia įvairūs projektai, tarp jų – ir atėję iš Prezidentūros. Štai Seimo valdyba Prezidentūros Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo keitimo projektui Vyriausybės išvadų paprašė 2021 m. gruodžio 30 dieną, tad terminas išvadai pateikti suėjo dar sausio pabaigoje.
Šiuo projektu siekiama suteikti savivaldybėms didesnį finansinį savarankiškumą skolintis investicijoms į projektus, skirtus prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką.
Išvados dar laukia ir įstatymo projektas dėl sportininkų premijų, kuriuo siekiama panaikinti sportininkų diskriminaciją negalios pagrindu. Seimo valdyba šiam projektui paprašė Vyriausybės išvados 2021 m. lapkričio 24 d., tad terminas išvadai pateikti suėjo 2021 m. gruodžio gale.
Prezidentūra, kaip sakė portalui Delfi jos atstovai, laukia ir Teisėkūros pagrindų įstatymo tobulinimo projektų, kuriuo numatyta detaliau reglamentuoti teisės aktų projektų poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimą bei numatyti LRP galimybę įstatymus pasirašyti el. parašu.
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjo, Prezidentūros Vidaus politikos grupės vadovo Povilo Mačiulio teigimu, Vyriausybės išvadų nepateikimas laiku yra bandymas „marinuoti“ pateiktas įstatymines iniciatyvas.
„Seimo statute aiškiai įvardinta: jei paprašoma Vyriausybės pateikti išvadą, ji turi būti pateikta per keturias savaites. Išvada gali būti teigiama ar neigiama, tačiau kol jos nėra, negali vykti svarstymo procesas parlamente.
Pavyzdžiui, išvados dėl Prezidento inicijuoto fiskalinės drausmės įstatymo, kuriuo siekiame sudaryti galimybę savivaldybėms skolintis projektų įgyvendinimui, t.y. investicijoms Lietuvos regionuose, Vyriausybė nepateikia jau keturis mėnesius“, – Delfi atsiųstame komentare sakė P. Mačiulis.
„Toks dirbtinis vilkinimas yra nepagarba Seimo nariams, teisėkūrai ir savivaldybių vadovams, kurie ypatingai laukia minėto įstatymo pakeitimo“, – akcentavo jis.
Vyriausybė pateikė paaiškinimus
Delfi kaip pavyzdį nusiuntė užklausą dėl minėtų kelių prezidentūros inicijuotų projektų, paprašiusi pakomentuoti priežastis, kodėl jiems vėluojama pateikti išvadas.
Vyriausybė pateikė paaiškinimus:
- „Išvadą dėl fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymo keitimo Vyriausybė planuoja sistemiškai apsvarstyti kartu su Vyriausybės rengiamu Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 pakeitimo įstatymo projektu, kurį suplanuota parengti ir pateikti Seimui šią pavasario sesiją.
- Išvadą dėl sportininkų premijų Vyriausybė planuoja sistemiškai apsvarstyti kartu su Vyriausybės šiuo metu rengiamu Sporto įstatymo pakeitimo projektu, kurį taip pat planuojama pateikti Seimui svarstyti dar šioje pavasario sesijoje.
- Išvados dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo tobulinimo projektas jau parengtas, numatoma ją pateikti Vyriausybei svarstyti artimiausiuose posėdžiuose. Išvados rengimas užtruko, nes Vyriausybės išvados buvo paprašyta dėl pakeitimų, kurie daro sisteminį poveikį numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistemai, todėl buvo reikalingos išsamios konsultacijos su teisės aktų projektų rengėjais, kurie turėtų nustatomus reikalavimus įgyvendinti“, – rašoma Vyriausybės kanceliarijos paaiškinime.
Stabdo Seimo darbą
Seimo valdybos atstovas socialdemokratas Julius Sabatauskas, komentuodamas Vyriausybės išvadų klausimą, pastebėjo, kad jų apskritai prašoma labai daug – įprastai jų prašoma tiek opozicijos, tiek valdančiųjų, tiek prezidentūros siūlomiems įvairiems projektams.
„Prašom praktiškai visiems, ypač, jei tai susiję su biudžeto pinigais, tai išvados yra privalomos. Jos vėluoja – kai kurios net dešimt mėnesių“, – pastebėjo politikas.
Kaip galima matyti Seimo internetinėje svetainėje, Vyriausybės išvados iki šiol nesulaukta ir dėl Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projekto, kurios Seimo valdyba paprašė 2021 m. vasario 17 dieną.
„Aš kaip tik už tas išvadas esu Seimo valdyboje atsakingas. Kiekvieną mėnesį rašau po laišką – ir premjerei – primindamas, kad tokie ir tokie projektai dar laukia išvadų. Dabar surūšiavome, kad būtų iškart matoma, kada kurios išvados paprašyta. Pagal statutą yra 4 savaitės – deja, statuto nesilaikoma“, – sakė J. Sabatauskas.
Jis teigė, kad bandys pasiūlyti idėją, jog Vyriausybė, nespėjanti pateikti išvadų per keturias savaites, nurodytų konkretų terminą, iki kada ruošiasi tai padaryti.
„Bandysiu savo eiliniame laiške tai padaryti ir paminėti, ar galite informuoti, kada, kuriam projektui žadate pateikti savo išvadą“, – teigė Seimo valdybos narys.
Politiko vertinimu, tai trikdo ir stabdo Seimo darbą, tačiau rasti kažkokių ypatingų saugiklių būtų sunku.
„Stabdo, nes Seimo nariai, registruodami projektą, tai daro ne šiaip sau sugalvodami pasigarsinti kaip Seimo nariai, kad neva yra produktyvūs – ne, dažniausiai tie projektai kyla iš reikmių, kurios yra gyvenime: iš susitikimų su rinkėjais, savivaldybių, profsąjungų ar dar kažkieno kreipimusi. Žmonės mato kažkokias problemas ir Seimo nariai registruoja projektus“, – paaiškino J. Sabatauskas.
Visgi Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad pateikti visas prašomas išvadas per keturias savaites kartais tiesiog neįmanoma.
„Nuo Aštuonioliktosios Vyriausybės darbo pradžios iš viso Seimas yra paprašęs Vyriausybės išvadų dėl 325 Seime registruotų teisės aktų projektų. Tai yra didelis papildomas krūvis Vyriausybei, nes kokybiškoms išvadoms pateikti reikia ir įsigilinimo, ir ekspertų įvertinimo, ir dažnu atveju tarpinstitucinio suderinimo“, – rašoma kanceliarijos komentare Delfi.
Jame taip pat akcentuojama, kad Seimo statute numatytas keturių savaičių terminas yra objektyviai per trumpas. Tai, pasak Vyriausybės, ne kartą įvairiuose formatuose buvo pasakyta ir Seimo kanceliarijai bei komitetams.
„Išvadų reikalaujantys teisės aktų projektai turi ilgalaikes pasekmes įvairioms valstybės gyvenimo sritims, todėl Vyriausybė siekia kokybiškos teisėkūros ir vadovaujasi teisės aktų projektų rengimo principais (diskusija ir žiniomis grįsti sprendimai, bendradarbiavimas, interesų suderinimas, atviri duomenys, atskaitomybė, atvira Vyriausybės komunikacija), kuriuos yra įsipareigojusi taikyti savo darbe.
Antra, Vyriausybė yra įsipareigojusi savo darbu negilinti ir taip gilios ir senos problemos, su kuria susiduria visa teisėkūros sistema – teisėkūros infliacija, todėl vengia skubos rengdama ir priimdama teisės aktus, atsisako smulkių, taktinių ir žinybinių teisės aktų pakeitimų, bet siekia sistemiškai ir kompleksiškai išnagrinėti viešosios politikos problemas ir ketina siūlyti kompleksinius reguliavimo pakeitimus“, – paaiškinama Vyriausybės komentare.
Problema – universali ir visose kadencijose ta pati: kokių saugiklių būtų galima imtis?
Buvusioje kadencijoje Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės pareigas ėjusi Seimo narė Agnė Širinskienė visgi sutiko ne su visais Vyriausybės argumentais.
„Labai priklauso nuo projekto sudėtingumo. Aš suprantu, kad tai gali būti ekonominiai projektai, kurie reikalauja tikrai sudėtingų finansinių paskaičiavimų, bet tokių projektų Seime yra vienetai. Dažniausiai būna projektai, kurie net jei ir reikalauja kažkokių finansų, bet jie nebūna sudėtingi teisiniu požiūriu, kad juos būtų problematiška įvertinti“, – sakė parlamentarė.
Jos vertinimu, nepateikdama išvadų kai kuriems projektams laiku, Vyriausybė savo galias išnaudoja ne tik objektyviam vertinimui, bet ir politiniams tikslams – slopindami projektus.
„Jei būtų vienetai atvejų, kada Vyriausybė nespėja, aš manau, kad visi suprastų, bet tai dažnai tampa tendencija. Ypač, jei tai yra opozicijos projektai arba kažkokių politikų, kurie nėra mėgstami, projektai. Tarkime, kaip valstybės vadovas – jo kai kuriems projektams išvados stringa“, – pastebėjo A. Širinskienė.
Seimo narė procesą įvardijo kaip politinį žaidimą. Tiesa, kaip pastebėjo ji, kai kurie teisės aktai turi įvairius saugiklius kitoms procedūroms.
„Regis, Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kai Vyriausybėje yra derinami Vyriausybės aktai: jei šalys, su kuriomis reikia suderinti, nereaguoja, tuomet laikoma, kad jos tam projektui pritaria. Nustatytą laiką negavus pranešimo, preziumuojama, kad yra pritariama. Tai motyvuoja, jei nepritari, laiku pateikti ir kartu neapkrauna, jei pritari – tada neturi rašyti jokio rašto“, – pateikė pavyzdį parlamentarė.
Tokių analogiškų mechanizmų, pasak jos, būtų galima sugalvoti ir šiuo atveju.
„Ar tai realu – sunkiai, nes atsimenu, kad mes praėjusią kadenciją Teisės ir teisėtvarkos komitete bandėme pritarti vienai tuometinės opozicijos pasiūlytai statuso pataisai, kuri sakė, kad jei per keturias savaites nėra gaunama Vyriausybės išvada, tada tą terminą Vyriausybė motyvuotai gali prašyti pratęsti ir paskui, jei po pratęsimo neatsiunčia, vadinasi, mes įvedame prezumcija, jog Vyriausybė pritaria.
Visgi tuo metu, atsimenu, ir Teisingumo ministerija, ir Vyriausybė neapsidžiaugė, tad įsivaizduoju, jog ir dabar, kai ta politinė švytuoklė pasikeitė, ir buvusi opozicija tapo pozicija, manyčiau, kad jie tokiam siūlymui vargiai ar pritartų patys, nes pagunda išnaudoti politiniais tikslais Vyriausybės išvadą yra per daug didelė, kad įvyktų pokyčiai“, – sakė A. Širinskienė.
Jos nuomone, apie pokyčius šioje srityje visgi reikėtų kalbėti, nes Vyriausybės išvadų poreikis yra universalus, nepriklausomai nuo to, kas valdžioje suformuoja daugumą.
„Vyriausybės išvadų prašymo mechanizmas iš esmės išsigimė – akivaizdu, kad ne tokiu tikslu ji buvo įvesta. Kartais net su valdančiųjų projektais tas pats būna, kada Vyriausybė mato, jog galbūt ne visai išmintingas projektas, o saviems pasakyti yra sunku“, – komentavo Regionų frakcijos atstovė.
Tuo tarpu valdančiųjų konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad problema iš dalies galėtų būti sprendžiama tiesiog pailginus Seimo statute numatytą keturių savaičių terminą.
„Matyt, kad norint kokybiškai išnagrinėti ir pateikti tas išvadas bei kažkokius pasiūlymus, keturios savaitės, mano galva, yra trumpokas laikotarpis. Galbūt lengvesniems projektams – kartais būna keičiami labai simboliniai dalykai – ilgesnio laiko tarpo nereikia, bet kažkokiems ypatingai daug diskusijų keliantiems klausimams tas laikotarpis galėtų būti ilgesnis“, – Delfi komentavo Seimo narė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipė dėmesį, kad pateikiamų Seimui projektų apskritai yra labai daug, tad Vyriausybė turi atsižvelgti į kontekstą bei pagal tai susidėlioti prioritetus.
„Pastaraisiais metais yra daug Vyriausybės darbo su tomis kasdienėmis funkcijomis – įgyvendinant sprendimus, kurie palengvintų kovido situaciją ar dabar, kai gyvename karo laikotarpiu. Taigi, yra objektyvios priežastys, kurios nukreipia dėmesį ir viskam pajėgumų neužtenka“, – paaiškino ji.
Politikės nuomone, siūlymas leisti prailginti terminą, motyvavus, kodėl to reikia, o negavus išvadų, laikyti, jog Vyriausybė projektui pritarė, reikštų perteklinį reguliavimą.
„Aš manau, kad perteklinis. Seimas gali teikti paklausimus Vyriausybės valandos metu ministrams, atkreipiant dėmesį, kad yra toks projektas pateiktas, o išvados trūksta. Manau, kad galima tai išspręsti normalaus tarimosi būdu“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tai, pasak jos, iš esmės neišspręstų problemos.
„Jei projektui pritariama, tai lengviausias būdas pasakyti, kad pritariama, o sudėtingesniems klausimams reikia daugiau išvadų, pasiūlymų ar pastabų“, – kalbėjo parlamentarė.
Jos teigimu, specialaus vilkinimo iš Vyriausybės pusės nėra.
„Visi mes puikiai suprantame sanklodą Seime – ar šiame, ar buvusiuose, ar būsimuose: tiesiog yra tam tikra proporcija, kuri apsprendžia priimamus projektus. Jei tai yra opozicijos projektas, kuriam pritaria tik opozicija, tai greičiausiai jis, ar Vyriausybė galimai vilkintų ką nors, ar nevilkintų, vis tiek pritarimo Seime negautų. Aš noriu atmesti tokius pasvarstymus ir jie net nelabai logiškai skamba, sakant ir žinant proporcinę sanklodą bei visą procesą“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.