Kas lėmė mažėjimą?
Palyginti 2012 m. ir 2013 m. prašančių gauti socialinę pašalpą asmenų skaičius sumažėjo beveik 6 tūkst. 2012 m. buvo priimti 49 186 prašymai socialinei pašalpai gauti, o 2013 m. – 43 445 prašymai, t. y. 5741 prašymu mažiau.
Mažėjimo tendencija matyti lyginant ne tik metus, bet ir atskirus mėnesius. Per 2012 m. gruodį pateikti 3732 prašymai socialinei pašalpai gauti, o 2013 m. gruodį – 3363, t. y. 9,9 proc. mažiau. 2013 m. sausio 1–27 d. pateikta 3730 prašymų, o 2014 m. sausio 1–27 d. – 2782 prašymai, t. y. 25,4 proc. mažiau.
Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vedėjos Ievos Paberžienės teigimu, besikreipiančių dėl socialinės pašalpos skaičiaus mažėjimą lėmė keletas veiksnių.
"Visų pirma, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr.1-1581 patvirtintos ir nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusios Socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų nepasiturintiems gyventojams Vilniaus miesto savivaldybėje skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo nuostatos. Pavyzdžiui, pažeidus registravimosi darbo biržoje tvarką būtina registruotis ne trumpiau nei trims mėnesiams, atsižvelgiama į nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių institucijų informaciją ir t. t. Prie mažėjimo prisidėjo ir visuomenei naudingos veiklos organizavimas, teikiamos piniginės socialinės paramos veiksmingumo vertinimas, piniginės socialinės paramos gavėjų buities ir gyvenimo sąlygų tikrinimas ir bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybės institucijomis bei įstaigomis", – sakė I.Paberžienė.
Sieks skirti tikslingai
Nuo šių metų sausio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje įsigaliojo piniginės socialinės paramos teikimo tvarka, kuria, pasak Socialinių išmokų skyriaus atstovų, bus siekiama socialinės pašalpos teikimo tikslingumo.
"Nuo šių metų pradžios vykdant socialinės pašalpos teikimą kaip savarankiškąją savivaldybių funkciją, didelis dėmesys skiriamas tikslingam šios išmokos skyrimui. Todėl minėtame Tvarkos apraše nustatyta, kad tikrinamos kiekvieno naujai prašymą pateikusio asmens (bendrai gyvenančių asmenų) buities ir gyvenimo sąlygos, atvejais, kai kyla įtarimų dėl papildomo pajamų šaltinio, vykdoma papildoma nelegalios veiklos ar šeimos sudėties patikra", – ką reiškia tikslingesnis socialinių pašalpų skirstymas, dėstė I.Paberžienė.
Prognozuoja, kad mažės
Ne tik tikrinant socialinės pašalpos gavėjų buities ir gyvenimo sąlygas bus siekiama tikslingumo, bet ir pasitelkiant juos visuomenei naudingai veiklai atlikti.
Asmenys visuomenei naudingai veiklai atlikti Vilniaus miesto savivaldybėje pasitelkiami jau nuo 2013 m. birželio. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojus visuomenei naudingos veiklos atlikimo Vilniaus miesto savivaldybėje tvarkai, jai atlikti bus pasitelkiami darbingi darbingo amžiaus asmenys, ne trumpiau nei tris mėnesius nepertraukiamai gaunantys piniginę socialinę paramą ir atitinkantys minėtos tvarkos nuostatas.
Kalbėdama apie ateitį, I.Paberžienė susilaikė nuo prognozių, esą sunku nuspėti, mažės ar didės pašalpų gavėjų skaičius, nes, pasak jos, šiems rodikliams tiesioginės įtakos turi ekonominė šalies situacija: nedarbas, pasiūla darbo rinkoje, darbo užmokesčio dydis ir kiti niuansai.
Vis dėlto, Socialinių išmokų skyriaus vyriausioji socialinių išmokų specialistė Dalia Filipavičiūtė teigė, kad, manoma, jog besikreipiančių dėl socialinės pašalpos 2014 m. sumažės apie 10 proc.
Šios savaitės „Vilniaus dienos“ dovana būsimiesiems studentams – žurnalas „Kur studijuoti“.