Po to, kai tarp konservatorių kilo pasipiktinimas krašto apsaugos ministro A. Anušausko pozicija dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje, jis iškviestas pasiaiškinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pareiškė, jog Vokietijos kariuomenės brigada, kilus krizei, į Lietuvą būtų permesta per 10 dienų.
Krašto apsaugos ministras tai patvirtino: tokios spartos visiškai pakanka, nepaisant to, jog Lietuvos pareigūnai ir politikai turi kitą lūkestį – ilgainiui Vokietijos brigada mūsų šalyje turi būti dislokuota nuolatos.
Pastabos iš Kasčiūno ir Landsbergio
A. Anušauskas savo poziciją argumentavo remdamasis Ukrainos pavyzdžiu – esą apie Rusijos planus pradėti karą buvo žinoma prieš 90 dienų iki agresijos pradžios, tad, teigė ministras, 10 dienų laikotarpis, per kurį į Lietuvą krizės atveju turėtų atvykti Vokietijos kariai, yra visiškai tinkamas.
Vėliau ministras savo klaida įvardijo kalbėjimą apie karinius techninius dalykus „žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo“.
Tokia ministro retorika nusistebėjo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jis apgailestavo dėl iš Lietuvos siunčiamų dviprasmiškų žinių sąjungininkams. Politiko nuomone, remtis Ukrainos pavyzdžiu, kalbant apie Lietuvą, „yra visiška nesąmonė ir neprofesionalu“.
„Manau, kad labai svarbu nedaryti dviprasmiškų pareiškimų, nes kalbėti apie tai, jog mums pakanka dešimt dienų, nes žinosime prieš pusę metų ar 90 dienų, tokiu būdu partneriams, sąjungininkams, su kuriais dabar esame procese, siunčiamas signalas, jog galbūt Lietuvai nereikia tos brigados čia.
Jeigu padarei klaidą, imk ją ir ištaisyk, atsistok iš naujo ant kojų, važiuojam visi ir dirbam. Nesuprantu, kodėl mes veliamės į tuos debatus ir klaidiname“, – anksčiau komentavo politikas, kurį cituoja BNS.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, jog Lietuva ir Vokietija dar vasarą susitarė dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jeigu to prireiktų. Dabar, pasak jo, svarbu, kad vokiečiai įvardytų nuolatinio brigados dislokavimo Lietuvoje datą.
„Iš tų datų yra aišku, kada Lietuva bus pasirengusi priimti brigadą. Ir turbūt nėra keista, kad norėtųsi, kad tiek ir ministras, ir apskritai iš Lietuvos nuskambėtų labai aiškus kvietimas vokiečius įvardinti, ar tos datos, kurias Lietuva teikia, yra priimtinos ir atitinka jų planavimo kalendorių. To neišgirdome“, – pažymėjo ministras.
Pavilionis: datos turi būti aiškios
Kad Lietuva turi siekti aiškaus datos įvardijimo, kada Lietuvoje atsiras nuolatos čia esanti vokiečių karių brigada, sutiko ir Seimo konservatorius, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų narys Žygimantas Pavilionis.
„Yra sunkiai suprantamas Vokietijos pusės argumentas, kad jie bus, kai pavojus iškils. Pavojus šiaip jau iškilęs seniai ir dabar pereina į kulminaciją matant, kas vyksta Baltarusijoje, kokie traukuliai apėmė režimą. Matyt, ponas V. Putinas nori kažko daugiau, po trupučiuką mums kyla tiesioginė grėsmė regione. Tai būtų gerai, kad datos nebūtų tokiuose diplomatiniuose išvedžiojimuose paskendusios, bet jos būtų labai aiškios“, – Delfi komentavo parlamentaras.
Jo įsitikinimu, Lietuvos politikams būtina išsigryninti poziciją Vokietijos karių brigados dislokavimo klausimu ir vieningai jos laikytis.
Ar gali būti, kad konservatorių pasipiktinimas A. Anušausku kilo ne tik dėl jo retorikos apie vokiečių brigadą, bet ir dėl to, jog politikai griežia dantį ant populiaraus politiko, kuris įvardijamas kaip potencialus pretendentas į konservatorių pirmininkus vietoje G. Landsbergio?
Ž. Pavilionis tokią tikimybę atmetė.
„Nematau tam jokio pagrindo. Manau, teisinga, kad kolegos sureagavo į šiek tiek kitokią retoriką viešumoje, kurią išsakė krašto apsaugos ministras <...>. Natūralu, kad kolegos norėjo patikslinti informaciją, koks yra visų mūsų tikslas“, – pažymėjo konservatorius.
Morkūnaitė-Mikulėnienė: neturime sudaryti klaidingo įspūdžio
Kolegų santykiai partijoje yra darbingi, pabrėžė Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tiesa, svarbu, pasak jos, kad Lietuvos politikai laikytųsi vieningos pozicijos Lietuvos apginamumo klausimais, kad partneriai užsienyje nesusidarytų klaidingo įspūdžio.
„Tai nėra kažkokių vidinių reikalų aiškinimasis. Jie tikrai yra normalūs ir darbingi.
Pagrindinis reikalas čia yra dėl komunikacinės krypties ir žinutės, kad ji būtų vieninga <...>. Mes bent jau iš savo parlamentinės pusės visuose įmanomuose formatuose – dvišaliuose ir daugiašaliuose – visuomet kalbame apie didesnį NATO pajėgų buvimą čia, on the ground Lietuvoje, tai yra mūsų siekiamybė.
Aišku, mes turime padaryti savo namų darbus, bet nėra taip, kad mus tenkina kažkokie tarpiniai variantai. Tai labai svarbu užfiksuoti, kad kalbėjimas būtų vieningas ir partneriams nesusidarytų kažkoks galimai kitas įspūdis“, – Delfi teigė Seimo narė.
Paklausta, ar partijoje niekas negriežia danties, kad A. Anušauskas populiarus, jam matuojama konservatorių pirmininko kėdė, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atsakė trumpai:
„Negirdėjau.“
Gaižauskas: gerai, kad konservatoriai turi Kasčiūną
Opozicinių „valstiečių“ atstovas, NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas teigė, kad dar birželį, prieš NATO viršūnių susitikimą Madride, per slaptą komiteto posėdį A. Anušauskas išsakė kvestionuotiną poziciją dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo.
„Tas posėdis buvo labai karštas, jeigu taip vaizdžiai pasakyti, buvo nulupta oda nuo A. Anušausko dar prieš NATO viršūnių susitikimą Madride. A. Anušauskas jau tada neatsargiai žioptelėjo, kad tos brigados čia nebus“, – Delfi teigė D. Gaižauskas.
Jis reiškė nuostabą dėl A. Anušausko teiginių – esą ministras užmigo ant populiarumo laurų:
„Nepaprastoji padėtis įvesta dėl to, kad vyksta karas Ukrainoje. Karas vyksta labai aktyviai, Rusija po aštuonių mėnesių vis agresyvesnė, pridarė žalos žmonėms, nuolat grasina atominiu ginklu. <...> Be visų šių grėsmių, Baltarusija rodo vis didesnį savo aktyvumą. Baltarusijoje iki rytojaus bus atsiųsta 40 dronų kamikadzių. Baltarusija ir Rusija sudaro karinį padalinį, tankai važiuoja link Baltarusijos. Klausykit, kokių dar signalų reikia, kad čia būtų brigada nuolat?
Kai ministras pasako, kad 10 dienų užtenka, tai aš suprantu, kad pavojų nėra? Tai arba jis nesuvokia, arba užmigo ant reklaminių žurnalo viršelių ir jam tai nerūpi, jis tam dėmesio neskiria. Jo neatsargus pasakymas: manom, kad jis to nesupranta, jam gal blogai pataria.“
D. Gaižauskas kritikavo krašto apsaugos ministrą, kad šis beveik nesilanko NSGK posėdžiuose ir taip esą demonstruoja aroganciją, ir, beje, pagyrė L. Kasčiūną.
„Kai nėra ministro, tai jis nežino nei kokia politinė valia, nei kaip ir koks tarimasis vyksta komitete, – teigė opozicionierius. – Kartais atrodo, kad jeigu konservatoriai neturėtų L. Kasčiūno, ten išvis kaži kas nors tuo klausimu domėtųsi, ar kas suprastų Vyriausybėje, kas, kur vyksta, kas liečia nacionalinio saugumo klausimus.“
Spurga: čia negali būti glaistymų ir kompromisų
Nors trinties konservatorių gretose gal ir yra, tikėtina, kad šis kolegų pasipiktinimas A. Anušausko retorika ir kilo būtent dėl jos, o ne dėl kitų priežasčių, svarstė Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga.
„Gal yra kažkokios povandeninės srovės, bet, matyt, įtikinamiausi ir svarbiausi argumentai tie, kurie yra paviršiui, jeigu tikėti tuo, ką sako Seimo nariai, kad Lietuva turi kovoti dėl brigados buvimo ir kuo greičiau, ir besąlygiškai, o ministras nesuderinęs su partijos nariais, su Vyriausybės atstovais tarsi pritarė nuosaikesnei pozicijai“, – Delfi komentavo jis.
Turint omenyje, kokioje jautrioje situacijoje dabar yra Lietuva, politologo vertinimu, suprantama, kodėl vokiečių brigados dislokavimo klausimu kilo toks ažiotažas.
„Tai yra gyvybiniai Lietuvos klausimai, čia negali būti jokių interpretacijų. Matyt, dėl tokių klausimų reikia sutarti ir veikti vieningai, – kalbėjo S. Spurga. – Partijai gal tai ir nėra gerai, bet Lietuva – atvira valstybė, visi kalba kaip gali, matyt, tai per daug jautrus klausimas.“
Gerai ir logiška, anot politologo, kad konservatorių lyderiai į A. Anušausko poziciją sureagavo viešai.
„Tai atitinka situacijos karštumą ir tai, kaip Lietuva vertina savo saugumo garantijas. Glaistymų ir kompromisų čia negali būti. Tuo labiau, kad tai pastebėtų ir opozicija, ir tada valdantieji prarastų iniciatyvą, kad jie yra reaguojantys ir laikantys ranką ant pulso, ir tuomet turėtų pritarti jau opozicijos reiškiamai kritikai arba sakyti, kad Lietuvos pozicija pasikeitė“, – dėstė S. Spurga.
Nausėda: turime padaryti viską
Apie tai, kad Lietuva siekia nuolatinio Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimo, krašto apsaugos ministras, prezidento Gitano Nausėdos nuomone, turėtų kalbėti aiškiau. Jis A. Anušauską paragino vengti dviprasmiškų signalų.
„Aš manau, kad ministras pirmiausia turėtų labai aiškiai komunikuoti, jog Vokietijos brigados buvimas čia, Lietuvoje, yra mūsų didžiausias prioritetas. Gali keistis krašto apsaugos ministras, gali keistis premjeras, gali keistis ir valstybės prezidentas, bet Lietuvos interesas keistis negali, – BNS komentavo G. Nausėda. – Mūsų interesas yra turėti Vokietijos brigadą čia. Ir mes turime padaryti viską, kad šis procesas neišsitęstų per begalę metų.“
Dėl Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados vystymo abi šalys sutarė birželį, tęsiantis Rusijos invazijai Ukrainoje. Rugsėjį Lietuvoje dislokuotas minimos brigados priešakinis vadovavimo elementas, rašo BNS.
Atsižvelgiant į karinės infrastruktūros Lietuvoje plėtrą, Vokietijos brigadą Lietuvoje visa apimtimi planuojama dislokuoti 2025 metų viduryje.