O trečias šiemet šioje apklausoje yra tarptautinių santykių ekspertas Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Šis jaunas profesionalas šiemet buvo sulaukęs prisijungti prie prezidento Gitano Nausėdos komandos, ir tapti šalies vadovo patarėju užsienio politikos klausimais, tačiau nusprendė likti politologu.
Žiūrint į reprezentatatyvias visuomenės nuomonės apklausos, kurią atliko „Spinter tyrimai“, duomenis, rezultatai atrodo kiek kitaip. Visuomenės nuomone, įtakingiausias visuomenininkas yra Algimantas Čekuolis, antrojoje vietoje yra istorikas Alfredas Bumblauskas, o trečiojoje – dirigentas profesorius Donatas Katkus.
Įvertinimas buvo netikėtas
Profesorius D.Katkus tikina, kad jam toks įvertinimas buvo gana netikėtas.
„Prieš trejus metus aš buvau 14 vietoje, o čia gali svyruoti. Atvirai pasakysiu, kad aš niekaip nesuprantu kriterijų, kai susiplaka vienoje vietoje įvairių profesijų žmonės, nesuprantu, kas yra tie orakulai“, – atsakė D.Katkus.
Tuo tarpu Rytų studijų centro direktorius Linas Kojala tikino, kad šis įvertinimas jam labai svarbus, nes tai parodo, kad žmonėms vis labiau įdomu, kas vyksta pasaulyje, jie domisi knygomis, tekstais.
„Labai didelė garbė būti tokioje garbioje kompanijoje, malonu, kad esu įvertintas. Džiugu, kad visuomenei vis įdomiau, kas vyksta tarptautinėje aplinkoje. Komentarai, tekstai, knygos, kurias rašau, atranda savo skaitytoją“, – pabrėžė L.Kojala.
Politinėje padangėje – liūdnas vaizdas
Pasiteiravus, kaip dirigento D.Katkaus nuomone, atrodo Lietuvos politinė padangė, jis tikino, kad bendras vaizdas atrodo labai liūdnai.
„Aš būsiu labai neoriginalus, nes aš nesu patenkintas, nes tie žmonės, kurie yra išrinkti, kurie turi galimybę vykdyti politiką jie yra nepasakyčiau, kad aukštos klasės, ar aukštos prabos, kurie gali turėti kompetenciją priiminėti sprendimus, kurie gali turėti įtaką didelei bendruomenei ir Lietuvai. Kai priimami dalykai, remiantis tik visuomenės nuomone, pavyzdžiui, žmonių paklausus, kiek reikia Lietuvoje ligoninių, tai tokiais dalykais labai sunku patikėti. Mes turime didžiulį sprendimų priėmimo neprofesionalumą. Net nėra bendrų principų, kuriais visi galėtų vadovautis“, – kalbėjo dirigentas D.Katkus.
Prieš kurį laiką daugelį nustebino D.Katkaus pareiškimas apie tai, kad daugelis politikoje – vidutinybės. Nors DELFI laidoje profesorius tikino, kad jis perspaudė taip sakydamas, tačiau daugelio politikoje esančių lyderių nuomonė – visiškai neaiški.
„Aš daugelį jų pažįstu. Tokie stiprūs pareiškimai, kuriuos aš pasakiau, gal nėra labai gerai. Ten yra ir kompetentingų žmonių. Kuo žmogus protingesnis, tuo jis labiau savikritiškas. Mūsų politikai kalba ką tik nori ir neneša jokios atsakomybės, o balsuoja tik už tai, ką pasako lyderiai, o lyderių nuomonė yra labai neaiški. Mes nežinome, kokie jų interesai, kokie žmogiški, finansiniai interesai, nes jie yra slepiami, mes daugybės dalykų nežinome. Dabar paskelbta, kad Skverneliui atlikta operacija, visame pasaulyje tokie dalykai nėra slepiami“, – laidoje „DELFI diena“ sakė dirigentas.
Vyrauja skirtingos tendencijos
L.Kojalos nuomone, skirtingose pasaulio šalyse šiuo metu vyrauja bendra tendencija – nuolatinis virsmas, kuris pastebimas yra mažesnėse šalyse. Tokiose kaip Lietuvoje.
„Skirtingose pasaulio šalyse yra taikomos labai skirtingos praktikos. Vienas ir aiškiausių pavyzdžių dabar yra Vokietija. Vokietijos kanclerė turi sveikatos problemų, drebulys nulėmė net ir tai, kad dabar Angela Merkel oficialiuose priėmimuose ar ceremonijose sėdi. Vokietijoje galioja nuostata, kad pats politikas gali atskleisti informacijos apie savo sveikatos būklę tiek, kiek jis nori. Žmonės pasikliauna politiniu lyderiu, o esant didelėms problemoms jis geba priimti pačius teisingiausius sprendimus. Jungtinėse Amerikos Valstijose yra kiek kitaip. Politikai labai nemažai sulaukia dėmesio dėl savo sveikatos, tai tampa kontroversijų dalyku, Trumpas paskelbė savo sveikatos naujienas, bet daugelis nepasitikėjo jomis“, – kalbėjo L.Kojala.
Gyvename pokyčių laikotarpiu
Politologas pabrėžė, kad dabar matome, kaip daugelis pasaulio šalių bando prisitaikyti prie globalių pokyčių.
„Man atrodo, kad ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis pasaulio išgyvena tam tikrą transformacijos laikotarpį. Staigių pokyčių amžiuje keičiasi socialinė erdvė, keičiasi bendravimas, tempas. Kita vertus, politiniai principai, institucijos, kurios galioja ir egzistuoja jau daugybę metų, yra XVIII-XIX amžiaus kūrinys. Ar ta sąranga geba prisiderinti prie dabartinių besikeičiančių tempų – labai didelis klausimas. Esame labai stipriai kintančiame pasaulyje ir tai itin pastebima tokioje chaotiškoje šalyje kaip Jungtinės Amerikos Valstijos. Tos bangos atsirita ir prie mažesnių valstybių, tokių kaip Lietuva“, – sakė L.Kojala.
Tuo tarpu profesorius D.Katkus tikino, kad turime pradėti formuoti savo šalies principus, o ne kopijuoti kitas šalis.
„Mes užstrigome nuolankume Vakarams, mums labai svarbu, ką kiti pasakys. Mes neturime kriterijų priimdami sprendimus. Mes turime patys daryti dalykus, o ne kopijuoti kitas šalis. Mes turime situaciją, kuri yra pakankamai aiški, mums reikia kurti savo principus, tam tikrą sistemą“, – tikino profesorius. Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu matome tikrų lyderių trūkumą, o laidoje Ramūną Karbauskį jis pavadino žmogumi, kuris vienas viską sprendžia. „Karbauskis yra fiureris, jis viską nusprendžia“, – sakė D.Katkus.
Rėžė kritikos Seimui
D.Katkus DELFI laidoje taip pat pajuokavo, kad kai kuriuos žmones, kurie nori patekti į valdžią, reikėtų patikrinti specialiai iš daktarų sudarytoje komisijoje.
„Aš prieš rinkimus įvesčiau tokį reikalavimą, kad visi pasitikrintų savo psichinę sveikatą, kad būtų iš daktarų sudaryta komisija, kuri galėtų pasakyti, kad štai šis politikas yra normalus, o kitas – galbūt ne toks normalus. Aš, žinoma, juokauju, tačiau mūsų visa sistema yra netobula. Daug kas yra padaryta gero, negalima kirsti vien tik iš smagumo, bet man visada darė blogą įspūdį Seimas. Aš esu dalyvavęs ne vienoje komisijoje dėl įstatymo pataisų. Įsivaizduokite, yra 12 narių iš Seimo, kurie visi nei viename posėdyje visi kartu nebūna ir pirmininkas kažką kuria.
Kitaip sakant, yra krūva lobistų. Tie žmonės neįsigilina, jie žvėriškai apkrauti, jie negali spėti daugybės dalykų. Dar gerai, jeigu yra žmonių su smegenimis, bet yra tokių, kurie iš nežinia kur atėjo. Kaip žmogus gali valdyti valstybę, jeigu jis prieš tai dirbo visai kitus darbus? Staiga tau reikia užsiiminėti teisiniais dalykais, reikia suprasti, kaip kas vyksta. O daugelis ten esančių žmonių sako, kad neva per pusę metų jie gali kažko išmokti“, – sakė profesorius D.Katkus.
Profesorius tikino, kad daugelį problemų galime įžvelgti partijose.
„Aš labai kaltinu partijas, partijos turi auginti profesionalius politikus. Jeigu partijoje yra koks aktyvus žmogus, jį kažkur pakelia pareigose, kol galiausiai jis tampa savivaldybės nariu. Politikai negali visko žinoti, todėl reikia specializacijos. Mūsų partijose yra viskas primityvu. Yra lyderis, ir viskas. Jos prendimai, įsivaizdavimai yra svarbiausi. Partijų lyderiams nereikia profesionalių patarėjų, partijose nėra net demokratinės sistemos, kad jie keistųsi“, – atsakė D.Katkus.
Laukia dešimtmečio iššūkis
L.Kojala pabrėžė, kad būtina surasti balansą tarp lūkesčių ir realių galimybių juos išpildyti.
„Žmonės klausosi, ką kalba politikai, jie seka naujienas, nori matyti pokyčius. Jeigu politikai juos žada, kodėl netikėti. Reikėtų tik surasti balansą tarp lūkesčių ir jų įgyvendinamumo. Tai sudėtinga, kai kalbama apie kai kuriuos politikus, nes kiekvienas atskiras politikas turi gana mažai galios, nes nėra konsensuso. Tai yra ir švietimo sistemos dalis, reikia drąsiau kalbėti apie politiką“, – mano L.Kojala.
Tiesa, politologo L.Kojalos nuomone, Lietuva per artimiausią dešimtmetį susidurs su labai rimta problema.
„Aš sutikčiau dėl labai didelės politinių partijų bėdos. Tai yra globalus procesas. Toje pačioje Jungtinėje Karalystėje valdančioji konservatorių partija turi 160 tūkst. narių valstybėje, kuri turi daugiau nei 60 milijonų gyventojų. Atrodo, kad įsitraukimas į politiką yra menkas, tai didelė problema, aš manau, kad tai bus didžiausia artimiausio dešimtmečio problema ir Lietuvai, ir Vakarų pasauliui“, – įsitikinęs L.Kojala.