Anot jo, galutinė susitarimo dėl Ukrainos išteklių versija numato fondo įsteigimą, į kurį Ukraina pervestų 50 proc. pajamų iš „būsimos monetizacijos“ valstybei priklausančių mineralinių išteklių, įskaitant naftą, dujas. Šis fondas investuotų į projektus Ukrainoje.
L. Kojala teigė, kad susitarimas neapima mineralinių išteklių, kurie jau generuoja pajamas Ukrainos biudžetui. Vis dėlto susitarime nėra jokios nuorodos į JAV saugumo garantijas, kurių Kyjivas iš pradžių reikalavo. Be to, lieka neatsakyti svarbūs klausimai, pavyzdžiui, kokia bus JAV dalis fonde ir kokiomis sąlygomis bus sudaromi „bendros nuosavybės“ susitarimai – šios detalės turės būti išspręstos vėlesnėse derybose.
Visgi, anot L. Kojalos, sąlygos atrodo Ukrainai ženkliai palankesnės, nei pirminės. Eksperto teigimu, pozityvu yra tai, kad išteklių geopolitinis panaudojimas buvo Ukrainos iniciatyva, siekiant sudominti JAV. Joe Bideno administracijai tai nebuvo aktualu; Donaldo Trumpo komandos retorikoje buvo pristatomas kaip gyvybės ir mirties klausimas dvišaliams santykiams.
Pozityvu ir tai, jog potencialios kapitalo investicijos ir grąža kurs JAV interesą, atsietą nuo vertybinių politikos elementų.
Be to, anot L. Kojalos, jei sąlygos Ukrainą tenkina, tai gali prisidėti ir šalies atstatymo reikmėms, tai iliustruoja, kad aštri ir kitą pusę dramatiškai spaudžianti D. Trumpo retorija, jei nėra iškart nusileidžiama, gali vesti prie konsensuso. Dar vienas pozityvus dalykas yra tas, kad toks susitarimas sukurs terpę D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimui Vašingtone – potencialiai anksčiau, nei su V. Putinu.
Tuo metu Baltųjų rūmų spaudos atstovė Karoline Leavitt, kurią cituoja „Skynews“, antradienio vakare (Lietuvos laiku) žurnalistams teigė, jog D. Trumpas tikisi, kad V. Zelenskis pasirašys susitarimą dėl išteklių.
K. Leavitt teigė, kad nuo tada, kai D. Trumpas vakar kalbėjo su žiniasklaida, nebuvo jokių „reikšmingų atnaujinimų“ dėl susitarimo.
„Labai svarbu, kad šis susitarimas būtų pasirašytas, jis [Trumpas] tikisi, kad jį pasirašys Volodymyras Zelenskis“, – sako ji.
„Taip siekiama susigrąžinti Amerikos mokesčių dolerius, kurie finansavo Ukrainos nacionalinę gynybą, ir tai taip pat puiku Ukrainos žmonėms, kurie dėl šio karo pateko į pragarą. Tai sukurs ilgalaikę ekonominę partnerystę, nes Ukrainai reikės atstatyti savo šalį dėl šio žiauraus karo“, - aiškino K. Leavitt.
Ukraina patyrė D. Trumpo administracijos spaudimą pasirašyti susitarimą dėl prieigos prie jos retų mineralų.
D. Trumpas pareiškė, kad JAV karinė ir ekonominė pagalba Ukrainai siekė apie 500 mlrd. dolerių.
Šaltinis iš Ukrainos „Sky News“ sakė, kad V. Zelenskis „nėra pasiruošęs“ pasirašyti JAV susitarimo dėl „daugelio probleminių klausimų“, o nutekintame projekte teigiama, kad JAV paprašė 50% Ukrainos retų mineralų.
