G. Nausėda dar nebuvo susitikęs su kandidatais į sveikatos apsaugos, aplinkos, teisingumo ir žemės ūkio ministrus. Į pastarąsias tris ministerijas pretendentus teikia „Nemuno aušra“. Klausiamas, ar pokalbio su šalies vadovu metu buvo išsakytos kokios nors pastabos šių kandidatūrų atžvilgiu, G. Paluckas patikino, jog išankstinio nusistatymo nėra.

Kaip atrodo preliminarus ministrų sąrašas?

Finansų ministru siūlomas šias pareigas jau anksčiau ėjęs Rimantas Šadžius,

į krašto apsaugos ministres teikiama parlamentarė Dovilė Šakalienė,

į kultūros ministrus – Seimo narys Šarūnas Birutis, į socialinės apsaugos ir darbo ministres – parlamentarė Inga Ruginienė,

į susisiekimo ministrus – Seimo narys Eugenijus Sabutis,

į sveikatos apsaugos ministres – VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė Marija Jakubauskienė,

į švietimo, mokslo ir sporto ministres – parlamentarė Raminta Popovienė,

į vidaus reikalų ministrus – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vladislavas Kondratovičius,

į užsienio reikalų ministrus – prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys,

„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – šias pareigas jau ėjusį Žygimantą Vaičiūną.

Paskirtasis premjeras patvirtino, jog į aplinkos ministrus partija pasiūlė Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną,

į teisingumo ministrus – advokatą Gintautą Bartkų,

į žemės ūkio ministrus – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininką Igną Hofmaną.

„Kol kas pretendentai į ministrus dar nėra susitikę su prezidentu. Po pokalbio su prezidentu ir bus galima daryti kažkokias išvadas“, – teigė paskirtasis premjeras.

„Niekas kažkokių išankstinių nuostatų dėl kažkokių priežasčių neturi“, – dėstė jis.

G. Paluckas sudarytą Ministrų kabinetą ir Vyriausybės programą Seimui turėtų pateikti jau kitą savaitę. Socialdemokratas patikino manantis, jog prezidentas patvirtins pilną Vyriausybę.

„Aš esu tikras, kad kabinetą suformuosime ir viskas bus gerai“, – pridūrė paskirtasis premjeras.

ELTA primena, kad šalies vadovas G. Nausėda paskyrė G. Palucką premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.

Būsimasis premjeras jau yra prezidentui pristatęs kandidatus į naująjį Ministrų kabinetą. Finansų ministru siūlomas šias pareigas jau anksčiau ėjęs Rimantas Šadžius, į krašto apsaugos ministres teikiama parlamentarė Dovilė Šakalienė, į kultūros ministrus – Seimo narys Šarūnas Birutis, į socialinės apsaugos ir darbo ministres – parlamentarė Inga Ruginienė, į susisiekimo ministrus – Seimo narys Eugenijus Sabutis, į sveikatos apsaugos ministres – VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė Marija Jakubauskienė, į švietimo, mokslo ir sporto ministres – parlamentarė Raminta Popovienė, į vidaus reikalų ministrus – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vladislavas Kondratovičius, į užsienio reikalų ministrus – prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – šias pareigas jau ėjusį Žygimantą Vaičiūną.

Didžiausia intriga pastarosiomis savaitėmis išliko klausimas, ką į Vyriausybę deleguos „Nemuno aušra“. Paskirtasis premjeras patvirtino, jog į aplinkos ministrus partija pasiūlė Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną, į teisingumo ministrus – advokatą Gintautą Bartkų, į žemės ūkio ministrus – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininką Igną Hofmaną.

Naujasis Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.

Kaip šią savaitę teigė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, viliamasi, jog Vyriausybės programą parlamentas patvirtins po poros savaičių – gruodžio 12 d.

Paluckas atsakė M. Lingei: išvedžiojimai apie papildomus koalicijos partnerius – laužti iš piršto

Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas iš piršto laužtais vadina konservatorių frakcijos Seime seniūno Mindaugo Lingės teiginius, esą pateikus šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus Prezidentūra de facto tapo ketvirtuoju koalicijos partneriu.

„Man svetima tokia minčių eiga ir aš nežinau, ką reikėtų pakomentuoti. Yra žmogus, kuris yra pasiruošęs būti ministru, jo kompetencijos abejonių nekelia, todėl aš jį kviečiu į komandą, į Vyriausybę. Visi kiti išvedžiojimai apie kažkokius papildomus koalicijos partnerius yra laužti iš piršto“, – penktadienį žurnalistams po susitikimo su prezidentu sakė G. Paluckas.

Gintautas Paluckas

Politikas taip pat nesutinka su opozicijos pareiškimais, esą į ministrus siūlomam prezidento patarėjui K. Budriui turėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“.

„Nuo viešųjų reikalų ir tuo labiau nuo tų viešųjų reikalų išmanymo atšalti niekam nereikėtų. Tol kol karštas, kol žinai, ką darai, ir turi prisijungti ir prisidėti sprendžiant tuos klausimus“, – pabrėžė jis.

M. Lingė sukritikavo sprendimą į užsienio reikalų ministrus siūlyti K. Budrį. Politikas svarsto, ar K. Budriui tapus šalies diplomatijos vadovu užsienio politikos klausimai nebus sukoncentruoti tik prezidento rankose.

„Praktiškai Kęstučio Budrio kandidatūros įtraukimas į Vyriausybę yra de facto ketvirto koalicijos partnerio simbolinis įsitraukimas. Yra tikrai keista matyti, kodėl socialdemokratai tokiu būdu vengia atsakomybės už užsienio politiką“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo M. Lingė.

Klausimus dėl prezidento vyriausiojo patarėjo kandidatūros į Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovus kėlė ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Politikė pripažino, kad jai kyla klausimų, ar ar į siūlomam prezidento patarėjui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“.

Paluckas kritusių V. Blinkevičiūtės reitingų nesureikšmina: stengiamės daryti darbus, dėl kurių žmonės išrinko

Po Seimo rinkimų pasirodžius pirmiesiems reitingams, paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas nesiima vertinti stipriai smukusio visuomenės palankumo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei. Anot jo, tai politologų prerogatyva. Taip pat politikas pabrėžia jokių išvadų nedarantis ir dėl paklaidos ribose sumažėjusio pasitikėjimo jo atstovaujama politine jėga. Būsimojo Vyriausybės vadovo teigimu, viską už save parodys nuveikti darbai.

„Reitingai yra tam tikra visuomenės nuomonė tą dieną. (...) Dėl to tikrai neišgyvenu. Vyriausybė formuojama, programa rengiama. Esame pasiruošę nuveikti didelius darbus, todėl vertinimas gali kisti ir į gerą, ir į blogą, bet pasistengsime, kad taip nenutiktų“, – žurnalistams po penktadienį vykusio susitikimo su šalies vadovu teigė G. Paluckas.

Paklaustas, ar mano, kad LSDP lyderės V. Blinkevičiūtės atsisakymas imtis Vyriausybės vairo galėjo lemti stipriai kritusį palankų jos vertinimą, būsimas premjeras tikina, kad tai turi spręsti politologai.

„Reitingų apskritai nesureikšminu – būna aukštesni, būna žemesni. Jų kritimo ir kilimo priežastis turėtų aiškinti, matyt, politologai. Tai jų paskirtis, jų misija. (...) Mes esame politikai praktikai ir stengiamės daryti tuos darbus, kuriems žmonės išrinko“, – tikino jis.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)