„Ačiū visiems, kas mini, už pasitikėjimą. Tik visų pirma šiuo metu aš dirbu Kauno meru. Kol nepabaigsiu kadencijos, tikrai negalvosiu apie jokius kitus žygdarbius. Aš myliu Lietuvą, bet myliu ir Kauną“, – LRT RADIJUI antradienį pareiškė Kauno miesto vadovas V. Matijošaitis.
Svarbu pažymėti, kad artimiausi savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2019 m. vasario mėnesį, o prezidento rinkimai – 2019 m. gegužę. Taigi V. Matijošaitis teoriškai galėtų dalyvauti tiek savivaldybių tarybų, tiek prezidento rinkimuose.
Vis dėlto, LRT.lt šaltinių teigimu, Kauno miesto savivaldybės koridoriuose sklando kalbos, kad V. Matijošaitis visai nesiruošia dalyvauti šalies vadovo rinkimuose, tačiau jam naudinga būti minimam tarp galimų kandidatų – taip politikas išlaiko aukštus reitingus ir įtaką.
Kauno meras, duodamas interviu LRT RADIJUI, tvirtino, kad prezidento rinkimų kovoje jis padėtų premjerui Sauliui Skverneliui, jei šis priimtų sprendimą siekti prezidento posto.
Paklaustas apie santykius su premjeru, V. Matijošaitis neslepia, kad juodu sieja ne tik politinė veikla: „Abu esame baigę tą pačią aukštąją mokyklą: Vilniaus inžinerinį statybos institutą – aš, o VGTU – premjeras. Abu buvome policininkai.“
Be to, abiem labai svarbus Kauno „Žalgirio“ klubas, abu arenoje Kaune stebi krepšinio kovas. V. Matijošaičio ir S. Skvernelio draugystė gana sena – abu politikai bendraudavo ir tuomet, kai S. Skvernelis vadovavo Vidaus reikalų ministerijai.
Verta priminti, kad praėjusių metų pabaigoje vyriausybė netikėtai buvo nusprendusi neįtraukti Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono projekto į Valstybės investicijų programą. Tai sukėlė didelį ažiotažą Kaune ir viešojoje erdvėje, nes šio stadiono sutvarkymas yra vienas svarbiausių V. Matijošaičio darbų laikinojoje sostinėje. Tačiau vos praėjus kelioms dienoms V. Matijošaitis pasikalbėjo su S. Skverneliu Kaune, kur abu stebėjo Eurolygos rungtynes, ir premjeras patikino, kad lėšų stadionui bus rasta.
Maža to, praėjusių metų lapkritį V. Matijošaitis savo mieste neformaliai buvo susitikęs ir su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Susitikime, šaltinių teigimu, buvo kalbėta ir prezidento rinkimų tema.
Taigi S. Skvernelis, atrodo, turi realią galimybę užsitikrinti vieno populiariausių šalies politikų – Kauno mero – paramą. Kiek ji turėtų įtakos rinkimų kovoje ir kaip tai atsilieptų kitiems kandidatams?
R. Celencevičius: V. Matijošaitis žaidžia žaidimą
Naujienų portalo 15min.lt vyr. redaktorius politikos apžvalgininkas R. Celencevičius sako, kad Kauno meras žaidžia žaidimą, pasilikdamas galimybę kandidatuoti prezidento rinkimuose.
„Vis dėlto manyčiau, kad ir dėl savo sveikatos būklės, ir dėl projektuojamo gyvenimo jis vargu ar norėtų užsiimti kažkuo daugiau nei vadovavimas Kaunui. Ponas V. Matijošaitis jau ir dvarelį nusipirko šalia Kauno, kur norėtų leisti laiką su anūkais. Jis, kaip protingas žmogus, mato, kas ištiko R. Karbauskį, kai šis atėjo į politiką, turėdamas didelį verslą. V. Matijošaitis irgi turi daug bendrovių ir blaiviai mąstydamas puikiai supranta, kad, jei kandidatuotų į nacionalinį postą, oponentai galbūt taip pat rimtai pažiūrėtų į jo verslo reikalus“, – LRT.lt kalbėjo R. Celencevičius.
Skaičiuojant matematiškai, pasak politikos apžvalgininko, jei sudėtume trečią pagal reitingą V. Matijošaitį su antru šiuo metu esančiu S. Skverneliu, pagal paskutines apklausas pirmaujantis SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda esą neturėtų jokių šansų.
„Nežinau, kaip būtų visos Lietuvos mastu, bet bent jau Kaune S. Skvernelis tikrai turėtų daugiau šansų [laimėti]. Tą parodė ir Seimo rinkimai – kai LVŽS pasiekė su V. Matijošaičiu susitarimą ir vieni kitiems padėjo, Kaune favoritais laikyti konservatoriai patyrė triuškinantį pralaimėjimą“, – aiškino politikos apžvalgininkas.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas doc. dr. V. Vobolevičius taip pat pripažįsta, kad Kauno mero parama prezidento rinkimuose išties svarbi.
„Kai tarp vieno ir kito kandidato skirtumas nedidelis, Kauno ir Kauno rajono balsai būtų nemenka parama. Kauno rajone V. Matijošaičio rekomendacijos taip pat gali būti išgirstos. Nors, žinoma, klausimas atviras, kiek žmonės atsižvelgia į tas rekomendacijas, ar rinkėjai bėgtų nuo vieno pas kitą, ar nereikėtų S. Skverneliui daryti kokių nors judesių, kad įtikintų V. Matijošaičio rinkėjus“, – svarstė politologas.
Viešųjų ryšių specialistas A. Katauskas spėja, kad S. Skvernelio reitingai gali šiek tiek pakilti jau dabar – po to, kai V. Matijošaitis išreiškė paramą premjerui. „Žinoma, V. Matijošaičio pozicija dar gali pasikeisti – priklausomai nuo pasirodymo savivaldybių tarybų rinkimuose. Kol kas tokia pozicija labai palanki S. Skverneliui“, – apibendrino A. Katauskas.
Ar dar gali atsirasti naujų kandidatų
Kol kas apklausų lentelėse minimos G. Nausėdos, S. Skvernelio, V. Matijošaičio, europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės, parlamentaro Naglio Puteikio, parlamentarės Ingridos Šimonytės, buvusio Europos Sąjungos ambasadoriaus Maskvoje Vygaudo Ušacko, europarlamentaro Valentino Mazuronio, parlamentaro Žyginto Pavilionio ir kelių kitų žmonių pavardės.
Viešųjų ryšių specialisto A. Katausko manymu, šiuos žmones greičiausiai ir matysime rinkimų kovoje, nors tik keli iš jų jau paskelbė apie dalyvavimą prezidento rinkimuose, pavyzdžiui, N. Puteikis ir V. Mazuronis.
„[Kad atsirastų tokių], kurie dabar neminimi, sunkiai įsivaizduoju. Mes turime pakankamai stiprių kandidatų. Aš galbūt labiau stebėčiau jau esančių galimų kandidatų komunikacijos dinamiką ir kt. dalykus. Tas pats G. Nausėda, kuris pradeda žengti tikrai didelius žingsnius, pradėjo kelti kitokias temas, nei keldavo anksčiau. Anksčiau jo komunikacija radikaliai skyrėsi nuo dabartinės komunikacijos temų spektru.
Sakyčiau, kad vandenį padrumsti gali N. Puteikis, kuris sugeba surinkti tam tikrą auditoriją. Net ir per praėjusius rinkimus keletas jo surinktų procentų buvo pakankamai svarbūs. Šiek tiek skeptiškas esu dėl kai kurių viešojoje erdvėje minimų diplomatų – V. Ušacko, Ž. Pavilionio. Jiems reikia radikaliai keisti įvaizdį. Bet viskas priklauso nuo resursų, kurie bus mesti. Partijos dar neišreiškė savo pozicijos. [...] Aš vis dėlto manau, kad tuos kandidatus, kuriuos matome dabar, matysime ir finišo tiesiojoje. Kol kas viešojoje erdvėje nematyti kitų galimų pavardžių, o jos jau turėtų būti matomos, kažkiek pažįstamos ir pripažįstamos“, – LRT.lt kalbėjo A. Katauskas.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 m. gegužę.