Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio istorija daugeliui gali pasirodyti paini. Antradienį nenumatytame posėdyje surengtas balsavimas dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu žlugo, jame dalyvavus tik 11 Seimo narių.
Procedūrą iš pradžių inicijavę valdantieji protestuodami balsavime nedalyvavo, nes procedūrą norėjo surengti ketvirtadienį, kai tikėjosi užsitikrinti reikiamą balsų skaičių.
Valdančiųjų balsais ketvirtadienį Seime nutarta, kad pakartotinis balsavimas dėl parlamento vadovo atleidimo vyks kitą antradienį. Jie teigia, kad prieš dvi dienas vykęs posėdis buvo neteisėtas.
Tam, kad Seimo pirmininkas būtų atstatydintas, reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.
„Valstiečiai“ V. Pranckietį kelis mėnesius ragino trauktis iš pareigų, nes pagal koalicijos partnerių susitarimą Seimo pirmininko postas turėtų atitekti „socialdarbiečiams“.
V. Pranckietis nesutinka trauktis pats, tvirtindamas, kad jo atstatydinimo siekia tik „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kerštaudamas už neklusnumą. Seimo statute numatyta, kad Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną.
Ambicijų, o ne teisinė problema
Laidoje „DELFI diena“ V.Nekrošius tikino, jog ši paini ir keista istorija pirmiausia atspindi ne teisinę, o ambicijų problemą.
„Aš pirmiausia matau ne teisinę, o ambicijų problemą. Toks jausmas, kad du maži vaikai, kurie įpratę viską gyvenime gauti, dabar kažko negavo ir daro viską, kad gautų tą žaislą. Visa tai atrodo labai nerimtai, o jeigu žiūrėtume į teisinę šios situacijos pusę, tai statute, kuris turi įstatymo galią, yra pasakyta, kad per Seimo sesiją dėl Seimo skiriamo pareigūno gali būti balsuojama tik kartą. Kitaip tariant, dabar turime tokią „teisinio pato“ situaciją, kurioje nelabai yra išeičių ir net nėra apie ką kalbėti“, – sakė V.Nekrošius.
Tuo tarpu kitas laidos pašnekovs įvardijo kiek kitokią versiją. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Egidijus Šileikis mano, jog viskas buvo kiek kitaip.
„Mano pozicija yra tokia, kad aš remiuosi precedentu, kurį išnagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 metais kovo mėnesį. Jis paskelbė ir nustatė, kad savivaldybės tarybos narių iniciatyva pareikšti nepasitikėjimą Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku buvo įgyvendinta neteisėtai prieš iniciatorių valią, pačiam merui arba jo aplinkai užbėgant už akių ir užklumpant priešininkus nepasiruošus, įtraukiant jų siūlomą klausimą į darbotvarkę, ne tada, kai iniciatoriai to pageidauja, bet kada geriau tam asmeniui, kuriuo norima nepasitikėti.
Šis precedentas, žinoma, yra administracinės teisės lygmenyje, tačiau man svarbu pagrindinis argumentas, kuris yra panašus. Jeigu yra politikų grupė, kuri nori pareikšti nepasitikėjimą tam tikru pareigūnu, tai tik ta pirminė grupė savo valia gali pasakyti, kad mes norime tam tikros savaitės, tam tikros dienos. Dabar taip atrodo, kad kažkas sugalvojo nenumatytą posėdį numeris 338 – jis nei rytinis, nei vakarinis, o nenumatytas. Kas sugalvojo? Lyg tai valdyba, tačiau joje nebuvo nei vieno iš iniciatorių. Taip atrodo, kad iniciatoriai buvo užklupti“, – DELFI sakė E.Šileikis.
Tikina, kad nebeliko jokios politinės kultūros
Anot V.Nekrošiaus, visgi net ir tai neveda prie tikrojo sprendimo.
„Net jeigu nubalsuos atstatydinti, tada galime susidurti su situacija, kai sėdės du Seimo pirmininkai, nes vienas sakys, kad jis teisėtas, o kitas sakys, kad anas, turbūt užsivels kažkokie teisminiai ginčai. Man tikrai ši situacija atrodo labai keistai. Žinoma, tai ką sako Egidijus, turi tiesos. Aš net palaikyčiau tai, bet sprendimo, to tokio tikro sprendimo, nėra“, – kalbėjo profesorius.
„Jeigu Seimo etikos ir procedūrų komisija pripažintų, kad nors privalomas tas jos pripažinimas, bet vis tik posėdis buvo neteisėtas arba klausimas buvo neteisėtai iškeltas, tai politinė kultūra reikalautų kaip ir pasakyti, kad „ok, darom iš naujo“, bet šioje situacijoje apie jokią politinę kultūra kalbėti netenka“, – taip pat pridūrė jis.
Tuo tarpu E.Šileikis prisimena Viktoro Muntiano istoriją ir mano, kad dabartinė situacija labiausiai juokingai turėtų atrodyti patyrusiems Seimo vilkams.
„Likus metams senieji politikos vilkai tiesiog mėgaujasi tuo nepatyrimu, kurį demonstruoja valstiečiai ir jų vadovai, nes jie atėjo arba iš verslo, arba iš savivaldybių tarybų. Karbauskis taip pat atėjo iš esmės iš verslo. Aišku, yra tam tikras įdirbis, bet... Aš nenoriu, kad pasikartotų Viktoro Muntiano atvejis, tragiška istorija“, – sako jis.
Kuo viskas baigsis?
Pasiteiravus, kaip visgi ši situacija gali baigtis, V.Nekrošius pabrėžė, jog Seimo valdyba negali kvestionuoti Seimo sprendimų.
„Jokia valdyba negali panaikinti Seimo sprendimų, kaip ir Etikos ir procedūrų komisija negali panaikinti Seimo sprendimų“, – sakė profesorius. „Išeitis gali būti tik teisinė. Bet kas gali pripažinti, kad neteisėta? Teismas tik.“
„Aš manau, kad Seimas in corpore yra Seimas. Joks struktūrinis padalinys negali kalbėti Seimo vardu“, – taip pat pridūrė E.Šileikis.
V.Nekrošiaus nuomone, yra vienintelis būdas išspręsti situaciją ir tai gali padaryti tik Seimas.
„Mano manymu, šią situaciją galima išspręsti vieninteliu būdu – Seimas turėtų susėsti ir nubalsuoti, kaip darom. Šioje situacijoje problemą išspręsti greitai ir operatyviai gali tik Seimas, o ne valdyba ar komisija. Manau, kad efektyvų ir greitą sprendimą gali duoti tik Seimas kaip institucija“, – sakė V.Nekrošius.