„Vėliau išryškėja nervų sistemos simptomatika. Gali sutrikti kalba, klausa, regėjimas, atsiranda rankų drebulys“, – sako Šiaulių visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė.
Gyvsidabris yra nuodingas visoms gyvybės formoms. Tai – sunkusis metalas, netirpstantis vandenyje, tačiau garuojantis bet kokioje temperatūroje, net žemesnėje kaip 0 laipsnių. Gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes jie neturi nei spalvos, nei kvapo.
Gyvsidabriu galima apsinuodyti, kai patalpų oras užteršiamas jo garais. Dažniausiai taip atsitinka metalui išsiliejus ant grindų, garuojant iš atvirų indų, laikant sudužusias neonines lempas.
Didžiausias pavojus žmonių sveikatai siejamas su gyvsidabrio patekimu į paviršinius vandenis, kur jį kaupia žuvys. Kuo didesnės ir senesnės žuvys gyvena užterštuose vandenyse, tuo daugiau gyvsidabrio jose randama.
Renkant gyvsidabrį nepamaišytų raspiratorius
Anksčiau temperatūrą matuodavome gyvsidabrio termometrais, tačiau vaistinėse jų įsigyti nebegalima. Visoje Europos Sąjungoje (ES) dėl pavojingų medžiagų gyvsidabrio termometrai į rinką jau netiekiami.
„Todėl gyventojus raginčiau jų nenaudoti, keisti juos į elektroninius“, – pataria Šiaulių visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė.
Anot jos, gyvsidabrio termometrus galima išmesti kiekvienoje apskrityje, kiekviename rajone, kur yra sąvartynų aikštės. Jose galima rasti konteinerių, skirtų pavojingoms atliekoms. Pastarosios surenkamos nemokamai.
O kaip elgtis, jei senas gyvsidabrio termometras sudūžta? Kaip saugiai išrinkti išbyrėjusį gyvsidabrį? J. Karalevičienės teigimu, pabirusius rutuliukus reiktų surinkti jų neliečiant.
„Naudoti popieriaus lapą, ant jo sustumti pasklidusius rutuliukus su lazdele. Žinoma, būtų gerai mūvėti gumines pirštines, raspiratorių, jeigu turime“, – teigia J. Karalevičienė. Smulkesnius rutuliukus ji rekomenduoja surinkti su lipnia juostele, iš plyšelių – naudojant tam tikrą pipetę.
Gyvsidabrį reiktų supilti į indą su vandeniu ir sandariai uždaryti. Tam puikiai tiks paprastas stiklainis. Tačiau šio J. Karalevičienė pataria nemesti į buitinių atliekų konteinerį, o pasinaudoti pavojingoms atliekoms skirtu konteineriu.
Tiesa, surinkę gyvsidabrį, turėtume išplauti grindis ir išvėdinti kambarį. „Reiktų žinoti, kad paprasto vandens, surinkus matomą gyvsidabrį, išplauti patalpai nepakanka. Reiktų naudoti kalio permanganato vandeninį tirpalą arba chlorkalkių tirpalą. O po to dar gerai keletą kartų išplauti muilu ir patalpas išvėdinti“, – sako specialistė.
Apsinuodijmą gyvsidabriu sunku nustatyti
Jei dalį gyvsidabrio surinkome, tačiau lašelis įriedėjo į plyšį, ar kelių milimetrų dydžio burbuliuko garai žmogui tikrai gali pakenkti?
„Jeigu jūs miegosite prie spintutės miegamajame, kur tas gyvsidabrio termometras bus sudužęs keletą mėnesių, ir kvėpuosite jo garais, tai iš tikrųjų yra didelė rizika lėtinei intoksikacijai“, – atsako J. Karalevičienė.
Pasak jos, pats gyvsidabris, pavyzdžiui, jį nurijus, nėra toks pavojingas, kokie pavojingi jo garai. Nurijus gyvsidabrio rutuliuką, jis tiesiog pasišalins be išliekamųjų reiškinių. Tuo metu kvėpuojant garais yra stebimas ūminis ir lėtinis apsinuodijimas.
Ūminis apsinuodijimas pasireiškia tada, kai koncentracija ore yra 15–20 kartų didesnė už didžiausią leidžiamą koncentraciją. Taigi gyvsidabrio termometrui sudužus, nėra labai tikėtinas stiprus ūminis apsinuodijimas.
„Bet šiaip reiktų žinoti pagrindinius požymius, esant ūminei intoksikacijai: atsiranda pykinimas, vėmimas, deginantis gerklės, stemplės skausmas, kankina skausmingas spazminis kosulys, burnoje jaučiamas metalo skonis ir išskirtinis bruožas – ant dantenų kraštų atsiranda juodai melsva juostelė. Vėliau išryškėja nervų sistemos simptomatika. Gali sutrikti kalba, klausa, regėjimas, atsiranda rankų drebulys“, – vardija J. Karalevičienė. Tačiau ji pažymi, kad šie požymiai būdingi didesnei koncentracijai.
Lėtinei intoksikacijai būdinga daugiau neurologinė simptomatika – galvos skausmas, svaigimas, nemiga. Bet pacientui pajutus šiuos negalavimus, apsinuodijimą gyvsidabriu sunku identifikuoti, mat daugeliui susirgimų būdingi tokie požymiai. Tik tada, kai atmetamos visos kitos diagnozės, pradedama įtarti apsinuodijimą gyvsidabriu, sako J. Karalevičienė.
Ji įspėja – nebūtina sudaužyti termometrą, kad gyvsidabrio garai terštų aplinką, užtenka jo įskilusio.
„Žmonių imunitetas yra skirtingas. Yra pažeidžiami mažamečiai vaikai ar turintys kokią nors lėtinę ligą. Taigi geriausia savo aplinkoje neturėti gyvsidabrio termometrų. Juo labiau, kad gyvsidabrio termometrai nesaugūs ne tik dėl paties gyvsidabrio, bet ir dėl to, kad yra stikliniai. Turint mažų vaikų yra rizika“, – pabrėžia pašnekovė.