„Ši vyriausybė patiria sunkiausius iššūkius nes geopolitinis paveikslas dūžta“, – tinklalaidėje „Su kuo kariausim?“ nesikuklindama tikino paskirtoji krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
Paradoksalu, kaip taip apie tekusią naštą, darbų gausą, įvairovę, rizikas ir atsakomybę kalba tiek darbą baigianti, tiek būsimoji vyriausybė, jų nariai. Jei ligšiolinei teko kovido pandemijos, migrantų krizės, karo Ukrainoje grėsmės, su tuo susiję ribojimų, infliacijos, socialinių įtampų veiksniai, tai naujoji valdžia paveldės ne ką lengvesnę saugumo padėtį susijusią su įtampomis regione ir pasaulyje, naujų politinių, karinių krizių grėsmes, miglotas kryžkelėje atsidūrusių aljansų ateities perspektyvas.
Vis dažniau kalbant apie tai, kad Lietuva, kaip ir kitos mažosios regiono šalys, net ir priklausydamos galingiausiam gynybos aljansui – NATO, pagrįstai nerimauja dėl savo ateities, dėl išlikimo sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, natūralios reakcijos būna paprastos: nerimas, baimė ir bandymas atsakyti į klausimus, ką su tuo daryti, kaip su tuo susidoroti, ko imtis?
