Tačiau pastaruoju metu daugiausia dėmesio Gediminui skiriama, nes artėja sostinės 700 metų sukaktis, kuri bus greičiau nei už trijų mėnesių. 1323 m. sausio 25 dieną Vilnius buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – karaliaus Gedimino laiške Vokietijos miestams, kuriame jis kvietė vokiečius keltis į Vilnių.
Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis jau maždaug prieš dešimtmetį pasiūlė ant Gedimino postamento iškalti jo tikrąjį titulą. Tačiau jis siūlo trumpesnį variantą: „Aš kitaip įsivaizduoju. Mano idėja yra tokia – iškalti Gedimino parašą ,Gediminne Rex‘. Ir nieko daugiau nereikia.“
Pasak profesoriaus, iniciatyva funkcionuoja, apie ją jau kalbama. „Kas nors galėtų paraginti dailininkus sukurti paminklui skirto Gedimino parašo projektą su perspektyva, kad bus įgyvendintas“, – sakė V. Landsbergis.
Istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas irgi yra trumpesniojo varianto – „Gediminne Rex“ – šalininkas. „Gedimino autografą (ar užrašytą jo raštininko) galima dėti. Tai autentiška, tai vertybė, gerbkime tai.
Karo istorikas Karolis Zikaras priminė, iš kur atsirado titulas „didysis kunigaikštis“ ir kokia jo prasmė.
„Vakaruose tai atitinka princą, hercogą. Rusėniškoje tradicijoje tai aukščiausias valdovas. Mums prilipo rusiškas variantas. Vakarai visus mūsų valdovus vadino karaliais. Pas rusus didysis kunigaikštis yra suverenus valdovas, o Vakaruose tai reiškia, kad jis kažkam pavaldus,“ – sakė istorikas.
Pasak K. Zikaro, karalius nebūtinai turi būti krikštytas ir palaimintas popiežiaus. Europoje buvo daugybė nekrikštytų karalių ir niekam nekyla abejonių dėl jų titulo. Beje, A. Bumblauskas tuos valdovus vadina nesisteminiais karaliais.
„Jei mes – Vakarų civilizacijos dalis, valdovus iki Vytauto turime vadinti karaliais. Man atrodo, vakarietiškumo kriterijus mums turi būti esminis,“ – reziumavo istorikas K. Zikaras.
Savo nuomonę apie užrašą ant paminklo pasakė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Akivaizdu, kad Lietuvos valdovo Gedimino titulas neturėtų būti savivaldos komisijų klausimas – tai tikrai ne vieno paminklinio užrašo problema. Kviečiu šią temą perkelti į platesnes – valstybės masto – istorikų ir visuomenininkų diskusijas. O kai jau bus sprendimas, savivaldybė bus pasirengusi pakeisti lentelę“.
Beje, istorikų, visuomenininkų ir kt. diskusijos apie tai vyksta jau seniai: ta tema buvo surengta konferencija Karo akademijoje, po metų – Mokslų akademijoje. Dar viena konferencija buvo suplanuota Seime, bet jai sutrukdė karantinas dėl koronaviruso.
Aukšto rango karininko, nenorėjusio, kad jo pavardė būtų viešinama, manymu, yra dar vienas karališkųjų titulų grąžinimo aspektas. Pasak jo, Lietuvos karalystės monarchų statusas svarbus ir dėl to, kad jo įtvirtinimas dekonstruoja kremliaus ir Baltarusijos propagandistų iškraipytą naratyvą, jog Lietuvos karalystę viduramžiais neva sukūrė dabartiniai baltarusiai, o valdovais-kūrėjais buvo slavų kniaziai pravoslavai. Nūdienos Baltarusijoje statomi paminklai Lietuvos valdovams, surusinant jų vardus ir neigiant jų lietuvišką kilmę bei religiją (pagonišką, o paskui katalikišką). Šiuo pretekstu per karines rusų ir baltarusių pratybas „Zapad“, vykstančias prie mūsų sienos, nuolat kartojama, kad Vilnius turi priklausyti Baltarusijai.