Beje, šis projektas neatitinka juridinės technikos reikalavimų, nes jame nenurodyta siūloma rinkimų data.
Nutarimo projekte P. Gražulis nurodo, kad „dabartinė Vyriausybė negali ir negalės susitvarkyti su Lietuvą ištikusiais iššūkiais; Vyriausybę remiančios Seimo frakcijos veikia priešingai daugumos Lietuvos Respublikos piliečių interesams, teisėtiems lūkesčiams“.
Dokumento projekte daug kritikos adresuota ne tik Vyriausybei, bet ir valdančiajai daugumai.
„Dabartinė Vyriausybė užsiima dirbtinių problemų kūrimu ir dėmesio nukreipimu nuo pagrindinių Lietuvos problemų sprendimo bei korupcijos TS-LKD, Laisvės partijos ir Lietuvos liberalų sąjūdžio gretose; dabartinė valdančioji dauguma sukūrė liberalbolševikinę totalitarinę valstybę, užvaldė žiniasklaidą, niekinami, persekiojami ir žeminami, ypač per LRT, kitą nuomonę turintys žmones, jiems keliamos politinės bylos; priiminėjami pamatines žmogaus teises pažeidžiantys antikonstituciniai teisės aktai; didėja korupcija ir Vyriausybę remiančios Seimo frakcijos politinės grupuotės užvaldo valstybines įmones“, – sakoma P. Gražulio įregistruotame dokumento projekte.
Šis nutarimo projektas nėra naujas, tai patobulinta jo dar 2021 m. rugpjūčio mėnesį registruota pirmalaikių Seimo rinkimų iniciatyva. P. Gražulis tada siūlė pirmalaikius rinkimus į parlamentą surengti 2021 lapkričio 7 d.
Šioje Seimo kadencijoje tai ne pirmoji įregistruota pirmalaikių Seimo rinkimų iniciatyva. Pernai rugsėjo mėnesį Seimo narys Remigijus Žemaitaitis inicijavo nutarimo projektą, siūlantį 2022 metų gruodžio 18 dieną surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Pirmalaikių Seimo rinkimų iniciatyvos parlamente yra gana dažnos, tačiau jos patirdavo fiasko. Šiuo įrankiu ypač naudojasi opozicija, šalyje atsitikus kokiai nors politinei krizei. Tačiau praėjusią savaitę apie pirmalaikius Seimo rinkimus pirmoji prabilo ne opozicija, o valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija.
Jos prezidiumas nutarė siūlyti surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Priešingu atveju, jeigu siūlymas nesulauktų palaikymo, TS-LKD vadovybė numato svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Politinės aistras dėl pirmalaikių Seimo rinkimų užvirė įsisiūbavus buvusių savivaldybių tarybų narių kanceliarinių lėšų panaudojimo skandalui.
Kaip ELTA jau skelbė, visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis. Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų. Ministrė J. Šiugždinienė praėjusią savaitę paskelbė Vyriausybės vadovei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą.
Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys pripažįsta taip pat negalintys pagrįsti visų deklaruotų išlaidų čekiais.
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Seimo nutarime dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.