Geležių pagrindinės mokyklos, gerais laikais po savo stogu priimdavusios iki 200 mokinių, uždarymas sudavė stiprų smūgį šio kaimo bendruomenei. Žmonės gailėjo vieno paskutiniųjų kultūros židinių.
Tačiau dar didesnį spjūvį geležiečiai patyrė, kai iš uždarytos mokyklos katilinės kamino ėmė rūkti dūmai. Žmonės pradėjo svarstyti, ar čia buvusioje įstaigoje kas nors naujo kuriasi, ar šildomi tušti pastatai. Ir antroji versija pasirodė tikresnė.
Paaiškėjo, kad uždarytos mokyklos katilinėje vis dar darbuojasi trys kūrikai. Pamainomis jie tam tikromis dienomis šildo sporto salę, socialinėms reikmėms įrengtą dušą, pustuštį bendrabutį šalia buvusios švietimo įstaigos ir 8 butų privatų namą.
Pastarajame nuo senų laikų gyvena buvusios mokyklos mokytojai ir vadovai. Jie už centralizuotą šildymą moka mokesčius pagal šilumos tiekėjo nustatytus įkainius.
Šildo pustuštį bendrabutį
Tačiau dviejų aukštų mokyklos bendrabutis duris atveria vos porą kartų per savaitę kelioms valandoms, kai čia esančiame medicinos punkte dirba slaugytoja ir atvykstantis gydytojas.
Be jų kabinetų, visas didelis pastatas, kuriame vienu metu veikė vaikų darželis, dirbtuvės, stovi tuščias, bet šiltas.
Pavasarį čia buvo ketinama perkelti Geležių biblioteką, kurios patalpos kultūros namuose šildomos elektriniu šildytuvu. Bibliotekininkė Janina Kubilienė „Sekundei“ pasakojo, kad ji Panevėžio rajono valdžios anksčiau prašė skaitytojams įrengti modernesnį šildymo prietaisą, tačiau lėšų tokiems pirkiniams neatsirado. Tad iki šiol ji raizgo krūvas elektros laidų, kad bibliotekoje nebūtų šalta.
Kraustytis į naujas patalpas bibliotekininkė nenorėtų, nes perkelti tokią įstaigą, anot jos, nėra paprasta. Be to, kultūros namuose sutelktos ir kitos šio miestelio veiklos. Čia įsikūrusi Geležių bendruomenė, čia šarvojami mirusieji, vyksta įvairūs renginiai ir šventės.
Nuo sovietmečiu buvusios kolūkio katilinės atjungtos patalpos dabar šildomos salėje įrengtu židiniu. Todėl geležiečiams labai keista matyti, kad nenaudojamose mokyklos patalpose vis dar leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai už šildymą.
„Mūsų nuomone, buvo blogai jau, kai mokyklą uždarė, o kai šitiek laiko ji dar tebešildoma – dar blogiau. Patys suprantate, kaip tai atrodo – vienoje vietoje uždaroma viskas, nes trūksta finansų, kitoje kažkas daroma visai netaupant. Daug kas nesustyguota – matyt, nežino kairė, ką daro dešinė. O bendruomenė kol kas nieko negalvoja daryti mokykloje“, – nuogąstavo Geležių bendruomenės pirmininkė Regina Tekorienė.
Brangus dušas
Tokia padėtimi piktinosi ir kiti geležiečiai. Žmonės stebėjosi, ar reikia trijų etatų katilinei ir vienam dušui mokyklos patalpose šildyti. Jis duris nusimaudyti galimybės neturintiems asmenims atveria tik savaitgaliais. Be to, čia puse etato įdarbintas ir prižiūrėtojas.
Dar prieš uždarant mokyklą Panevėžio rajono savivaldybei tokios paslaugos kainavo labai brangiai. Duše besilankantys asmenys moka mažiau nei eurą, bet vieno žmogaus maudynės čia rajono biudžetui atsieidavo 18 eurų. Per mėnesį duše nusimaudo iki dešimties Geležių gyventojų.
„Nematome jokio ūkiškumo tokiuose darbuose. Kam reikėjo mokyklą prieš uždarant renovuoti, jei buvo žinoma, kad joje neliks mokinių. O dabar jos katilinėje dirba trys žmonės, duše dar vienas, mokyklos aplinkai tvarkyti pasitelkiami viešuosius darbus dirbantys žmonės. Kam to reikia, jei aišku, kad mokykla bus naudinga nebent ūkininkų grūdams sandėliuoti“, – stebėjosi Geležių bendruomenės tarybos narė Danguolė Balčiūnienė.
Rajonui našta
Buvusios mokyklos patalpų nauda abejoja ir pati Panevėžio rajono valdžia. Čia šiuo metu Karsakiškio seniūnija atlieka metinę inventorizaciją ir pastatas, ko gero, bus atiduotas privatizuoti.
Tokiu pačiu keliu jau nueita ir su prieš porą metų uždarytomis Ėriškių bei Kurganavos mokyklomis. Dėl jų ne kartą skelbti aukcionai, tačiau susidomėjimo šiais objektais nesulaukta.
Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, už pastatus Ėriškiuose paskutinį kartą skelbta kaina –apie 64 tūkst., o mokykla Biliūnų kaime įvertinta daugiau nei 33 tūkst. eurų.
„Kol kas planuojame dalį Geležių mokyklos pastatų (garažus ir dirbtuves) nuomoti, o paskui parduoti aukcione. Susidomėjimo šiuo objektu nėra, bet reikia bandyti pagal nustatytą tvarką parduoti ar išnuomoti. Kažką būtina daryti su šiais pastatais – kartais atsiranda visuomeninių organizacijų, kurios nori vykdyti savo veiklą“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius.
Vicemeras patvirtino, kad šiuo metu vis dar kūrenama mokyklos katilinė. Tai esą daroma dėl privataus daugiabučio namo gyventojų bei medicinos punkto.
„Tai laiko klausimas – ateityje galvosime, kaip kitaip galėtume visa tai padaryti. Dabar dirba trys kūrikai, jie privalo nuolat budėti katilinėje. Gal vėliau įrengsime automatizuotą katilinę ir nebereikės žmonių“, – su tuo, kad katilinė tapo našta, sutinka A. Pocius.
Ir socialinis dušas, anot jo, labai didelis minusas rajono biudžetui, bet kol yra poreikis maudytis jame, valdžios rankos surištos.
„Dar sporto salę kartas nuo karto šildyti tenka, gal ateis žmonių, kas norės sportuoti. Klausimų visokių kyla. Bet jau kitais metais reikės spręsti, kad dėl tokių šildomų plotų nereikėtų smarkiai vargti“, – kalbėjo mero pavaduotojas.
Daugiabučiui patogu
Rajono valdžia bandė derėtis su daugiabučio gyventojais, kad jie savarankiškai šildytųsi būstus. Tačiau butų savininkams, pasak A. Pociaus, tai pasirodė nepatogu, o bendra šildymo tvarka rajone atsijungti nuo centrinio šildymo jų neskatina.
„Nepaisant to, kad jų šildymas yra brangus, kaina už šias paslaugas gyventojams visame rajone taikoma ta pati. O be to, pagal naują tvarką žmonės neturi už šildymą mokėti daugiau nei 10 proc. savo pajamų. Tai jei ten gyvena pensininkas, gauna kad ir 300 eurų pensiją, už šildymą jis daugiau nei 30 eurų nemoka ir šildytis pats nenori“, – aiškino vicemeras.
O kartu paėmus tokie gyventojai, pasak A. Pociaus, rajono Savivaldybei neša nuostolius. Panašių pavyzdžių, pašnekovo teigimu, yra ir kituose Panevėžio rajono miesteliuose.
Pelnas – šilumininkams
Kartu su Geležių mokyklos katiline 56 tokius objektus eksploatuojančiam ir jų šilumą 1300 klientų tiekiančiam „Velžio komunalininkui“ tokia veikla yra pelninga.
Bendrovės vartotojams, pasak jos vadovo Vaido Virbalo, tiekiamos šilumos energijos kaina skaičiuojama vienodai, remiantis parduodamos šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis bei to mėnesio vienos kilovatvalandės kaina ir patalpų plotu. Kilovatvalandės kaina kas mėnesį apskaičiuojama vadovaujantis valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu.
„Geležių katilinė tiekia šilumos energiją daugiabučiam namui (8 gyventojai) ir Savivaldybei priklausančiam pastatui, kuriame yra įsikūręs medicinos punktas. Katilinė kūrenama kietuoju kuru – malkomis. Joje pamainomis dirba trys kūrikai, kuriems mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas, taip pat prie išlaikymo kaštų prisideda mokesčiai už elektrą“, – dėstė VšĮ „Velžio komunalininkas“ direktorius.
V. Virbalo teigimu, daugiabučio gyventojai turi teisę atsijungti nuo centralizuoto šildymo, tačiau kol kas jiems privaloma tiekti šilumą.
Puse etato minėtos įmonės įdarbintas žmogus mokyklos duše. Pirčių ir dušo paslauga yra rajono Savivaldybės kompensuojama veikla, todėl įstaiga nuostolių vykdydama ją taip pat nepatiria.